Sužinokite išvykimo laikus į Vokietiją ir atgal: Eksperto vadovas efektyviam planavimui

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o kasdieninis tūkstančių tonų krovinių srautas tarp šalių neabejotinai formuoja mūsų ekonomikos arterijas. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, dažniausiai klausimas, kurį išgirstu iš klientų, nėra apie kainą ar krovinio saugumą – tai klausimas apie laiką. „Kada išvyksta?“, „Kada bus čia?“, „Ar spėsime į sandėlį prieš pietus?“ Šie klausimai atrodo paprasti, tačiau už jais slepiasi sudėtinga logistikos mechanika, kurią lemia ne tik geografinis atstumas, bet ir daugybė kitų veiksnių.

Šiame straipsnyje pasidelsime ties laiko planavimu. Kalbėsime ne tik apie tai, kiek valandų trunka kelionė iš Vilniaus į Berlyną, bet ir kodėl „grafikas“ tarptautiniuose pervežimuose yra daugiau kaip tik griežta lentelė. Suprasdami procesus, vykstančius už vairo ir dispečerio pulto, galėsite realiau įsivardyti galimybes, geriau planuoti savo verslo procesus ir išvengti nereikalingo streso. Mūsų tikslas – suteikti jums žinių, kurios leistų jausti ramybę, perduodant krovinius į rankas profesionalų.

Įvadas

Maršrutas Lietuva–Vokietija–Lietuva yra vienas dažniausiai važiuojamų Europos kelių. Atrodo, kad tai tik kelios šalys, tačiau praktikoje šis maršrutas kerta kelias skirtingas kultūrines ir administracines zonas, kurių kiekviena turi savo niuansus. Dauguma klientų, matydami žemėlapyje atstumą, jį suskaičiuoja pagal paprastą taisyklę: jei 1000 km, o vairuotojas važiuoja 80 km/h valandą, tai kelionė turėtų trukti apie 12–13 valandų. Tačiau logistikos pasaulyje tokia aritmetika veikia retai.

Kiekvienas išvykimas yra sudėtingas mazgas. Tai ne tik vairuotojo užsivedamas variklis. Tai yra ilgas procesas, prasidedantis dar tuomet, kai užsakymas tik gaunamas sistemoje. Reikia suderinti krovinio paruošimą siuntėjui, užtikrinti, kad dokumentai būtų tvarkingi, o vairuotojas atleistų nuo ankstesnio poilsio. Vokietija, būdama ekonomikos gigantas, turi savo specifiką: čia griežtai laikomasi darbo laiko normų, o „Fernverkehr“ (tolimasis susisiekimas) keliais yra dažnai apkrauti.

Be to, svarbu atsižvelgti ir į grįžimą. Dažnai klientai galvoja tik apie kryptis „į“, tačiau logistikoje būtent grįžtantys reisai (t.y. tuščiažemiai ar pripildyti grįžtant) lemia bendrą transporto kainų ir laiko efektyvumą. Jei vairuotojas laukia krovinio Vokietijoje dvi dienas, tai tiesiogiai paveikia jo galimybę laiku išvykti atgal į Lietuvą. Šiame tekste mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus, kad jūsų lūkesčiai ir realybė susitartų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiame išsamią atsakymų į dažniausiai kylančius klausimų apie išvykimo laikus, trukmę ir logistikos niuansus rinkinį. Jis sukurtas remiantis ilgamečia praktika ir analize.

1. Kokie yra tipiniai išvykimo laikai iš Lietuvos į Vokietiją?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kokią Vokietijos dalį siekiate pasiekti. Jei kalbame apie Vokietijos vakarus (pvz., Reino kraštą, Duisburgą ar Miuncheną), išvykimai iš Lietuvos dažniausiai planuojami ankstyvą ryto arba vakaro (nakties) valandomis, siekiant maksimaliai išnaudoti vairuotojo darbo laiką. Paprastai, jei krovinys paruoštas ir dokumentai išrašyti iki pietų, išvykimas gali būti planuojamas tą pačią dieną arba vėlai vakare.

Tačiau praktikoje dažniausiai susiformavusi tvarka yra tokia: krovinys surenkamas dieną, o išvykimas į Vokietiją vyksta vėlai vakare (apie 20:00–23:00 val.) arba ankstyvakry (apie 03:00–05:00 val.). Tokios tvarkos priežastis paprasta – vengti eismo spūsčių Lenkijoje ir Vokietijoje bei taip, kad vairuotojas atvyktų į paskirties vietą pradėjus vežėjo darbo valandoms (paprastai nuo 07:00 ar 08:00 ryto). Jei krovinys skubus, „ekspresinis“ išvykimas gali būti organizuojamas ir bet kuriuo paros metu, tačiau tai paprastai kainuoja brangiau dėl reikalingo greito perplanavimo.

