Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Tiesioginis keleivių vežimas į Vokietiją: Visas Vadovas Keliaujantiems

Vežame kiekvieną dieną

Tiesioginis keleivių vežimas į Vokietiją: Visas Vadovas Keliaujantiems,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Tiesioginis keleivių vežimas į Vokietiją: Visas Vadovas Keliaujantiems  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Tiesioginis keleivių vežimas į Vokietiją: Visas Vadovas Keliaujantiems nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Tiesioginis keleivių vežimas į Vokietiją: Visas Vadovas Keliaujantiems, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Tiesioginis keleivių vežimas į Vokietiją: Visas Vadovas Keliaujantiems, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, šiandien
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, rytoj
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, poryt
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, šiandien
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, rytoj
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, poryt
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Tiesioginis keleivių vežimas į Vokietiją: Visas Vadovas Keliaujantiems

    Įvadas

    Per pastaruosius daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių keleivių pervežimų srityje, daugybę kartų teko girdėti vieną tą patį klausimą, kurį užduoda tiek verslo keliautojai, tiek studentai, tiek ir savo artimuosius aplankyti norintys žmonės. Šis klausimas skamba taip: „Ar yra tiesioginis keleivių vežimas į Vokietiją?“. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas – taip arba ne. Tačiau, kaip tai dažnai būna logistikos ir transporto pasaulyje, tikrovė yra daugialypė ir priklauso nuo labai konkrečių detalių.

    Vokietija, kaip viena didžiausių Lietuvos prekybos partnerių ir migracijos kryptimi, nuolat dominuoja keleivių srautuose. Šalis pasižymi išvystyta infrastruktūra, tačiau dideli atstumai ir specifiniai reikalavimai keleiviams lemia tai, kad transporto rinka čia yra itin konkurencinga ir dinamiška. Tiesioginis keleivių vežimas – tai ne tik galimybė nusipirkti bilietą iš taško A į tašką B be persėdimo. Tai kompleksinė paslauga, apimanti maršruto planavimą, laiko derinimą, komforto lygį ir, žinoma, kainos kokybės santykį.

    Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi, norėdamas išsamiai paaiškinti, kaip šiuo metu veikia tiesioginių reisų sistema tarp Lietuvos ir Vokietijos. Mes ne tik aptarsime, ar tokių reisų yra, bet ir panagrinėsime, kas tiksliai slepiasi po sąvoka „tiesioginis reisas“, kokie yra jo privalumai ir trūkumai bei kaip tinkamai pasiruošti kelionei, kad ji būtų kuo patogesnė. Nuo didžiųjų autobusų kompanijų iki privataus pervežimo paslaugų – bandysime apžvelgti visą spektrą, kad jūs, kaip klientas, galėtumėte daryti apgalvotus sprendimus.

    Verta paminėti, kad situacija transporto rinkoje keičiasi. Po pandemijos suirutės maršrutai buvo peržiūrėti, daugelis nekilnojamojo turto keleivių pervežėjų pasitraukė iš rinkos, tačiau pasirodė naujų, lanksčesnių žaidėjų. Todėl informacija, kurią pateiksiu toliau, yra aktuali šiandien, atsižvelgiant į 2024–2025 metų tendencijas. Suprasdami logistikos subtilybes, jūs ne tik išvengsite nereikalingų nusivylimų, bet ir galėsite sutaupyti pinigų bei, kas svarbiausia, savo nervų.

    DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

    Žemiau pateikiu išsamų atsakymų į dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų apie tiesioginį keleivių vežimą į Vokietiją. Šie atsakymai sukaupti remiantis realia praktika ir klientų atsiliepimais per daugelį metų.

    1. Ar išvis egzistuoja tiesioginiai reisai iš Lietuvos į Vokietiją be jokių persėdimų?

    Taip, tikrai egzistuoja. Tačiau svarbu tiksliai suprasti, kas vartotojo akimis laikoma „tiesioginiu reisu“. Profesionalioje transporto srityje tiesioginis reisas reiškia, kad keleivis nėra priverstas keisti transporto priemonę ar pervežėjo viduryje kelionės. T. y., jūs įlipate į autobusą ar mikroautobusą Vilniuje (ar kitame mieste) ir išlipate paskirties taške Vokietijoje (pvz., Berlyne, Hamburge, Miunchene).

