Suplanuokite kelionę į Vokietiją mikroautobusu be vargo: Eksperto vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlikti viena populiariausių kryptų ne tik turistams, bet ir verslo klientams, bei tiems, kurie vyksta į šią šalį asmeniniais reikalais. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje praleido daugiau nei dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: sėkminga kelionė neprasideda tada, kai užsivedate variklį, o daug anksčiau – kai dar stalą ant popieriaus. Mikroautobuso kelionė į Vokietiją gali būti tikras malonumas, jei visa bus suplanuota iki mažiausių smulkmenų.

Nors Vokietija pasižymi puikia kelių infrastruktūra, šalyje galioja griežtos taisyklės, o kai kurie biurokratiniai reikalavimai gali sukelti nemažai galvos skausmo net patyrusiems vairuotojams. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu Jums susidaryti aišų veiksmų planą, kad kelionė vyktų sklandžiai, saugiai ir be nereikalingų rūpesčių. Mes aptarsime viską – nuo dokumentų tvarkymo iki eismo taisyklių niuansų, kad Jūsų komanda ar šeima galėtų mėgautis keliu.

Įvadas

Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą? Atsakymas paprastas – tai laisvė ir komfortas. Nesvarbu, ar planuojate kelionę su verslo partneriais į Hanoverio parodą, ar vykstate su didelę šeima į Alpes, mikroautobusas suteikia galimybę keisti maršrutą pagal poreikį, neprisitaikant prie geležinkelio ar lėktuvų tvarkaraščių. Tačiau laisvė eina ranka su atsakomybe. Per savo karjerą aš mačiau daugybę situacijų, kai nepagirtas smulkmenas sugadino puikiai prasidėjusią kelionę.

Vokietija – tai šalis, kurioje viskas veikia kaip laikrodis, bet tik tada, jei tu taip pat elgiesi pagal taisykles. Vairuoti mikroautobusą Lietuvooje ir Vokietijoje yra dvi skirtingos realybės. Čia susiduria skirtingi greičio limitai, kelių mokesčiai, aplinkosaugos reikalavimai ir netgi vairuotojo poilsio režimai, jei kalbame apie komercinį transportą. Todėl šis vadovas sukurtas tam, kad Jums nereikėtų mokytis iš savo klaidų. Mes sukursime tvarkingą strategiją, leisiančią išvengti baudų, streso ir techniškų nesklandumų. Sėkmingai suplanuota kelionė – tai tokia, kurioje vienintelis rūpestis yra tai, kurią muziką įjungti ar kur užsuktoti pietų pertraukai.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime techninį transporto paruošimą, reikalingus dokumentus, specifinius Vokietijos kelių mokesčius, bei atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kuriuos man klauso klientai prieš išvykdami. Tikimės, kad po šio skaitymo Jausitės pasitikinti ir visiškai pasiruošę naujoms nuotykioms Vokietijos keliuose.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje sukaupiau daugiausia informacijos, kuri, mano patirties duomenimis, sukelia daugiausia neaiškumų. Čia rasite atsakymus į klausimus, nuo dokumentų galiojimo iki to, ką daryti, jei sugenda technika.

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi, vykstant į Vokietiją mikroautobusu? Tai vienas svarbiausių klausimų, nes dokumentų trūkumas gali baigtis ne tik bauda, bet ir kelionės nutraukimu. Pirmiausia, vairuotojas turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, atitinkantį transporto priemonės kategoriją (dažniausiai tai B, jei svoris neviršija 3,5 t, arba D1/D kategorijos, jei tai didesnis mikroautobusas su daugiau keleivių). Be abejo, reikalingas asmens tapatybės dokumentas (pasas arba ID kortelė).

Transporto priemonei būtina turėti techninį pasą (REGISTRACIJOS LIUDIJIMĄ) ir techninės apžiūros kvitą (TA), kuris negali būti pasenęs. Jei mikroautobusas priklauso ne tik vairuotojui, rekomenduoju turėti notarinį įgaliojimą arba nuomos sutartį, įrodančią teisę valdyti šį automobilį. Keliaujant per užsienio šalis privaloma „Žalioji kortelė“ (Green Card) – tai draudimo liudijimas, patvirtinantis civilinės atsakomybės draudimą užsienyje. Jei kelionė turi komercinį pobūdį, taip pat reikės tarptautinio vežimo liudijimo (CMR važtaraštis, jei vežamos prekės, arba keleivių vežimo leidimai). Visada patariu daryti šių dokumentų kopijas ir laikyti jas atskirai nuo originalų.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą Vokietijos automagistralėmis (Autobahn)? Šis klausimas visada kelia sumaištį, nes taisyklės skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės tipo. Jei Jūsų mikroautobuso bendroji leidžiama masė (BVMA) neviršija 3,5 tonos, važiavimas Vokietijos automagistralėmis yra nemokamas. Jums nereikia įsigyti jokios vinietės, kaip, pvz., Austrijoje ar Šveicarijoje.