2. Kiek laiko trunka vidutinė kelionė į Vokietiją ir kas ją lemia?

Vidutinis važiavimo laikas be stabdymų nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 11–12 valandų. Tačiau realus kelionės trukmė nuo išvykimo iki įvykimo (t.y. įskaitant iškrovą) visada yra ilgesnė. Pagal Europos Sąjungos reguliavimą, vairuotojas privalo daryti pertraukas: po 4,5 valandų vairavimo – 45 minučių pertrauką. Tai automatiškai prailgina kelionę.

Be to, labai didelę įtaką turi tranzitas per Lenkiją. Nors keliai gerėja, tačiau A2 autostrados ruožiai arba aplinkkeliai aplink Varšuvą ir Lodzę gali sukelti didelius uždelstimus. Taip pat, jei maršrutas eina per Ščeciną ar kitas pasienio perėjimo zonas, čia taip pat gali susidaryti eilės, nors ir retai. Taigi, realiai planuodami laiką, reikia skirti nuo 18 iki 24 valandų nuo momento, kai vairuotojas užsuka paimti krovinį, iki momento, kai jis jį iškrauna Vokietijoje. Jei kelionė vyksta į pietinę ar vakarinę Vokietijos dalį, pridėkite dar 4–6 valandas.

3. Ar išvykimo laikas priklauso nuo to, kokio tipo krovinį vežame?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių veiksnių. Paprastai paletizuotas krovinių (pvz., 33 europaletės) išvykimas gali būti planuojamas gana greitai, jei jis jau yra surinktas sandėlyje. Tačiau jei kalbame apie „krovinius iš durų“ (door-to-door), kai reikia važiuoti į keletą vietų Lietuvoje paimti prekes, išvykimas gali atidėti iki to laiko, kol paskutinė siunta surenkama.

Ypatingą dėmesį reikia skirti negabaritiniams kroviniams, kuriems reikalingi specialūs leidimai ar lydinčio transporto priemonės. Tokiuose atvejuose išvykimo laikas yra griežtai susietas su leidimų galiojimo laiku (pvz., kai leidimas eiti negabaritiniu keliu galioja tik nuo 10:00 ryto). Taip pat šaldytuvų (refrigerated) krovinių išvykimas priklauso nuo to, kada prekės pasiekia reikiamą vėsinimo temperatūrą – kartais reikia laukti, kol krovis „atsisaldys“, prieš išvykstant, kad neprarastų temperatūros režimo kelionės pradžioje.

4. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikas (tachografas) veikia grafiką?

Tai yra techninis, bet labai svarbus aspektas. Vairuotojai negali važiuoti neribotai. ES taisyklės nustato: maksimalios 9 valandos vairavimo per dieną (gali būti pratęstos iki 10 valandų dukart per savaitę) ir ne daugiau kaip 56 valandų per savaitę. Tai reiškia, kad net jei atstumas yra trumpas (pvz., į Berlyną), vairuotojas negali išvykti, jei jo tachografe likęs darbo laikas leidžia vairuoti tik 2 valandas.

Paprastai, jei maršrutas trunka 12 valandų, vairuotojas išvyksta taip, kad atvyktų į vietą ir turėtų laiko legaliai pradėti iškrovą arba pailsėti. Jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas, vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Kartais dėl šių apribojimų išvykimas atidedamas, kad vairuotojas galėtų „atnaujinti“ savo dienos poilsio laiką (poilsis turi būti mažiausiai 11 valandų). Todėl, kai klaustate „kodėl jis neišvyko vakare?“, atsakymas gali būti paprastas: „Jis privalo užbaigti 11 valandų poilsį, kad saugiai ir legaliai nuvežtų jūsų krovinią.“

5. Kaip orų sąlygos ir metų laikas veikia išvykimo bei atvykimo laikus?

Žiema Lietuvoje ir Lenkijoje bei Vokietijoje sukuria savo taisykles. Nors šiuolaikiniai sunkvežimiai puikiai pasirengę žiemos sąlygoms, sniego audros ar ledas autostradose (ypač A2 Lenkijoje ar A9 Vokietijoje) gali visiškai sustabdyti eismą. Tokiu atveju net ir tiksliai suplanuotas išvykimas gali būti atidėtas arba kelionės trukmė padvigubėti.

Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojų poilsio laiką esant blogoms oro sąlygoms. Jei vairuotojas priverstas važiuoti labai lėtai dėl lietaus ar rūko, jam gali prireikti daugiau laiko, kad įveiktų tą patį atstumą, kas gali lemti vėlavimą prieš išvykstant (jei jis grįžta iš paskesnio reiso) arba vėlavimą atvykstant. Vasarą didelį poveikį turi karščio bangos – kai temperatūra viršija 30 laipsnių, vairuotojams taikomi apribojimai (pvz., kai kuriose šalyse neleidžiama važiuoti tam tikru laiku, jei nėra oro kondicionieriaus, nors tai retas atvejas su modernia technika) arba tiesiog padidėja pavojingumo tikimybė dėl nuovargio.