    Tačiau būtina pažymėti, kad „tiesioginis“ nereiškia „be sustojimų“. Net ir labiausiai reklamuojami ekspresiniai reisai turi sustoti degalinėse, techninėse pertraukose arba paimti/išleisti kitus keleivius tarpiniuose miestuose (pvz., Lenkijoje). Skirtumas tas, kad jei autobusas sustoja Kaune, Panevėžyje ar Varšuvoje, keleiviams dažnai leidžiama išlipti į orą, tačiau transporto priemonė nepasikeičia. Dabar rinkoje vyrauja didelių autobusų (pvz., „FlixBus“, „Lux Express“, „Kautra“) reisai, kurie yra tiesioginiai, tačiau jų maršrutai gali trukti 14–18 valandų dėl šių sustojimų. Taip pat yra ir smulkesnių pervežėjų, siūlančių tiesioginius mikroautobusų reisus, kurie dažnai yra greitesni, nes juose mažiau sustojimų, tačiau jie gali būti brangesni.

    2. Kurie didžiausi Vokietijos miestai yra pasiekiami tiesioginiais maršrutais iš Lietuvos?

    Pagal mano duomenis ir dabartinę rinkos situaciją, labiausiai užimtos ir dažniausiai aptarnaujamos kryptys yra į Vokietijos ekonomikos centrus. Pirmaeilis miestas yra Berlynas. Jis – pagrindinis mazgas, į kurį veda dauguma maršrutų. Čia susikerta ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos bei kitų šalių keleiviai.

    Antra pagal populiarumą kryptis – Vakarų Vokietija, ypač Duisburgas, Esenas ir Diuseldorfas. Šie miestai istoriškai susiformavo kaip lietuvių diasporos centrai, todėl paklausta čia yra milžiniška. Tiesioginių reisų į šiuos miestus yra daugiausia penktadieniais ir savaitgaliais, kai prasideda savaitgalio migracija.

    Taip pat tiesioginiai reisai vyksta į Miuncheną (pietūs), Hamburgą (šiaurė), Štutgartą, Niurnbergą ir Frankfurtą prie Maino. Tačiau reikia suprasti, kad kuo mažiau miestas, tuo rečiau ten važiuoja tiesioginis autobusas be persėdimų. Pavyzdžiui, į Frankfurtą gali tekti važiuoti per Berlyną arba su persėdimu Vokietijos viduje, jei pasirinksite ne tuos pačius kelius.

    3. Kaip atrobo tiesioginio pervežimo kaina lyginant su skrydžiais ar reisais su persėdimais?

    Kainos klausimas visada yra prioritetas. Kalbant apie tiesioginį žemės transportą (autobusai, mikroautobusai), jis dažniausiai būna pigesnis už tiesioginius skrydžius, ypač jei bilietus įsigyjate iš anksto. Paprastai autobuso bilietas į Vokietiją gali kainuoti nuo 60 iki 120 eurų, priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko.

    Skrydžiai, nors ir atrodo greiti, turi savo „pavojų kainą“. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginių skrydžių iš Vilniaus ar Kauno į provincijos Vokietijos oro uostus (ne visada Frankfurtas ar Miunchenas) yra nedaug, o pigių aviakompanijų bagažo taisyklės griežtos, galutinė kaina dažnai išauga. Be to, pridėkite kelionę į oro uostą ir iš jo Vokietijoje – tai papildomi laiko ir pinigai ištekliai.

    Reisai su persėdimais (pvz., per Lenkiją ar Čekiją) gali būti šiek tiek pigesni už tiesioginius „prabangius“ autobusus, tačiau kainų skirtumas dažnai nėra toks didelis, kad vertėtų aukoti komfortą ir laiką. Tiesioginis reisas – tai optimalus balansas tarp kainos ir patogumo.

    4. Kiek trunka tokia tiesioginė kelionė ir nuo ko priklauso trukmė?

    Standartinė tiesioginės kelionės trukmė iš Vilniaus į Berlyną arba Vakarų Vokietiją svyruoja nuo 14 iki 18 valandų. Į Pietų Vokietiją (Miunchenas, Štutgartas) kelionė gali trukti net iki 20–22 valandų.

