Suplanuokite savo kelionę į Vokietiją be jokių problemų

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptimi ne tik verslo kelionėms, bet ir turizmui bei krovinių pervežimams. Kaip žmogus, kuris pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimties metų, galiu pasakyti tikrai vieną: šalis pasižymi išskirtiniu kelių tinklu ir disciplina, tačiau tai reiškia, kad ir čia važiuoti reikia ypatingai atsakingai. Daugelis vairuotojų, pirmą kartą vykstantys į Vokietiją, dažnai klysta dėl nežinojimo vietinių taisyklių arba netinkamai pasiruošę technine prasme. Norint, kad kelionė būtų sklandi, maloni ir be nereikalingų rūpesčių, reikia ne tik įsidėti į rankinį bagažą žemėlapį arba pasikrauti navigacijos programą, bet ir detaliai išnagrinėti techninius bei teisinius reikalavimus.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie pagrindinių aspektų, kurie, mano praktinės patirties duomenimis, sukelia daugiausia problemų keliautojams. Mes aptarsime viską nuo būtinųjų dokumentų ir automobilio paruošimo iki specifinių eismo taisyklių, kurios Vokietijoje gali skirtis nuo įprastų Lietuvoje. Tikslas – užtikrinti, kad jūsų kelionė į Vokietiją neapsiegtų be jokių nemalonių siurprizų, o vairavimas šioje šalyje taptų ne būtinybe, o tiesiog maloniu kelionės etapu.

Nors Vokietija pasižymi geriausiais keliais Europoje, čia taip pat griežtai stebimi techniniai automobilių parametrai, o vietinės policijos pareigūnai nėra linkę į pažeidėjus. Todėl, ramiems žiūrėjimams į „fiatų“ ar „volkswagenų“ gamyklas bei Alpių panoramoms, reikia pasiruošti kruopščiai. Štai išsamus vadovas, padėsiantis išvengti dažniausių klaidų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi važiuojant į Vokietiją?

Tai vienas pagrindinių klausimų, kurį dažnai užduoda mano klientai. Nors Vokietija yra Schengeno zonos narė, ir sienos kontrolės dažnai nebėra, dokumentų tikrinimas gali įvykti bet kurioje kelio vietoje, ypač esant techninei apžiūrai ar eismo įvykiui. Pirma ir pagrindinė taisyklė – visada turėkite su savimi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu jis išduotas ne lotyniška abėcėle (kaip, pvz., lietuviškas), tarptautiniuose važiavimuose jis paprastai nera problemų, tačiau verta turėti ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, jeigu planuojate vykti toliau į ne ES šalis. Be to, būtina turėti automobilio registracijos sertifikatą (dar vadinamą „techniniu liudijimu“). Jeigu automobilis nėra jūsų nuosavybė, būtina turėti įgaliojimą vairuoti svetimą automobilį, išduoto savininko, su notaru patvirtintu arba įmonės atspaudu parašu.

Svarbu ir civilinės atsakomybės draudimo „ Žaliasis kortelė“ (Green Card). Nors daugumoje Europos šalių, įskaitant Vokietiją, draudimo galiojimą gali patvirtinti ir valstybinių numerių ženklai (jeigu šalyje yra specialių ženklų, pvz., LT), patyręs vairuotojas visada pasiduos „Žaliąją kortelę“. Ji greitai ir aiškiai patvirtina draudimo galiojimą policijai arba kitoje šalyje esančiai draudimo kompanijai, jeigu įvykė būtų tvarkoma užsienyje. Taip pat nepamirškite asmens dokumento – paso arba asmens kodą kortelę. Nors viduje šies jie nebūtini, bet jeigu reikės apsistoti viešbutyje ar įvyktų nesklandumų, jie pravers.

