Sužinokite išvykimo grafikus kelionėms į Vokietiją dabar: Eksperto Vadovas

Vokietija jau daugiau nei du dešimtmečius išlieka vienu svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, o krovinių pervežimų srautai tarp šalių tik auga. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena: nors pasaulis pasikeitė, o logistika tapo kur kas数字izacija, pagrindinis kliento klausimas vis tiek išlieka tas pats – „Kada mano krovinius išveš?“. Arba dar paprasčiau – „Koks yra išvykimo grafikas?“.

Jeigu ieškote informacijos apie išvykimo grafikus kelionėms į Vokietiją dabar, svarbu suprasti vieną esminį dalyką: tarptautiniuose pervežimuose grafikai nėra tokie stati kaip, pavyzdžiui, geležinkelio ar reguliarių autobusų maršrutuose. Tačiau tai nereiškia, kad jų nėra arba juos neįmanoma numatyti. Esu matęs šios industrijos virsmus nuo popierinių tachografiškų lapelių iki realaus laiko sekimo sistemų, ir šiandangą galiu pasidžiaugti tuo, kad procesas yra kur kas sklandesnis nei prieš dešimtmetį.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis ir patirtimi, padėdamas jums suprasti, kaip susiformuoja išvykimo grafikai, kas įtakoja jūsų siuntos greitį ir kaip tiksliai planuoti logistics procesus, kad jūsų krovinys Vokietijoje pasiektų paskirties vietą laiku. Nesvarbu, ar esate didelės įmonės logistikos vadovas, ar norite išsiųsti asmeninį siuntinį – ši informacija bus naudinga visiems, kas nori suprasti rinkos mechanizmą „dabar“.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimus į Vokietiją

1. Ar egzistuoja fiksuoti išvykimo grafikai kroviniams į Vokietiją?

Tai yra pirmasis ir dažniausiai pasitaikantis klausimas. Atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“. Viskas priklauso nuo to, kokį pervežimo metodą pasirenkate. Jeigu kalbame apie dalinių krovinių (LTL – Less than Truckload) pervežimą, čia dažniausiai veikia savotiškas „maršrutinis“ principas.

Didelės logistikos kompanijos, tarp kurių ir aš dirbu, turi nustatytas išvykimo dienas pagrindiniais maršrutais. Pavyzdžiui, į Vokietijos šiaurę (Hamburgas, Brėmenas) gali išvykti krovininiai automobiliai antradieniais ir penktadieniais, o į pietus (Miunchenas, Niurnbergas) – pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Tai leidžia susikaupti pakankamai krovinių viename fure, kad pervežimas būtų ekonomiškas.

Tačiau jeigu kalbame apie pilnos apkrovos (FTL – Full Truckload) pervežimą, grafikas yra individualus. Kaiangi užpildote pilną furgoną (arba puspriekabę), transporto priemonė išvyksta tada, kai jums patogu – netgi tą pačią dieną, jei krovinys paruoštas ryte. Čia „grafikas“ formuojamas pagal jūsų poreikius, o ne pagal tvarkaraštį. Taigi, ieškodami „dabartinio“ grafiko, pirmiausia nuspręskite, kokio tipo pervežimą jums reikia.

2. Kaip „dabar“, šiuo metu, veikia susisteminti reisai (LTL) ir kaip juos rasti?

Šiuo metu logistikos sektorius veikia itin intensyviai, ir susisteminti reisai yra populiariausias būdas sutaupyti pinigų mažesnėms įmonėms. Norėdami sužinoti tikslius išvykimo laikus dabar, geriausia kreiptis tiesiogiai į logistikos brokerius arba ekspeditorius. Mes stebiems rinką ir žinome, kurios kompanijos turi „užtrukusius“ slotus (vietas).

Pavyzdžiui, daugelis vežėjų, kurie vykdo maršrutą „Vilnius – Berlynas“, turi fiksuotas išvykimo datas, pvz., trečiadieniais vakare. Tai reiškia, kad jūsų krovinius reikia atgabenti į sandėlį iki trečiadienio vidurdienio, kad jie būtų ikrauti ir išvyktų tą naktį. „Dabar“ šie grafikai yra labai dinamūs – dėl eismo sąlygų ar didelio krovinininkų trūkumo Vokietijoje, kartais reikia adaptuotis ir pridėti papildomus reisus savaitės viduryje. Mano patirtis rodo, kad tiksliausią informaciją apie artimiausius išvykimus suteikia tiesioginis pokalbis su ekspeditoriumis, kurie turi „gyvą“ informaciją apie vairuotojų buvimo vietas.

3. Kiek laiko trunka vidutinė kelionė į Vokietiją šiais laikais?

Anksčiau, kai pradėjau dirbti, atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno buvo vertinamas kaip 18–20 valandų važiavimo. Šiandien, atsižvelgiant į modernių kelių būklę (ypač Lenkijoje, kur kokybė gerokai pagerėjo), bei efektyvesnę planavimo programinę įrangą, laikas truputį sumažėjo, tačiau yra svarbių niuansų.