    Kas daro įtaką šiam laikui? Pirmiausia – kelio būklė ir užstatymai. Eina per Lenkiją, kur kelių remonto darbai yra neįtikėtino masto, o Varšuvos apvažiavimas gali „užtrukti“ valandą net esant nedideliame kamštyje. Antra – pasienio kontrolė. Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje, retkarčiais atsitinka staigūs pasienio patikrinimai, ypač jei autobusas vyksta per trečiąsias šalis (pvz., per Baltarusiją teritoriją, kas dabar yra retenybė dėl sankcijų, bet anksčiau buvo įprasta).

    Trečia – keleivių įkėlimas/iškėlimas. Tiesioginis reisas, kuris sustoja 10-15 miestų Lietuvoje ir Lenkijoje, praras 3–4 valandas vien tik dėl šių procedūrų. Todėl, renkantis reisą, verta nežiūrėti tik į galutinį laiką, bet ir į tarpinių sustojimų skaičių.

    5. Ar tiesioginiuose reisuose leidžiama vežti daug bagažo ir kaip tai reguliuojama?

    Tai vienas dažniausių nesusipratimų šaltinių. Didžiosios autobusų kompanijos („FlixBus“ ir kt.) turi griežtas taisykles: paprastai leidžiama paimti vieną didelį bagažą (iki 20 kg) į bagažinę ir vieną rankinį bagažą į saloną. Jei turite daugiau, teks mokėti papildomai, o vietos gali ir nebelieti.

    Tačiau kalbant apie mažesnes pervežimo kompanijas (mikroautobusai), situacija dažnai lanksčiau. Daugelis jų, konkuruodamos dėl kliento, leidžia pasiimti 2 didelius lagaminus be papildomo mokesčio, ypač jei tai ne sezono metas. Visgi, kaip ekspertas, visada patariu iš anksto pranešti vairuotojui ar dispečeriui apie didelį bagažą. Niekas nenori situacijos, kai atvyksta į stotelę, o vairuotojas sako, kad vietos bagažinėje nebėra.

    Taip pat svarbu prisimesti, kad neleidžiama vežti pavojingų medžiagų, o dėl keleivių saugumo tikrinamas didelis bagažas gali būti atidarytas pasienio punktuose.

    6. Kokį komforto lygį galiu tikėtis iš šiuolaikinių tiesioginių autobusų?

    Dvidešimt metų atgal autobusas į Vokietiją buvo tikras išbandymas – siauros sėdynės, neveikiantis tualetas, degantis oras vasarą ir šaltas žiema. Dabar situacija pasikeitė drastiškai. Siekiant pritraukti klientus, pervežėjai investuoja į techninę būklę.

    Standartas dabar yra toks: patogios, atlenkiamos sėdynės (dažnai su lentyna užpakalyje), individuali skaitymo lempa, USB arba 230V lizdai telefonų įkrovimui, veikiantis WC ir dažniausiai nemokamas belaidis internetas (WiFi). Tačiau čia reikia būti realistu – WiFi Lenkijos ir Vokietijos kaime gali būti nepastovus.

    Naujausių kartų autobusuose (kaip „Lux Express“ Premium klasėje) gali būti netgi individualiai ekranai su filmais, kava ir šokoladas. Tačiau pigesniuose reisuose arba senesniuose autobusuose komfortas gali būti paprastesnis. Verta pasidomėti ne tik kaina, bet ir autobuso nuotrauka bilietų pardavimo sistemoje.

    7. Ar saugu keliauti tiesioginiais reisais ir kaip kontroliuojami vairuotojai?

    Saugumas yra mūsų srityje absoliutus prioritetas, ir jo neįmanoma apeiti. Visi legaliai veikiantys pervežėjai privalo laikytis griežtų Europos Sąjungos darbo laiko apribojimų (tachografai). Vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Tai garantija, kad jis nebus mieguistas.

    Be to, visi autobusai privalo eiti techninę apžiūrą kartą per 6 mėnesius. Tačiau, kaip visada, rinkoje yra ir „pavienių vežėjų“, kurie vežia „vėžlius“ (nelegalius keleivius) be draudimo ir techninės apžiūros. Mano patarimas: niekada nepirkite bilieto iš vairuotojo arba abejotino „Facebook“ grupių skelbimo, kurio nėra oficialios svetainės. Pasirinkite patikimus brokerus arba tiesiogiai pervežėjų svetaines, kurios atsiskaito už jūsų saugumą.

