Svarbi informacija keliaujantiems mikroautobusais iš Vokietijos: Vadovas (ne tik) vairuotojams

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sukaupiama ne tik patirtis, bet ir intuicija, kuri leidžia užtikrinti, kad kiekviena kelionė įvyksta sklandžiai. Vokietija – tai viena pagrindinių transporto arterijų Europoje, ir nors keliauti šia šalimi atrobo patogiu bei organizuotu, dėl griežtų taisyklių ir specifinių reikalavimų ji gali tapti pavojinga klaidų zona tiems, kurie nepasiruošę. Mikroautobusų pervežimas iš Vokietijos, ar tai būtų komandinis išvykimas, šeimos atostogos arba profesionalus keleivių transportas, turi savus niuansus, kuriuos būtina žinoti, kad išvengtumėte nereikalingų rūpesčių, baudų ir, svarbiausia, kad užtikrintumėte saugumą.

Šiame straipsnyje mes pasidalinsime giliu žinių bagažu, padedančiu suprasti ne tik tai, ką reiškia vairuoti mikroautobusą Vokietijoje, bet ir kaip teisingai suplanuoti maršrutą, kokie dokumentai yra būtini ir ką daryti ypatingomis situacijomis. Mes neapsiribosime sausu įstatymų citavimu – paaiškinsime, kaip tai veikia praktikoje, regis iš vairuotojo kabinos.

Įvadas

Kiekvienas, kas bent kartą yra važiavęs Vokietijos automagistralėmis – „Autobahn“, gali patvirtinti, kad tai yra techninės civilizacijos stebuklas. Tačiau šlaisvė, kurią suteikia kai kurie ruožai be greičio apribojimų, keliaujantiems mikroautobusais yra iliuzinė. Vokietijos transporto politika remiasi pagrindu, kad saugumas ir tvarka yra virš visko. Per savo ilgą karjerą esu matęs, kaip mažos, atrodo nepastebimos klaidos – netinkamos padangos, praleistas poilsio laikas arba klaidingai suprastas dokumentų reikalavimas – virsta dideliais nemalonumais.

Keliaujant mikroautobusais iš Vokietijos, susiduriama su dviem pagrindiniais aspektais: techniniais reikalavimais transporto priemonei ir teisiniais reikalavimais vairuotojui bei keleiviams. Mikroautobusas, palyginti su įprastu automobiliu, yra visiškai kita kategorija. Jis turi kitokias stabdžių charakteristikas, kitokį manevringumą ir, kas svarbiausia, jis patenka po griežtesnių transporto priemonių kategorijų reikalavimus.

Be to, negalime pamiršti, kad Vokietija yra Šengeno zonos šerdis, tačiau tai nereiškia, kad pasienio kontrolės nėra. Ypatingai dažnai patikros atliekamos netoli sienų su kitomis šalimis, kurioje vokiečių policija (Bundespolizei) ypač atidžiai tikrina mikroautobusus, siekdama užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir prekybais žmonėmis. Tai reiškia, kad jūsų dokumentai ir keleivių sąrašai turi būti tvarkingi kaip muziejuje.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus. Nuo to, kokią vairuotojo kategoriją reikia turėti, iki to, kokia turi būti kompensacija už vėluojantį mikroautobusą. Mūsų tikslas – suteikti jums pilną vaizdą, kad keliaujant iš Vokietijos jausdavotės saugiai ir pasitikėdami savo veiksmais.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiame atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai užduoda mūsų klientai planuodami kelionę mikroautobusu iš Vokietijos. Šie atsakymai paremti ilgamete praktika ir aktualiausiais teisės aktais.

1. Kokią vairuotojo kategoriją reikia turėti, kad vairuoti mikroautobusą Vokietijoje?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Viskas priklauso nuo to, kiek sėdimų vietų yra mikroautobuse, įskaitant vairuotojo vietą. Jei mikroautobuse yra nuo 9 iki 16 vietų (t. y. M1 kategorijos transporto priemonė), ir jei jis naudojamas nekomerciniais tikslais (pvz., ne už pinigus), dažnai pakanka „B“ kategorijos, tačiau tik jei vairuotojas yra bent 21 metų amžiaus ir turi vairuotojo stažą ne mažiau kaip 3 metus. Tačiau čia yra gilių niuansų.

Jei kalbame apie profesionalų vežimą (už užmokestį) arba jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos (nors tai reta pasitelkiant mažesnius mikroautobusus), būtina turėti „D1“ kategoriją (leidžia vairuoti transporto priemones su 9–16 keleivių vietomis) arba „D“ kategoriją (virš 16 vietų). Mano patarimas: jei planuojate reguliarias keliones arba vežate komandas darbo reikalais, geriausia, kad vairuotojas turėtų profesinę D kategoriją. Tai išvengs bet kokių abejonių policijos kontekste. Vokietijoje policija labai atidžiai tikrina, ar vairuotojo kategorija atitinka transporto priemonę, ypač jei mikroautobusas yra užregistruotas kaip komercinis.

