Tikslus kelionės laikas į Vokietiją: Suplanuokite iš anksto

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, daugiau kaip dvi dešimtmetis leidžia įgyti ne tik techninių žinių, bet ir tam tikros intuicijos, kurią neapsakoma jokia vadovėlyje. Per šį laikotarpį aš mačiau, kaip pasaulis ir logistika tapo neišskiriamos, o Vokietija – viena pagrindinių ašis visame šioje grandinėje. Vokietija yra ne tik Lietuvos pagrindinė prekybos partnerė, bet ir didžiausia Europos ekonomika, pro kurią keliauja milžiniška krovinių srautai.

Tačiau, nepaisant to, kad maršrutai iš Lietuvos į Vokietiją (ir atgal) yra išgręžti iki lygio ir atrodo pažangiuose GPS įrenginiuose kaip paprasta linija, realybė dažnai būna kur kas sudėtingesnė. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų – verslo atstovų, logistikos vadovų ir netgi privačių asmenų, siunčiančių brangius siuntinius – yra „Kada tai bus ten?“. Atrodo paprasta, tačiau atsakymas „rytoj“ arba „per 24 valandas“ gali sukelti daugiau problemų nei naudos, jei jis bus netikslus.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tiksliai lemia krovinių pervežimo laiką į Vokietiją. Mes ne tik aptarsime vidutinius terminus, bet ir panagrinėsime tas paslėptas variacijas, kurios gali sukelti vėlavimus, ir, svarbiausia, kaip jūs galite juos numatyti bei išvengti nereikalingo streso. Suprasdami procesą iš vidaus, galėsite efektyviau planuoti savo verslo procesus, sandėliavimą ir klientų lūkesčius.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės jums sužinoti visus subtilybes susijusius su krovinių gabenimu į Vokietiją.

1. Koks vidutinis krovinių pristatymo laikas iš Lietuvos į Vokietiją?

Vidutinis pristatymo laikas priklauso nuo to, ką mes vadiname „pristatymu“. Jei kalbame apie tai, kiek laiko trunka nuvežti krovinį nuo siuntėjo vartų iki gavėjo vartų (t. y. grynąjį važiavimo laiką), tai standartinis maršrutas, pavyzdžiui, iš Vilniaus arba Kauno į Berlyną arba Hamburgą, paprastai trunka nuo 18 iki 24 valandų. Tačiau logistikoje „pristatymo laikas“ apima daugiau nei tik vairuotojo darbą vairu.

Įprasta tarptautinio pervežimo praktika numato, kad standartinis terminas (transit time) yra 24–48 valandos. Tai reiškia, kad jei krovinys yra pasiruošęs ir paimamas ryte (pavyzdžiui, 8:00 valandą), jis gali būti pristatytas į Vokietijos sandėlį jau kitą dieną popietę, jei tai yra artimi regionai (Vokietijos šiaurė ar rytai). Jei krovinys keliauja į toliau esančius regionus, pavyzdžiui, į Miuncheną (Bavarija) arba Štutgartą (Badenas-Viurtembergas), terminas gali šiek tiek pasidėti iki 48 valandų. Svarbu prisiminti, kad šie laikai yra orientaciniai ir taikomi, kai viskas vyksta be jokio techninio trikdžio.

2. Kuo skiriasi pilnos krovininės (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pristatymo laikas?

Tai vienas kritiškiausių dalykų, kurį reikia suprasti. FTL (Full Truck Load) – tai kai užsakote visą sunkvežimį sau. Tokiu atveju vairuotojas važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be jokių sustojimų (išskyrus reikalaujamas poilsios pertraukas). Čia laikas yra labiausiai prognozuojamas ir artimas tam 24–30 valandų laikotarpiui, priklausomai nuo atstumo.

LTL (Less Than Truck Load) arba dalinis krovinys – tai kai jūsų siunta keliauja viename sunkvežimyje kartu su kitų klientų siuntomis. Čia situacija pasikeičia. Sunkvežimis turi apvažiuoti pro kelis sandėlius Lietuvoje, kad surinktų krovinius (konsolidacija), o vėliau Vokietijoje jis turi apvažiuoti pro kelis paskirstymo centrus arba gavėjus, kad iškrautų kiekvieną dalį. Dėl šių papildomų operacijų – pakrovimo/iškrovimo manevrų, laukimo eilėse sandėliuose – pristatymo laikas gali išsiplėsti iki 48–72 valandų, o kartais ir ilgiau, jei maršrutas yra sudėtingas. Jei jums svarbus greitis, FTL visada yra saugesnis pasirinkimas.

3. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikas (tachografas) veikia pristatymą?

Daugelis klientų mano, kad jei atstumas yra 1000 km, o sunkvežimis važiuoja 90 km/h greičiu, tai kelionė trunka 11 valandų. Tačiau mes ne lenktyniaujame Formulėje-1, o vykdome legalų verslą. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) griežtai reglamentuoja vairuotojo darbo laiką.

Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kurią gali padalyti į dvi dalis, pavyzdžiui, 15 min. + 30 min.). Be to, per 24 valandų periodą vairuotojas negali dirbti daugiau kaip 9 valandas (pailginamas iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Po to privalomas 11 valandų nepažeidžiamas poilsis.

Ką tai reiškia praktiškai? Jei vairuotojas išvyksta popietę, jis gali vairuoti 4,5 val., padaryti pertrauką, vairuoti dar 4,5 val. ir turi sustoti ilsėtis. Jei jis atvyksta prie gavėjo sandėlio Vokietijoje 22:00 valandą vakare, o jo poilsio laikas prasideda 21:00, jis neturi teisės pradėti iškrovimo, jei tai užtruktų ilgiau nei valanda, nes pažeidžiamas poilsis. Tokiu atveju krovinys bus pristatytas tik ryte, kai vairuotojas baigs poilsį. Šios 11 valandų „užmigo“ dažnai sukuria iliuminaciją, kad krovinys „važiavo“ dieną, tačiau sandėlyje jis pasirodo tik po 36 valandų. Tai ne vėlavimas, tai saugumo ir įstatymo reikalavimas.

4. Ar kuris nors Vokietijos regionas pasiekiamas greičiau nei kiti?

Absoliučiai taip. Vokietija didelė šalis, ir geografija čia vaidina pagrindinį vaidmenį. Artimiausi mums regionai yra Rytų Vokietija (Berlynas, Brandenburgas, Saksonija). Į šiuos regionus keliaujama greičiausiai – čia galima tikėtis pristatymo netgi per 18–20 valandų, jei vairuotojas pradeda darbą ankstyva ryta.

Vidurio Vokietija (Hesenas, Šiaurės Reinas-Vestfalija – kur yra Diuseldorfas, Kelnas, Esenas) taipogi gana lengvai pasiekiama, tačiau čia susiduriama su dideliu eismo intensyvumu, ypač ruožuose ties Didžiuoju Duisburgo sandėliavimo centrumi.

Ilgiausiai trunka kelionės į Pietų Vokietiją (Bavarija – Miunchenas, Niurnbergas) ir pietvakarius (Badenas-Viurtembergas – Štutgartas). Čia atstumas didesnis, o be to, kelyje dažnai tenka važiuoti pro didžiuosius Vokietijos autostradų mazgus, kur eismo spūstys yra kasdieninis reiškinys. Į Miuncheną pristatymas gali užtrukti 26–30 valandų grynojo važiavimo, o su manevrais – iki 2–3 dienų, jei tai yra dalinis krovinys.

5. Kokia įtaka turi eismo spūstys Vokietijos autostradose (Autobahn)?

Vokietijos autostradų tinklas yra vienas geriausių pasaulyje, tačiau jis kentėja nuo savo paties sėkmės – juose važiuoja milijonai automobilių ir sunkvežimių. Eismo spūstys yra viena pagrindinių nenumatytų vėlavimų priežasčių. Ypač pavojingos yra statybų zonos (Baustelle), kurios Vokietijoje veikia beveik visus metus.

Būdingi „spūsčių taškai“ yra aplink Duisburgą (didžiausias geležinkelio mazgas Europoje, kurį kerta sunkvežimiai), aplink Kelno–Frankfurto ruožą ir, žinoma, prie Alpių perėjų, jei maršutas nukreipiamas toliau į pietus. Aš dažnai primenu savo klientams, kad rudenį ir žiemą, prasidedant kalnų slidinėjimo sezonui, srautas į pietus (Austrija, Šveicarija, Italija) per Vokietiją itin tankėja. Nors jūsų krovinys ir eina iki Miuncheno, jis gali užstringti eilėje, susiformavusioje dėl atostautojų. Prognozuoti šiuos vėlavimus neįmanoma, tačiau patirtis leidžia planuoti maršrutus taip, kad išvengtume kritinių ruožų aštrausiais laikais.

6. Kaip metų laikas ir oro sąlygos veikia transportavimą?

Lietuvoje ir Vokietijoje klimatas panašus, tačiau trasos ilgis sukuria skirtumus. Žiemą situacija gali tapti kritiška. Vokietijoje, palyginti su Lietuva, keliai dažniau ir greičiau barstomi druskos mišiniu, tačiau kai pasitaiko didelių sniego audrų (ypač šiaurės Vokietijoje arba kalnuotose vietovėse pietuose), greitis gali kristi iki 30–40 km/h valandą.

Be to, yra ir techninis dalykas – „žiemos padangų“ įstatymas. Vokietijoje griežtai reikalaujama, kad nuo lapkričio iki balandžio (arba atitinkamų oro sąlygų metu) transporto priemonės būtų apgautos žieminėmis padangomis. Jei vairuotojas išvyksta be jų arba jos nėra tinkamos, jis gali būti sustabdytas policijos, gauti baudą (kuri, beje, Vokietijoje yra viena didžiausių Europoje – gali siekti tūkstančius eurų), o krovinys bus užstrigęs. Todėl patikimas pervežėjas visada užtikrina, kad techninė įranga atitinka sezono reikalavimus, tačiau blogas oras vis tieka pridedos papildomų valandų prie kelionės trukmės.