6. Ar sunkvežimis gali išvykti iš karto, kai užsakymas padarytas?

Teoriškai – taip, jei transportas yra netoliese ir vairuotojas yra poilsio. Tačiau praktikoje „iš karto“ reiškia „kaip įmanoma greičiau“, bet ne „akimirką“. Logistikoje egzistuoja terminas „pre-carriage“ (priešvežis). Prieš išvykstant pagrindiniu maršrutu į Vokietiją, reikia surasti vairuotoją, kuris yra laisvas, arba nukreipti artimiausią grįžtantį transportą.

Jei užsakote pervežimą ryte, o vairuotojas yra kitame mieste, jam reikia laiko, kad nuvažiuotų paimti krovinią. Be to, turi būti paruošti dokumentai (CMR kvitas, eksporto deklaracijos jei reikia, papildomi instrukcijai). Vidutiniškai nuo užsakymo patvirtinimo iki faktinio išvykimo praeina nuo 4 iki 24 valandų, priklausomai nuo dienos (savaitgaliai yra lėtesni, nes dauguma sandėlių nedirba) ir vietos. Jei reikalingas „Sameday“ (tą pačią dieną) arba „Next Day“ (kitą dieną) pristatymas, reikia tai numatyti iš anksto ir dažniausiai tai brangesnė paslauga.

7. Kaip organizuojami grįžimo išvykimai iš Vokietijos atgal?

Grįžimo laikas dažnai būna didesnės paslapties nei išvykimas. Kodėl? Todėl, kad tai priklauso nuo to, ar vairuotojas turi užsakytą grįžtamąjį krovinį. Jei krovinys yra (t.y. vairuotojas veža prekes atgal į Lietuvą), tai išvykimas iš Vokietijos priklauso nuo to, kada vokiškas sandėlis įleis vairuotoją įkrovai. Vokiški sandėliai griežtai laikosi grafikų – jei vairuotojas atvyksta 10 minučių pavėluo, jis gali būti neįleistas ir tekti laukti iki kito laiko (pvz., iki 14:00 val. ar net iki kito ryto).

Jei grįžtama „tuščiažemiai“ (be krovinio), išvykimas dažniausiai vyksta iš karto po iškrovos, siekiant kuo greičiau grįžti ir priimti naują užsakymą. Tačiau net tuomet reikia atsižvelgti į vairuotojo nuovargį – jei jis atvyko į Vokietiją ryte ir iškrovė, gali tekti laukti, kad jis užbaigtų savo poilsį, prieš pradeddami važiuoti atgal. Grįžimo kelionė taip pat trunka apie 12–14 valandų, atsižvelgiant į maršrutą.

8. Kokios yra populiariausios kryptys ir kaip jos keičia laiką?

Vokietija didelė šalis. Kelionė į Berlyną, Hamburgą, Miuncheną ar Štutgartą trunka skirtingai. * Berlynas ir rytinė Vokietija: Trumpiausia kryptis. Išvykimas vakare leidžia atvykti anksti ryte. * Hamburgas ir šiaurės vakarai: Reikia važiuoti per Magdeburgą ar Hanoverį. Eismas čia intensyvus, tačiau keliai geriausi. * Miunchenas ir pietūs: Tai ilgiausia kryptis. Čia dažnai tenka kirsti kalnų ruožus arba važiuoti aplink Nurnbergą. Išvykimas čia dažnai planuojamas dar anksčiau, kadangi kelionė gali trukti iki 15–16 valandų su pertraukomis.

Taip pat svarbu, ar maršrutas eina per Frankfurto prie Oderio arba Zgoželeco pasienio punktus. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur Vokietijoje reikia važiuoti, ir kurioje vietoje mažiau eismo spūsčių tuo momentu. Patyręs dispečeris visada pasirinks tokią trasą, kuri leis sutaupyti valandą-dvi, net jei ji atrodys ilgesnė žemėlapyje.

9. Ką daryti, jei reikalingas itin tikslus atvykimo laikas (Just-in-Time)?

Jūsų verslas gali priklausyti nuo to, kad detalės atvyks būtent 08:00 ryto, nes kitaip sustos gamybos linija (Just-in-Time principas). Tokiu atveju paprastas „išvykimas vakare“ gali netikti. Reikalingas specialus planavimas. * Planavimas su atsarga: Visada reikia planuoti išvykimą taip, kad vairuotojas atvyktų bent 2–3 valandas anksčiau, jei įmanoma. * Papildomas vairuotojas: Ilguose maršrutuose (pvz., į Miuncheną) kartais naudojami du vairuotojai viename automobilyje.