2. Ar reikia tachografo, jei vairuojame mikroautobusą Vokietijoje?

Klausimas apie tachografą visada sukelia daugiausia diskusijų. Taisyklės yra griežtos: jei mikroautobusas naudojamas keleivių vežimui už užmokestį (komercinis vežimas), tachografas yra privalomas nepriklausomai nuo atstumo. Tačiau jei tai yra nekomercinis kelionė (pvz., firma veža savo darbuotojus į seminarą ar šeima keliauja į atostogas), išimtys taikomos pagal atstumą.

Jei kelionės atstumas viršija 100 km nuo įmonės būstinės (arba vairuotojo gyvenamosios vietos), tachografas taip pat turi būti naudojamas, net jei tai nekomercinis reisas. Jei atstumas mažesnis nei 100 km – tachografo reikalaujama nebūna. Svarbu prisiminti, kad ši taisyklė taikoma tik tada, kai transporto priemonės maksimali leistina masė neviršija 3,5 tonos. Jei viršija – tachografas būtinas visada. Esu matęs atvejų, kai vairuotojai tikėjosi „100 km“ išimtimi, tačiau pamiršo apie svorio limitą, kas baigdavosi baudomis.

3. Kokie yra greičio apribojimai mikroautobusams Vokietijoje?

Legenda apie vokišką „Autobahn“ be greičio limitų dažnai klaidina mikroautobusų vairuotojus. Nors asmeniniai automobiliai kai kur gali važiuoti neribotą greičiu (rekomenduojama 130 km/h), mikroautobusai turi griežtus apribojimus.

Vokietijoje mikroautobusai, kurių masė viršija 3,5 tonos (o dauguma 9 vietų mikroautobusų su keleiviais ir bagažu artėja prie šios ribos arba ją viršija), uždarame mieste negali važiuoti greičiau kaip 60 km/h (užmiestyje – 80 km/h, o automagistralėse – 80 km/h). Taip, jūs teisingai perskaitėte – automagistralėje tik 80 km/h. Jei mikroautobuso masė mažesnė nei 2,8 tonos (su pilna apkrova), taikomi standartiniai 100 km/h (automagistralėje) ir 50 km/h (mieste) apribojimai.

Visada patariu patikrinti techninę pasą arba vairo spynelėje esantį lipduką su greičio apribojimais. Policija dažnai stebi mikroautobusus radaru, ir baudos viršyti greičiui Vokietijoje yra vienos aukščiausių Europoje, be to, jos priklauso nuo jūsų atlyginimo dydžio.

4. Kokie yra poilsio ir darbo režimo reikalavimai vairuotojams?

Jeigu jūsų kelionė patenka po tachografo reikalavimus, turiite laikytis ES reglamento (EB) Nr. 561/2006. Tai nėra rekomendacija, o griežtas įstatymas. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 min. + 30 min.). Per paros leidžiama vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (galima prailginti iki 10 valandų du kartus per savaitę).

Kas 24 valandų (per 24 valandų laikotarpį) būtina turėti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Jei vairuotojas dirba be tachografo (pvz., trumpi reisai iki 100 km), jis vis tiek privalo laikytis vairuotojo darbo laiko apribojimų pagal Vokietijos darbo kodeksą (Arbeitszeitgesetz), kuris draudžia vairuoti daugiau kaip 6 valandas be pertraukos ir nustato maksimalų 10 valandų darbo laiką per dieną. Mano praktikoje, pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už blogas padangas, todėl poilsio grafikas turi būti šventas.

5. Ar reikia specialios įrangos žiemą keliaujant iš Vokietijos?

Vokietijoje žiemos padangų įstatymas (Winterreifenpflicht) yra labai aiškus: nuo spalio mėnesio iki balandžio pabaigos (arba esant žiemos sąlygoms: sniegui, ledžiui, šlapdribai) visi transporto priemonės turi būti apgautos žieminėmis padangomis. Tai taikoma ir mikroautobusams.

Be padangų, būtina turėti ir kitą privalomąją įrangą: šviesą atspindintį liemenę (privaloma turėti kiekvienam keleiviui, jei išlipama iš transporto priemonės automagistralėje), pirmosios pagalbos apyrankę (ji turi būti negaliojusi), užkardą (trikampį) ir žibintuvėlį. Nors grandinės Vokietijoje nėra privalomos, tačiau jei keliate į Alpes arba per kalnų perėjas, jos yra būtinos. Esu matęs, kaip policija sustabdo mikroautobusą prieš kalnus ir neleidžia toliau važiuoti be grandinių – tai ne tik baudos klausimas, bet ir saugumo.

6. Kokius dokumentus turi turėti su savimi vairuotojas ir keleiviai?

Dokumentų paketas turi būti idealus. Vairuotojas turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (su tinkama kategorija), techninį pasą (Fahrzeugschein) ir draudimo „Žaliąją kortelę“. Jei mikroautobusas nuomojamas, būtina turėti notarinę nuomos sutartį arba įgaliojimą vairuoti šį automobilį.