7. Ar muitinės procedūros daro įtaką greičiui, jei abi šalys yra ES narės?

Teoriškai, kadangi ir Lietuva, ir Vokietija yra Europos Sąjungos narių, nebuvo muitinės kontrolės sienoje jau daugelį metų. Tačiau praktikoje terminas „ muitinė “ vis dar egzistuoja mūsų srityje, nors jis keičiasi į „customs clearance“ arba susijusius dokumentus.

Jeigu jūsų krovinys yra iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, jis atvyko iš Kinijos į Klaipėdos uostą ir yra gabenamas į Vokietiją), tada būtina atlikti muitinės išrinkimą (T1 dokumentai). Jeigu šie dokumentai yra neteisingai užpildyti arba trūksta priedų (pvz., fitosanitarinių sertifikatų maisto produktams, REACH deklaracijų chemikams), krovinys gali būti sustabdytas ir patikrintas. Nors tai nutinka rečiau, bet kai nutinka – stabdomas visa procesas.

Netgi su ES prekėmis, gali būti tikimasi papildomų patikrų, ypač jei transportuojami tabako gaminiai, alkoholis ar brangiausios prekės. Tačiau standartiniam prekybiniam siuntiniui (mediena, metalai, mašinos, baldai) sienos kirtimas paprastai vyksta „skridimo“ režimu be stabdymų. Čia dažniau problema ne sienos kirtimas, o dokumentų tvarkymas prieš išvykstant.

8. Kiek laiko užtrunka krovinio iškrovimas Vokietijos sandėliuose?

Tai tas momentas, kurį dažniausiai pamiršta užsakytojai. Vairuotojas gali atvykti tiksliai laiku (Just-In-Time), tačiau jei sandėlyje eilė, jis privalo laukti. Vokietijos logistika yra labai automatizuota, tačiau irgi turi savo ribų. Dideliuose prekybos centruose arba gamyklose (pvz., automobilių pramonės tiekimo grandinėse) yra griežti „Time Windows“ – laiko langai, kada krovinys gali patekti į rampą.

Jeigu vairuotojas atvyksta 15 minučių vėlai, jam gali būti skirtas naujas laikas po 4–6 valandų arba net kito dieną. Taip pat, jeigu krovinys yra supakuotas ant paletės, bet netinkamai (pvz., perkeliasi į šonus), sandėlio darbuotojas gali atmesti iškrovimą, kol bus sutvarkyta. Šios „paskutinio kilometro“ problemos gali sukelti vėlavimą, kuris neturi nieko bendra su pačiu važiavimu. Mano patirtis rodo, kad gerai suderintas išankstinis pranešimas (Pre-Notification) apie atvykimą (paprastai 24–48 val. iki atvykimo) sumažina laukimo laiką sandėlyje iki minimumo.

9. Kaip „skubus pervežimas“ (Express transport) skiriasi nuo standartinio, ir ar tai verta?

Skubus pervežimas yra paslauga, kuria siekiama sumažinti laiką iki minimumo, dažnai pažeidžiant standartines ekonomines logikos taisykles. Paprastai tai reiškia keletą dalykų: 1) naudojamas vienas vairuotojas, kuris važiuoja be sustojimų (tačiau vis tiek laikosi tachografo taisyklių, tiesiog optimizuoja laiką), arba 2) dar geriau – dviejų vairuotojų komanda.

Dviejų vairuotojų komanda yra „auksinis standartas“ greičiui. Kai vienas vairuoja, kitas ilsisi. Taip sunkvežimis gali judėti be 11 valandų poilsio pertraukų. Tokiu atveju atstumas Vilnius–Berlynas gali būti įveiktas per 12–14 valandų. Krovinys išvežtas ryte gali būti Vokietijoje tą pačią naktį arba ankstyva rytą. Tačiau tokia paslauga kainuoja 2–3 kartus brangiau nei standartinė. Ji verta tada, kai stovi gamyklos linija arba reikia skubiai pristatyti rezervines dalis. Jei jums nėra tokios kritinės būtinybės, standartinis 24–48 valandų terminas yra ekonomiškai protingesnis.

10. Kiek dienų iš anksto reikia planuoti pervežimą, kad būtų užtikrintas tikslus laikas?

Geriausias atsakymas – kuo anksčiau, tuo geriau, tačiau yra tam tikros „auksinės taisyklės“. Esamiems klientams, su kuriais turime ilgalaikius kontraktus, transportą dažnai galima užsakyti net ir 1 dieną iki išvykimo (jei tai yra pilna krovininė FTL). Tačiau rinkoje, ypač šiuo metu, kai trūksta vairuotojų, situacija gali pasikeisti per kelias valandas.

Idealu užsakyti transportą 3–5 darbo dienas iki planuojamo išvykimo. Tai leidžia mums parinkti optimalų maršrutą, užtikrinti, kad vairuotojas bus atilsęs, o transporto priemonė paruošta.