2. Kokius privalomus komponentus automobilyje turiu turėti, kad nesusidurtumau su baudomis?

Vokietijoje techninė automobilio būklė ir joje esančių priemonių buvimas yra griežtai kontroliuojamas. Esąs sritys ekspertas, visada primenu: nedėkite visko į bagažinę, kai sustojote prie policijos. Vokietijoje privaloma turėti atsarginius žibintus, nors daugelis modernių automobilių turi tik LED diodus, kurių patys pakeisti neįmanoma – tokiais atvejais taisyklės yra šiek tiek liberalesnės, tačiau komplektas su lemputėmis vis dar yra rekomenduojamas. Absoliučiai privaloma yra pirminės pagalbos apyrankė (Verbandkasten). Ji turi būti uždaryta, hermetiška, su galiojimo data (paprastai galioja 3–5 metai). Jeigu data pasibaigusi, gausite baudą.

Taip privaloma turėti apsauginę liemenę (Warnweste). Labai svarbu: liemenės turi būti tiek, kiek yra sėdimų vietų automobilyje. Jeigu važiuojate su šeima, liemenių turi būti 4 ar 5. Jos turi būti ne bagažinėje, o tiesiogiai kabinoje, po vairuotojo ar keleivių sėdynėmis, kad, sustojus kelio šone, jas būtų galima užsidėti neįlipant į eismo juostą. Dar vienas būtinas daiktas – trapecijos formos atšvaitinis trikampis (Warndreieck). Jis privalo būti tvirtas, su metalinėmis kojomėlėmis. Šie dalykai ne tik leis išvengti baudų, kurios Vokietijoje gali būti gana didelės (nuo 15 iki 75 eurų už kiekvieną trūkstamą daiktą), bet ir, labiausia svarbu, užtikrins jūsų saugumą avarijos atveju.

3. Ar Lietuvoje įsigyta civilinės atsakomybės draudimo polisas galioja Vokietijoje?

Taip, Lietuvoje įsigytas pagalbinio transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas (KASKO yra kitas reikalas, kalbu būtent apie privalomąjį draudimą) galioja visose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Vokietiją. Lietuva yra „Multi-Bilateral“ draudimo sistemos narė, todėl lietuviški valstybiniai numeriai patvirtina draudimo galiojimą. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, aš visada rekomenduoju pasidaryti „Žaliąją kortelę“. Tai nereikalauja didelių pastangų – dažniausiai ją galima gauti iš karto elektroniniu būdu iš savo draudikų.

Kodėl tai svarbu? Jeigu įvyksta eismo įvykis Vokietijoje, vietinė policija ar kito įvykio dalyvio draudikas gali reikalauti oficialaus dokumento, patvirtinančio draudimo galiojimą. Nors sistema yra sujungta, dokumentų mainų užtrunka, o „Žalioji kortelė“ visus klausimus išsprendžia akimirką. Be to, jeigu planuojate vykti į Šveicariją arba Norvegiją (nors šios šalys nėra ES, jos pripažįsta sistemą), kortelė taip pat bus praversti. Taigi, trumpai tariant: draudimas galioja, bet „Žalioji kortelė“ – tai jūsų ramybės garantas.

4. Ar reikia mokėti už važiavimą automagistralėmis (vignetės ar mokesčiai)?

Tai vienas dažniausių mitų arba painiavų. Keliaujant lengvuoju automobiliu (mažiau kaip 3,5 tons), Vokietijoje važiavimas automagistralėmis (Autobahn) yra nemokamas. Nėra jokių vignetių, kaip, pvz., Čekijoje ar Austrijoje, o mokesčiai už važiavimą renkami tik krovininiams automobiliams (virš 7,5 t) ir kitoms specialioms transporto priemonėms. Taigi, jeigu planuojate savaitgalinę kelionę „fiatu“, jums nereikės jokių papildomų mokėjimų už kelią.

Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad jeigu jūsų maršrutas eina per kitas šalis, pvz., norint pasiekti pietinę Vokietiją (Bavariją), gali tekti važiuoti per Austriją ar Šveicariją. Ten mokesčiai yra griežtai renkami. Austrijoje reikalinga vignetė (arba e-vignetė), o Šveicarijoje taip pat. Jeigu šias šalis aplenksite, Vokietijos viduje važiuosite nemokamai. Vienintelė išimtis gali būti kai kurie tuneliai arba specialūs tiltai (pvz., netoli Hamburgo senasis Elbės tunelis, tačiau dabar jis dažniausiai nemokamas, o kiti keliai gali būti mokesčiai), tačiau paprastai navigacija apie tai praneša iš anksto. Taigi, Vokietija – tai viena iš nedaugelio šalių Europoje, kur lengvieji automobiliai dar gali važiuoti dideliais greitkeliais nemokamai.