Jeigu tai komercinis reisas, būtinas tarptautinis keleivių vežimo licencijos kopija ir kelionės lapas (Waybill). Jei reisas nekomercinis, bet vyksta įmonės iniciatyva, patariama turėti įmonės raštą, patvirtinantį kelionės tikslą ir keleivių sąrašą.

Keleiviai iš ne ES šalių turi turėti pasus su vizomis (jei reikalinga). Vokietijos policija dažnai tikrina keleivių tapatybę, ypač tranzitiniais maršrutais arba arti sienų. Geriausia turėti pasirašytą keleivių sąrašą, kuriame nurodyti vardai, pavardės, paso numeriai ir gimimo datos. Tai greitina patikrą dešimt kartų.

7. Kas nutinka, jei mikroautobusas sugenda Vokietijoje?

Techninė gedulo situacija gali išgąsdinti bet kurį, tačiau Vokietijoje pagalbos sistema yra labai gerai organizuota. Pirmiausia, jei įvykė nutiko automagistralėje, visi keleiviai privalo išlipti iš mikroautobuso ir užlipti už apsauginės atitvaros (pertraukos zonoje). Niekada negalima būti transporto priemonėje arba tarp juostų.

Būtina skambinti pagalbos tarnybai (ADAC arba Allianz), jei turite draudimą, arba bendruoju pagalbos numeriu 112. Vokietijoje „Geltonieji angelai“ (ADAC) pasiekia gedulo vietą labai greitai. Svarbu žinoti savo draudimo poliso numerį ir tikslią vietą (automagistralės kilometrą, kurį galima rasti ant stulpelių šalia kelio). Jei mikroautobusas turi būti tempimas, užtikrinkite, kad keleiviai būtų saugiai pervežti toliau – dažniausiai pagalbos tarnyba organizuoja pakaitinį transportą arba pakrauna keleivius į tempiamojo automobilio kabą (jei vietų pakanka), kas Vokietijoje yra leidžiama atsižvelgiant į saugumą.

8. Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (mokesčiai) arba įsigyti vinjetes?

Vokietijoje nėra vinietų (Vignette) sistemą asmeniniams automobiliams arba lengviems mikroautobusams (iki 3,5 t). Važiavimas automagistralėmis yra nemokamas. Tačiau situacija keičiasi, jei keliaujate toliau į kitas šalis, pavyzdžiui, į Austriją, Šveicariją ar Čekiją.

Jei maršrutas eina per Austriją ar Šveicariją, būtina įsigyti vinietes (paprastai skaitmenines arba lipdukus) dar prieš įvažiuojant į šią šalį. Šios šalys labai griežtai baudžia už vinietės nebuvimą. Be to, kai kurie miestai Vokietijoje turi „Užimtumo zonos“ (Umweltzone), kuriose negali važiuoti automobiliai, neturintys žalios spalvos dangčio (Umweltplakette). Dauguma naujų mikroautobusų ją turi, tačiau jei mikroautobusas senesnis, patikrinkite, ar įrengtas šis lipdukas – baudos mieste gali būti didelės.

9. Kokia yra atsakomybė už neleistiną keleivių pervežimą?

Tai labai jautrus klausimas, ypatinga dėl didelio nelegalios migracijos srauto Vokietijoje. Jei mikroautobuse randami keleiviai, kurie neturi teisės gyventi ES arba kurių buvimas transporto priemonėje negalėtų būti pagrįstas (pvz., trūkstami dokumentai, pinigų mokėjimas už kelionę be licencijos), vairuotojas gali susidurti su baudomis ir net krimineline atsakomybe.

Vokietijos įstatymai numato baudas už neteisėtą „žmonių prekybą“ arba nelegalų pervežimą. Jei įtarianti, kad transporto priemonė naudojama nelegaliam pervežimui, policija gali konfiskuoti mikroautobusą. Profesionaliems pervežėjams tai reiškia ne tik finansines nuostolias, bet ir licencijos praradimą. Todėl visada patikrinkite keleivių dokumentus ir tikrinkite, ar jų vizos atitinka kelionės tikslą.

10. Kokios yra baudos už pažeidimus Vokietijoje ir kaip jos apmokamos?

Vokietijos baudų sistema (Bußgeldkatalog) yra viena transparentiausių, tačiau ir griežčiausių. Baudos už greičio viršijimą, neįsegus saugos diržo arba naudojant mobilųjį telefoną vairuojant gali siekti šimtus eurų. Jei pažeidimas kelia pavojų saugumui, gali būti paskirta ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas (Fahrverbot) nuo 1 mėnesio iki 3 mėnesių.

Jei sustabdo policija, baudą reikia sumokėti vietoje (jei turite grynaisiais pinigais arba kortele, tačiau ne visos policijos mašinos turi terminalus) arba gausite pavedimą vėliau.