    Tiesioginiuose reisuose taip pat dažnai yra du vairuotoji ilgiems maršrutams, kad vienas galėtų ilsėtis, o kitas vairuoti. Tai didžiulis pliusas ilgamečiams kelionėms.

    8. Ar galima užsisakyti bilietą viena kryptimi ar tik ten ir atgal?

    Anksčiau, prieš 15–20 metų, buvo įprasta, kad pigiau pirkti bilietą „ten ir atgal“, o vienos krypties bilietai kainuodavo brangiau arba juos buvo sunku gauti. Dabar rinka yra visiškai liberalizuota. Jūs galite laisvai pirkti bilietą tik viena kryptimi be jokių sankcijų.

    Tai labai patogu tiems, kurie skrenda atgal lėktuvu, grįžta kitu transportu arba nežino tikslios grįžimo datos. Tačiau dėmesio: jei perkate bilietą viena kryptis, atsisakyti jo arba grąžinti pinigus dažniausiai būna sudėtingiau nei pirkus kompleksinį paketą, todėl tikrinkite atšaukimo sąlygas (refund policy) prieš mokėdami.

    9. Kaip elgtis, jei autobusas vėluoja arba atšaukiamas? Tai retas ar dažnas atvejis?

    Per savo karjerą mačiau viską – nuo techninių gedimų iki kosminių ugnies (pajuokų). Techniniai gedimai yra reti, tačiau įvyksta. Jei tiesioginis reisas vėluoja daugiau kaip 2 valandas arba atšaukiamas, keleiviams pagal ES teisę priklauso kompensacija arba alternatyvus pervežimas.

    Didelės kompanijos tpuoja „Plan B“ – siunčia kitą autobusą iš artimiausio miesto arba perkelia keleivius į kitą partnerio autobusą. Čia svarbu būti susisiekusiam su pagalbos linija. Negalima tiesiog palikti stotelės ir laukti, kol „kažkas įvyks”.

    Mano patirtis rodo, kad vėlavimai dažniausiai siejami su užstrigimu pasienio punkte (jei keleivis netinkamai parengęs dokumentus) arba su dideliais eismą įvykiais (avarijos) autostradose. Žiemos sezonu Vokietijoje sniego audros taip pat gali sukelti didelius vėlavimus. Tokiu atveju kantrybė – geriausias keleivio draugas.

    10. Ar verta rinktis mažas pervežimo kompanijas („Vėžių“) vietoj didžiųjų?

    Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Didžiosios kompanijos („FlixBus“ ir pan.) užtikrina standartą, tvarkingą bilietų sistemą, garantuotą išvykimą iš didelių autobusų stočių. Tačiau jos dažnai yra „biurokratiškos“ – mažai vietos bagažui, griežti taisyklės, daug sustojimų.

    Mažos kompanijos arba privatus mikroautobusų vežimas turi savus privalumus: jos dažnai vežia tiesiai į reikiamą miestelį Vokietijoje (ne tik į didmiesčius), gali atvykti paimti jūsų namuose (door-to-door paslauga), yra lanksčiausiais laikais. Rizika yra ta, kad jei autobusas sugenda, maža kompanija gali neturėti rezervo.

    Patarimas: jei keliaujate į didelį miestą (Berlynas, Hamburgas) ir norite saugumo – rinkitės didžiuosius. Jei reikia nuvykti į mažą gyvenvietę arba norite maksimalaus patogumo ir mažiau žmonių – pabandykite patikimas mažas kompanijas, kurias rekomenduoja draugai arba kurios turi gerus atsiliepimus internete.

    Išvada

    Apibendrinant, tiesioginis keleivių vežimas į Vokietiją ne tik egzistuoja, bet ir yra vienas patogiausių būdų pasiekti šią šalį. Rinka subrendo, o paslaugų kokybė, nors ir vis dar turi vietos tobulinimui, pasiekė aukštą lygį. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido beveik pusę savo gyvenimo, galiu drąsiai teigti, kad dabar rinktis reisą yra kur kas lengviau nei prieš dešimtmetį.

    Svarbiausia yra ne tik rasti „tiesioginį reisą“, bet ir suprasti, kas jums svarbiau – kaina, greitis ar komfortas. Nereikia būti logistikos ekspertu, kad pastebėtumėte – pigiausias bilietas visada ne reiškia geriausio.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.