Esant normalioms oro sąlygoms ir nėrus didelių spūsčių, vairuotojas gali nuvykti į Vokietijos pasienio perėjimą arba pirmąjį sandėlį per 12–14 valandų. Tačiau reikia atmesti, kad tai yra grybas vairavimo laikas. Su pietų pertraukomis, poilsio laikais (Reglamentai EC 561/2006 yra griežti) ir galimais aptarnavimo terminalais, visas procesas nuo ikrovimo Lietuvoje iki iškrovimo Vokietijoje vidutiniškai trunka 24–48 valandas.

Jei krovinys keliauja daliniu reisu (LTL), gali tekti palaukti, kol furgonas užsipildys kituose miestuose (pvz., Kaune ar Klaipėdoje), o po to Vokietijoje gali būti apstuojama keliems sandėliams. Tada visa kelionė gali užtrukti iki 3–4 dienų. Tačiau jei užsakote ekspressinį pervežimą (skubų), mes galime organizuoti tiesioginį važiavimą, kai krovinys pasiekia paskirties vietą per vieną parą.

4. Kas įtakoja išvykimo grafikų pasikeitimus šiuo metu?

Dirbdamas dvidešimt metų esu matęs, kaip įvairūs veiksniai gali sujaukti geriausius grafikus. Šiuo metu („dabar“) yra keletas pagrindinių faktorių, kuriais verta pasirūpinti iš anksto:

1. Vairuotojų trūkumas: Vokietijoje ir visoje Europoje jaučiamas kvalifikuotų vairuotojų stygius. Kartais net ir tuo atveju, jeigu krovinys paruoštas, reikia palaukti, kol bus galima priskirti vairuotoją.
2. Oro sąlygos: Žiemos periodu, net ir nedidelė sniego danga Vokietijoje ar Lenkijoje gali sustabdyti eismą autostradose, kas stumia išvykimo laikus.
3. Sezoniškumas: Prieš Kalėdas ar vasaros atostogas (ypač Hafenferien – uostų atostogas Vokietijoje) grafikai gali būti permesti dėl didelio krovinų kiekio.
4. Muitinės procedūros: Nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje ir vidinės sienos oficialiai neegzistuoja, vis dar vyksta muitinės kontrolės, ypač keliuose, kuriais gabenami tabako gaminiai, alkoholis ar pažeidžiami produktai. Tai gali sukelti eilių susidarymą, nors ir nėra tiek pavojinga grafikams kaip anksčiau.

Tikrai ekspertas visada turi atsarginį planą (Plan B). Jeigu numatomas išvykimas antradienį pavėluoja, mes žinome, kur rasti alternatyvų transportą, kad krovinys nepabūtų sandėlyje per ilgai.

5. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas ir sekimas kelionės metu?

Šiuolaikinė logistika nebeapsieina be technologijų. Prieš dvidešimt metų sekėme krovinius tik pagal telefono skambučius vairuotojui. Dabar situacija kitokia.

Visi mūsų naudojami sunkvežimiai yra aprūpinti GPS sekimo sistemomis. Jūs, kaip klientas, galite gauti prisijungimus prie portalų, kur matote savo krovinio vietą realiu laiku. Be to, naudojame specialius jutiklius, kurie seka temperatūrą (jei gabenami maisto produktai ar vaistai) ir fiksuoja smūgius.

Saugumo atžvilgiu Vokietija yra viena disciplinuotiausių šalių. Ten veikia griežtos „Maut“ (keliamųjų mokesčių) sistemos, kurios neleidžia vairuotojams nukrypti nuo maršruto be priežasties, taigi krovinio pavogimo rizika yra minimali. Tačiau vis tiek visi kroviniai yra apdraudžiami, o mūsų partnerių sandėliai turi video stebėjimo sistemas ir apsaugas. Mano patirtis rodo, kad skaidrus komunikavimas ir technologijos yra geriausia apsauga.

6. Kurie yra populiariausi maršrutai ir jų ypatumai?

Vokietija didelė šalis, ir išvykimo grafikai dažnai priklauso nuo to, į kurį regioną keliaujate.

• Šiaurės Vokietija (Hamburgas, Bremenas, Hanoferis): Tai dažnai susiję su jūrų uostais. Šiuos maršrutus dažnai pasirenka įmonės, kurios eksportuoja ar importuoja prekes iš užjūrio. Čia eismas gali būti intensyvesnis dėl didžiulių prekybos centrų.
• Vakarų Vokietija (Diūsburgas, Kelnas, Esenas): Tai pramoninis Vokietijos širdis. Čia ypač dažna dalinių krovinių prekyba, nes ten gausu sandėlių ir gamyklų. Išvykimai į šį regioną paprastai vyksta dažniausiai (net kas 2-3 dienas), nes paklausa didelė.
• Pietų Vokietija (Miunchenas, Štutgartas): Šis maršrutas šiek tiek ilgesnis. Čia dažniau reikalingi brangesni, greitesni pervežimai, nes ten įsikūrusios automobilių ir aukštųjų technologijų pramonės įmonės.

