Suplanuokite savo kelionę į Vokietiją iš anksto ir be rūpesčių

Vokietija – tai viena pagrindinių Europos Sąjungos šalių, kuri nuolat patraukia ne tik turistus, bet ir verslininkus, profesionalius vairuotojus bei tuos, kurie tiesiog planuoja persikelti gyventi arba transportuoti turtą. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs begalę situacijų, kai puikiai suplanuota kelionė virsta tikru košmaru dėl menkų biurokratinių smulkmenų ar nežinojimo. Vokietiškas tvarka ir precizitetas – tai ne stereotipas, o kasdienybė, kuriai reikia priderinti ir savo vairuotojo įgūdžius.

Kelionės planavimas nėra tik žemėlapio pažiūrėjimas ir maršruto brėžimas. Tai sudėtingas procesas, apimantis techninį transporto pasirengimą, teisinių reikalavimų įvertinimą, kelių eismo taisyklių niuansų supratimą ir finansinį planavimą. Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvės narės, ir sienos kirtimas dažnai vyksta be sustojimo, pati šalis turi savitumų, kuriuos būtina žinoti, kad išvengtumėte nemalonumų. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir suformuluosiu aiškų veiksmų planą, padėsiantį jums jaustis saugiai ir užtikrintai kelyje.

Svarbiausia taisyklė, kurią pergyvenau per šiuos metus, yra ta: geriausias būdas išvengti problemų yra jas numatyti dar prieš jas įvykstant. Vokietijoje eismo kontrolė yra efektyvi, baudos didelės, o kelių infrastruktūra, nors ir puikiai išvystyta, turi savo specifiką. Nesvarbu, ar važiuojate lengvuoju automobiliu, krovininiu transportu arba planuojate privatų reisą su priekaba – pagrindai išlieka tie patys. Toliau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių susidaryti pilną vaizdą apie tai, kaip turėtų atrodyti tobula kelionė.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi važiuojant į Vokietiją?

Nepaisant to, kad kelionė vyksta Šengeno erdvės viduje, dokumentų paketas turi būti tvarkingas. Pagrindinis dalykas, kurį dažnai pamirštame, yra tai, kad techninė apžiūra ir draudimas turi būti galiojantys ne tik pagal Lietuvos, bet ir pagal Vokietijos standartus (kas dažniausiai sutampa, tačiau reikėtų įsitikinti). Būtina turėti vairuotojo pažymėjimą (jei reikalingas tarptautinis – jį gauti dabar yra daug paprasčiau). Transporto priemonės registracijos liudijimas (techninis pasas) turi būti originalas. Taip pat būtina „Žalias kortelė“ – tarptautinio draudimo liudijimas, nors dauguma lietuviškų draudiklių jį automatiškai išduoda elektroniniu pavidalu, verta turėti ir fizinį, arba bent jau užtikrinti, kad sistema duomenis rodo teisingai. Jei važiuojate ne savo automobiliu, būtina turėti įgaliojimą (notarinį arba raštišką) nuo savininko vairuoti transporto priemonę. Be to, jei keliaujate su vaikais, kurie nėra jūsų arba vieno iš tėvų, reikės jų tėvų raštiško sutikimo, nurodančio kelionės datas ir tikslą, kad išvengtumėte įtarimų dėl vaiko pagrobimo.

2. Ar reikalingos specialios priemonės automobilyje (pavyzdžiui, liemenės, vaistų rinkinys)?

Vokietija yra griežta šalį, kai kalbama apie automobilio įrangą. Vienas svarbiausių dalykų – šviesų atšvaitų (liemenių) buvimas. Jei įvykus eismo įvykiui arba gedului turite išeiti iš automobilio už miesto ribų, privaloma įsidėti šviesą atšaukiančią liemenę. Taip pat būtina turėti sugebėjimą uždėti šią liemenę greitai – ji turi būti pasiekiamama vairuotojo sėdynėje, o ne bagažinėje po krūva daiktų. Be to, kiekviename automobilyje privaloma turėti pirmosios pagalbos rinkinį, kurio galiojimo laikas dar nebaigėsi. Vokietijos pareigūnai mėgsta patikrinti šių rinkinių tinkamumą. Taip pat būtinas aptvaras (trikampis) ir degalų kanistra (nors dėl kanistros reikalavimai šiek tiek pasikeitė, dauguma ekspertų visada rekomenduoja ją turėti, ypač keliaujant toliau nuo magistralių). Jei jūsų automobilis neturi dienos šviesų (DRL), privaloma įjungti šviesas net ir dieną.