5. Kokie yra greičio limitai Vokietijoje ir ar tikrai galima važiuoti be greičio apribojimo?

Legenda apie begalinį greitį Vokietijoje yra išplitusi visame pasaulyje, tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Taip, yra ruožų automagistralėse (Autobahn), kur nėra fiksuoto greičio limito (rekomenduojamas greitis yra 130 km/h, tačiau jis nėra baudžiamas, jeigu jo nepaisote saugiai). Tačiau šie ruožai tapo vis retesni. Daugumoje automagistralių dėl didelio eismo intensyvumo, oro taršos arba triukšmo yra nustatyti ribojimai – dažniausiai 120 km/h arba 100 km/h. Be to, daugumoje vietovių, kuriose yra daug posūkių arba prastos arenavimo sąlygos, greitis apribotas iki 80 km/h ar net 60 km/h.

Užmiestyje, ne automagistralėse, greičio limitas yra standartinis – 100 km/h (ne 90 kaip Lietuvoje). Gyvenvietėse (zona su geltonais šviesoforais arba gyvenamųjų namų riba) greitis ribojamas iki 50 km/h. Tačiau daugelyje miestų yra įvestos 30 km/h zonos, ypač prie mokyklų, ligoninių arba gyvenamuosiuose kvartaluose. Svarbiausia yra tai, kad Vokietijoje greičio matavimo radarai yra labai modernūs ir jų gausu. Jie gali būti tiek stacionarūs (pilonos spalvos skrynios šalia kelio), tiek ir mobilieji (policijos automobiliai su įrangos, kuri fiksuoja greitį tiek iš priekio, tiek iš galo). Baudos už viršytą greitį yra proporcingos ir gali būti labai skaudžios, ypač jeigu greitį viršysite daugiau kaip 20–30 km/h.

6. Kas yra „Umweltplakette“ (aplinkosaugos ženklas) ir ar jis man būtinas?

Tai labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta ne tik turistai, bet ir patyrę vairuotojai. Didžiuosiuose Vokietijos miestuose (tokiuose kaip Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Kelnas, Štutgartas ir kt.) yra įvestos aplinkosaugos zonos (Umweltzone). Važiuoti į šias zonas leidžiama tik automobiliams, kurie turi specialų ženklą – vadinamąją „plaketę“ (Umweltplakette), pritvirtintą prie priekinio stiklo (dešinėje pusėje, viršuje). Ši plaketė rodo automobilio emisijų klasę.

Yra keturios spalvos: raudona (priklausomai nuo miesto, daug kur jau draudžiama), geltona (2 klasė) ir žalia (4 klasė). Daugumoje miestų dabar reikalaujama būtent žalios plaketės. Jeigu automobilis neturi šios plaketės, įvažiavimas į zoną yra draudžiamas ir bauda už pažeidimą gali siekti 100 eurų. Plaketę galima įsigyti daugumoje degalinių Vokietijoje (arba netgi Lietuvoje, kai kuriose servisuose, prieš išvykstant). Ją gausite už nedidelį mokestį (apie 5–10 eurų), pateikę automobilio registracijos sertifikatą. Mano patarimas: jeigu tik nežinote, ar jūsų kelias neves pro didelį miestą, nusipirkite ją iš anksto. Nėra nieko keičiau, kaip stovėti prie miesto riboženklų ir galvoti, ką daryti, o už jus jau važiuoja kiti automobiliai su žaliais ženklais.

7. Ar Vokietijoje galima vairuoti su „įkaitusiu“ alkoholiu? Kaip atrodo alkotesterių kontrolė?

Vokietijoje griežtai laikomasi nulinio tolerancijos principo tik pradedantiesiems vairuotojams (tiek, kurie turi vairuotojo pažymėjimą mažiau kaip 2 metus arba yra jaunesni nei 21 metų). Jiems leidžiama tik 0,0 promilės.