Tačiau situacija keičiasi, jei mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonos (tai dažnai būna 9 vietų ir didesniuose mikroautobusuose). Tokiu atveju transporto priemonė priskiriama sunkiajam transportui, ir už važiavimą automagistralėmis reikia mokėti mokesčį (LKW-Maut). Šis mokestis renkamas automatiškai per GSM imtuvus arba pagal ON-BOARD UNIT (OBU) įrangą. Jei tokios įrangos nėra, mokestį reikia apmokėti iš anksto per „Toll Collect“ tinklalapį arba tam skirtas kasas šalia sienos. Jei pamiršite sumokėti, bauda gali būti gana solidi, todėl šį klausimą reikia išsiaiškinti dar iki išvykimo, tiksliai nustatant savo mikroautobuso svorį.

3. Kokie yra greičio limitai Vokietijoje ir kaip jie taikomi mikroautobusams? Legenda apie neribotą greitį Vokietijos automagistralėse yra tik iš dalies tiesa. Taip, yra ruožų, kur rekomenduojamas greitis yra 130 km/h, ir ribos nėra, tačiau daugelyje vietų, ypač arti miestų ar statybų zonų, greitis ribojamas iki 120 km/h ar net mažiau. Svarbiausia yra tai, kad šios ribos skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės.

Jei Jūsų mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonos, arba jis yra pritaikytas vežti daugiau kaip 8 keleivius (be vairuotojo), greičio limitai yra griežtesni. Tokiu atveju automagistralėje negalima važiuoti greičiau kaip 80 km/h (dažnai leidžiama 100 km/h su greičio ribotuuvu). Užmiestyje greitis dažniausiai ribojamas iki 80 km/h, o gyvenvietėse – standartiškai 50 km/h. Jei vairuojate lengvąjį mikroautobusą (iki 3,5 t), Jums taikomi tokie patys greičiai kaip ir lengviesiems automobiliams. Visada dėmesio žiūrėkite į kelio ženklus su skaičiais baltame fone su juodu apvadu, kurie nurodo greičio ribą būtent sunkiajam transportui.

4. Ar reikia specialių ženklų ar įrangos mikroautobuse (pavyzdžiui, žaliosios kortelės, envesto plaketas)? Taip, Vokietijoje yra griežti aplinkosaugos reikalavimai, susiję su transporto priemonių išmetamųjų teršalų norma. Daugelyje Vokietijos miestų yra įvestos „Aplinkosaugos zonos“ (Umweltzone). į jas važiuoti leidžiama tik tiems automobiliams, kurių priekyje yra specialus žalios, geltonos arba raudonos spalvos vinjetės (Feinstaubplakette). Lietuvoje registruotiems mikroautobusams, kurie tenkina Euro 4 ir aukštesnes standartus, tokios vinjetės (dažniausiai žalios spalvos) gali būti išduodamos techninės apžiūros metu arba jas galima įsigyti specialiuose centruose prieš pat įvažiavimą į miestą.

Be šio plaketo, važiuoti į centrines Vokietijos miestų dalis (pvz., Berlyną, Miuncheną, Štutgartą) griežtai draudžiama, ir baudos už pažeidimą yra didelės. Taip pat patikrinkite, ar mikroautobuse yra privaloma saugumo įranga: apsauginė liemenė (privaloma būti pasiekiamai sėdint vairuotojui), šarminės deguto pėdsakų priemonės (jei reikalaujama), trikampis ir avarinės šviesos. Nors šiuo metu daugelis šių reikalavimų yra standartiniai, verta užtikrinti, kad jų nebūtų pamiršta.