3. Kaip Vokietijoje veikia kelių mokesčiai (vinietės) ir ar reikia juos įsigyti?

Tai vienas dažniausių klaidingų supratimų. Skirtingai nei Austrijoje, Šveicarijoje ar kai kuriose kitose šalyse, Vokietijoje lengvieji automobiliai neturi mokėti kelių mokesčio už važiavimą automagistralėmis (Autobahn). Vinietės nėra. Tačiau tai nereiškia, kad važiavimas yra nemokamas – mokesčiai yra įtraukti į degalų kainą. Visiškai kitaip yra su krovininiais transportais (virš 3,5 tonų) – jiems reikalingi specialūs įrenginiai (Toll Collect) ir mokami dideli mokesčiai. Jei planuojate važiuoti pro šalį, pavyzdžiui, į Nyderlandus ar Belgiją, nepamirškite, kad tose šalyse vinietės būtinos, ir jas geriausia įsigyti elektroniniu būdu dar Lietuvoje, kad nereikėtų ieškoti prekybos centrų pasienyje. Taigi, Vokietijos atveju pinigus taupykite ne vinietėms, o degalams, kurie šioje šalyje paprastai brangesni nei Lietuvoje.

4. Kas yra „Umweltplakette“ (Aplinkos pažymėjimas) ir kodėl jis toks svarbus?

Tai, galbūt, svarbiausias dalykas, apie kurį dauguma turistų sužino tik tada, kai juos sustabdo policija arba kai gauna baudą. „Umweltplakette“ – tai lipdukas, rodantis automobilio išmetamųjų teršalų klasę. Dauguma Vokietijos miestų turi taip vadinamas „žaliasią zoną“ (Umweltzone), į kurias gali važiuoti tik automobiliai su atitinkamu lipduku (dažniausiai žaliu, kartais geltonu). Be šio lipduko įvažiavimas į miesto centrą yra draudžiamas ir baudžiamas 100 eurų bauda. Lipdukas galioja visoje Vokietijoje. Jį gana lengva įsigyti internetu (užpildžius formą ir nusiuntus nuotrauką techninio paso arba degalų kuro tipo puslapio) arba fiziniuose punktuose (pavyzdžiui, TÜV arba degalinėse) tiesiai Vokietijoje. Jei jūsų automobilis yra senesnis ir netenkina Euro 4 standarto, gali būti, kad lipduko negausite, o tai reikš, kad turėsite važiuoti miesto apylanka, o ne per centrą.

5. Kokios yra greičio apribojimų ypatybės Vokietijos automagistralėse?

Legenda apie neribotą greitį Vokietijoje yra dalinai teisinga, tačiau reikalauja labai didelio atsargumo. Yra ruožų, kur greitis tikrai neribojamas (nurodomas tik rekomenduojamas 130 km/h greitis), tačiau tokių ruožų vis mažiau, o daugelyje vietų galioja griežti apribojimai (100, 120 arba net 80 km/h) dėl triukšmo, oro taršos arba statybų. Labai svarbu stebėti kelio ženklus. Be to, netgi neribotame ruože būtina prisiminti, kad jei įvyksta eismo įvykis ir kaltinamas vairuotojas važiavo greičiau nei 130 km/h (nors tai nebuvo uždrausta), jo draudimo išmoka gali būti sumažinta, o jei kaltė visiškai jo – gali tekti atlyginti žalą pilnai. Dar vienas niuansas: dešinė juosta yra tik važiavimui, kairės – lenkimui. Jei kairėje juostoje važiuojate per lėtai, net jei laikotės greičio, gausite pranešimą iš už jus važiuojančių vairuotojų (mirksint šviesomis), o tai gali trukdyti eismui ir būti baudžiama.

6. Kada būtina naudoti žieminės padangas Vokietijoje?

Vokietija turi griežtą „Situacinio reikalavimo“ (situative Winterreifenpflicht) principą. Tai reiškia, kad žieminės padangos yra privalomos tada, kai yra žiemos sąlygos: sniegas, ledas, šlapderva arba šerkšnas. Nėra nustatyta fiksuota data (kaip, pvz., lapkričio 1 d.), tačiau praktiškai nuo spalio pabaigos iki balandžio pradžios rekomenduojamos žieminės padangos. Jei su lengvuoju automobiliu kelyje su sniegu ar ledu sulaikomas be žieminės padangos, bauda siekia 60 eurų, o jei tai trukdo kitiems eismo dalyviams – 80 eurų. Be to, jei dėl nekokybiškų padangų įvyksta eismo įvykis, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti išmoką. Žieminės padangos turi turėti „M+S“ (Mud and Snow) arba „Alpine“ (sniego nago simbolį) žymę. Vasarinių padangų naudojimas žiemos sąlygomis yra neatsakingumas ir brangus pramogas.