Suprasdami geografinį padėjimą, galime tiksliau numatyti išvykimo laikus. Pavyzdžiui, jeigu reikia nuvežti detalę į Miuncheną gamybai rytoj, o dabar yra vakaras, gali tekti naudoti dvi vairuotojų komandą („team“), kad būtų įveiktas atstumas be pertraukos.

7. Kokius dokumentus reikia paruošti skubiam išvykimui?

Nepaisant to, kad judame ES viduje, biurokracija neišnyko. Esu matęs nemažai atvejų, kai neparengti dokumentai pristabdė išvykimą valandomis.

Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis turi būti užpildytas tiksliai: siuntėjo ir gavimo duomenys, krovinio svoris ir aprašymas. Be to, būtina prekių sandėliavimo sutartis (SAD) arba sąskaita-faktūra, kuri patvirtina prekių kilmę ir vertę.

Jei gabenate specialius krovinius (pavojingas medžiagas, gyvūnus, maisto produktus), reikalingi papildomi leidimai ir sertifikatai (pvz., veterinarijos pažymėjimas). Mano patarimas: visus šiuos dokumentus paruoškite elektroniniu būdu iš anksto ir nusiųskite mums. Dabar dauguma sistemų leidžia perduoti duomenis iš karto į vairuotojo planšetę, taip sutaupant laiko terminaluose.

8. Ar galima užsakyti pervežimą į Vokietiją „iš karto“ (tą pačią dieną)?

Taip, tai įmanoma, ir mes tai darome dažnai. Tokie užsakymai vadinami „Spot“ arba „Express“ pervežimais. Tačiau čia yra savos niuansai.

Jei kviečiate mane ryte ir sakykate, kad reikia išvežti krovinią tą pačią dieną, aš turiu tikrinti, ar turiu laisvą furgoną Vilniaus ar Kauno regione, arba ar galiu greitai surasti patikimą partnerį. Tokiu atveju išvykimo grafikas yra „nuo 0 iki 4 valandų“. Tai reiškia, kad vairuotojas gali atvykti pas jums pasiimti krovinio po pietų.

Tačiau būkite pasiruošę, kad toks paslaugos kaina bus aukštesnė. Už greitį ir lankstumą reikia sumokėti. Jeigu laiko nėra, geriau planuoti išvykimą iš anksto – taip sutaupysite iki 30-40 proc. biudžeto. Esu matęs, kaip įmonės perkažengia nuolatininių reisų būdu, todėl visada rekomenduoju turėti ilgalaikį planą, bet ir mes visada pasiruošę padėti skubiais atvejais.

9. Kaip pasikeitė išvykimo planavimas po Brexit ir kitų geopolitinių pokyčių?

Nors Brexit tiesiogiai paveikė Jungtinę Karalystę, jis turėjo įtakos ir Vokietijos maršrutams. Daugelis prekių, kurios anksčiau keliavo per Jungtinę Karalystę ar buvo ten transibinės, dabar pervedamos per kontinentinę Europą, padidindamos srautus Vokietijos keliais.

Taip pat, atsižvelgiant į dabartines geopolitines situacijas, kai kurių produktų (pvz., medienos, grūdų) srautai pasislinko. Reikia labiau planuoti išvykimus, ypač jeigu krovinys keliauja per trečiąsias šalis ar netoli konfliktinių zonų (nors Vokietija toli, bet priešingos krypties grįžtamoji kelionė gali būti sudėtingesnė).

Dabar, dirbant su Vokietija, vis dažniau matome poreikį ne tik gabenti į Vokietiją, bet ir gabenti iš Vokietijos į kitas šalis (pvz., į Ukrainą ar Baltarusijos link, ten kur įmanoma). Tai keičia grafikus – furgonai nebegrįžta tuščiai, o ieško krovinio grįžtamam kelion. Tai leidžia mums siūlyti geresnes kainas ir greitesnius išvykimus, nes mes tikriname ne tik vieną kryptį.

10. Ką klientas turėtų žinoti, norėdamas užtikrinti sklandų išvykimą dabar?

Galiausiai, pagal mano dvidešimt metų patirtį, sėkmė priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo kliento. Ko aš iš jūsų tikėtuosi?

1. Tikslumas: Nurodykite tikslų svorį ir matmenis. Neteisingas duomenys gali lemti tai, kad atvykęs vairuotojas negalės įkrauti krovinio, ir išvykimas bus atidėliotas dienai.
2. Prieinamumas: Užtikrinkite, kad sandėlyje ar įmonėje yra kas nors, kas gali priimti/paleisti vairuotoją. Esu matęs, kaip vairuotojas laukia vartų priekyje valandą, nes niekas neatsiliepia į skambutį. Tai laižo grafiką.
3. Krovinio paruošimas: Užkrovimas ant paletės, tvarkingas fiksavimas. Tai greitina proceso įkelimą.
4. Atvirumas: Jeigu yra kokių nors ypatingų reikalavimų (pvz., reikia atgal vežti krovinią – „return load“), pasakykite iš karto. Tai padės mums surasti pigesnį sprendimą.

Dabar, kai rinka yra tokia dinamiška, geriausias draugas yra komunikacija.