7. Kaip elgtis degalų kainų atžvilgiu ir kokios mokėjimo priemonės priimtinos?

Degalai Vokietijoje, ypač didžiuosiuose miestuose ir automagistralių degalinėse, yra žymiai brangesni nei Lietuvoje. Tačiau kainos svyruoja priklausomai nuo vietovės. Automagistralių degalinėse (Tank & Rast) kainos dažniausiai aukščiausios, nes mokate už patogumą. Verta nukrypti nuo magistralės į artimiausią miestelį arba kaimą – ten degalai gali būti pigesni net 10–20 centų už litrą. Nors dauguma degalinių priima mokėjimo korteles, vis dar egzistuoja vietų, ypač mažuose kaimuose arba naktį, kur kasetės priima tik grynaisiais pinigais arba vietinėmis kortelėmis (EC-Karte). Visada turėkite šiek tiek grynųjų eurų. Taip pat verta paminėti, kad kai kuriose degalinėse kuro kainos gali skirtis priklausomai nuo to, ar mokate banko kortele, ar grynaisiais (grynaisiais kartais pigiau, nors tai retėja).

8. Kokios yra parkavimo taisyklės ir kiek kainuoja pažeidimai?

Parkavimas Vokietijos miestuose gali būti tikras iššūkis. Miesto centruose vietos dažnai mokamos, o laisvų vietų ieškoti gali užeiti daug laiko. Mokamas parkavimas paprastai žymimas mėlyna zona su priedu „mit Parkschein“ (su parkavimo bilietu). Bilietus galima įsigyti specialiuose automatuose (parke mašinose), kur dažnai priimamos ir kortelės, ir grynaisieji. Būkite atidūs: daugelyje vietų galioja „Parkuojimo laisvadienis“ (Parken am Wochenende), kai nuo šeštadienio pavakarės iki pirmadienio ryto parkavimas yra nemokamas. Neteisėtas parkavimas (pvz., ant takelių, per daug arti griovio, nežymėtoje vietoje) baudžiamas labai greitai. Vokietijos miestuose aktyviai veikia privačios stovėjimo kontrolės firmos, kurios fotografuoja automobilius ir išsiunčia baudas paštu. Baudos dydis svyruoja, tačiau vidutiniškai galite tikėtis nuo 10 iki 35 eurų, o jei trukdote eismui – dar daugiau.

9. Ką daryti, jei įvyksta eismo įvykis arba techninis gedimas?

Per savo darbo metus esu matęs, kad ramumas ir užtikrintumas yra svarbiausia. Jei įvykia eismo įvykis, pirmiausia įjunkite pavojų šviesas ir uždėkite aptvarą (trikampį) už 100 metrų (užmiestyje) ar 50 metrų (mieste) nuo įvykio vietos. Visi dalyviai privalo dėvėti šviesą atšaukiančias liemenes. Vokietijoje labai populiari Europos eismo įvykių deklaracija (Europäischer Unfallbericht). Būtina ją užpildyti kartu su kita šalimi – tai greičiausias ir efektyviausias būdas išvengti ginčų vėliau. Niekada nepripažinkite kaltės vietoje, jei nesate 100 procentų tikri. Nuotraukokite įvykio vietą iš visų pusių, taip pat aplinkinius ženklus. Jei techninis gedimas – skambinkite pagalbai (ADAC arba kitoms tarnyboms). Stovėti automagistralėje už griovio yra draudžiama ir pavojinga – jei neįmanoma nukirsti kelio, reikia užlipti į saugos atsvarą (tarpas tarp eismo juostų) ir laukti pagalbos už automobilio.

10. Ar yra kokių nors specialių taisyklių, susijusių su alkoholiu vairuojant?

Vokietija turi griežtas alkoholio vartojimo vairuojant taisykles, nors jos ir šiek tiek lengvesnės nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės. Tačiau jaunesniems nei 21 metų vairuotojams bei naujokams, kurie vairuoja mažiau nei 2 metus (probation period), riba yra 0,0 promilės. Profesionaliems vairuotojams (dirbantiems tarptautiniuose reisuose) taip pat galioja 0,0 promilės riba. Verta prisiminti, kad jei esate sutrikdytas dėl alkoholio net ir esant mažesniam nei 0,5 promilės kiekui (pvz., 0,3), gali būti pradėtas administracinis procesas dėl vairavimo nepriklausomai nuo kiekio. Be to, neleidžiama turėti atidaryto alkoholinio gėrimo keleivių salone, kuris yra pasiekiamas vairuotojui.