5. Kaip teisingai suplanuoti vairuotojo darbo ir poilsio laiką, jei kelionė trunka ilgiau? Tai yra kritiškas klausimas dėl saugumo ir teisėtumo. Jei kelionė vyksta komerciniu pagrindu (t. y. vežami keleiviai už pinigus), taikomi griežti Europos Sąjungos reglamentai (EB 561/2006) apie vairuotojo darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma bent 45 minučių pertrauka (kurią galima padalinti į 15 min. + 30 min.). Per parą vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų (gali būti pratęstas iki 10 val. dukart per savaitę), o per savaitę – 56 valandų.

Jei tai yra privati kelionė (pvz., vairuotojas veža savo šeimą ir negauna už tai atlyginimo), šios taisyklės formaliai netaikomos, tačiau kaip ekspertas aš visada primygtinai rekomenduoju jų laikytis dėl fizinės saugos. Ilgos kelionės be poilsio yra viena pagrindinių avarijų priežasčių. Suplanuokite maršrutą taip, kad kas 4-5 valandų būtų galima užsukti poilsio aikštelėje (Rasthof). Vokietijos automagistralių poilsio aikštelės gerai įrengtos, todėl ten galima ne tik pailsėti, bet ir užsigerti kavos, pavalgyti.

6. Ką daryti, jei mikroautobusui techniškai sugenda Vokietijoje? Niekas nėra apsaugotas nuo techninių gedimų, ir mano patirtis rodo, kad geriausia gynyba yra pasiruošimas. Pirmiausia, įsitikinkite, kad Jūsų draudimas („Žalioji kortelė“) apima ir pagalbą kelyje (Kasko arba pagalbos kelyje paslauga). Dauguma lietuviškų draudimo bendrovių turi partnerių Vokietijoje, todėl paskambinus į pagalbos liniją, Jums turėtų būti atsiųsta techninė pagalba.

Būtina turėti su savimi visus pagrindinius kontaktus: draudimo bendrovės 24/7 numerį, mikroautobuso nuomos ar serviso numerį. Jei gedimas nėra kritiškas (pvz., pradėjo siaubti padanga), saugiai nukelkite mikroautobusą į šalį, užstatykite trikampį 100 metrų atstumu (arba už matymo ribos, jei tai automagistralė) ir įsijunkite avarines šviesas. Jei mikroautobusas nebevažiuoja, išlipkite iš jo per dešines duris (jei įmanoma) ir laukite už apsauginės grotų, nešiojant šviesos atspindėtuvus. Niekada nepabandykite remontuoti transporto priemonės važiuojamojoje dalyje!

7. Ar yra kokių nors specialių taisyklių, susijusių su alkoholiu vairuojant? Vokietija yra griežta šio klausimo atžvilgiu, nors ir leidžia vairuotojui nedidelę alkoholio koncentraciją kraujyje (0,5 promilės). Tačiau, jei Jūs vairuojate mikroautobusą, situacija gali pasikeisti. Jei transporto priemonė yra naudojama komerciniais tikslais (vežami keleiviai), dažnai taikomas „nulinis“ tolerancijos reikalavimas arba griežtesnės ribos.

Nepaisant to, mano patarimas kaip profesionalui: jei vairuojate grupę žmonių, net jei tai yra privati kelionė, geriau visiškai nevartoti alkoholio. Vokietijos policija dažnai atlieka stažiuotes, ypač netoli sienų ar poilsio vietų. Baudos už girtą vairavimą yra vienos didžiausių Europoje, be to, jei įtariamas girtumas, gali būti atimtas vairuotojo pažymėjomas vietoje. Tai ne tik užbaigs kelionę, bet ir sukels didelių teisinių problemų. Geriau leisti sau alaus vakare, kai mikroautobusas jau stovi viešbutėje arba kempinge.

8. Kaip elgtis su muitinės ir pasienio kontrolės, keliaujant per Vokietiją? Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno zonos šalys, ir fizinės pasienio patikros nebėra, tai nereiškia, kad kontrolės nėra. Ypatingą dėmesį reikia skirti, jei kelionės maršrutuose yra trečiųjų šalių (pvz., keliaujant per Lenkiją ar Čekiją, kurios taip pat yra Šengene, tačiau gali būti tikimasi kitokių kontrolės procedūrų). Vokietijos policija ir muitinė dažnai vykdo mobiliąsias stovyklas netoli sienų ar didžiųjų magistralių.

Jei kelionė nėra komercinė, dažniausiai užtenka parodyti pasus ar ID korteles. Tačiau jei mikroautobuse yra daugiau daiktų nei įprasta asmeniniam naudojimui, arba yra įtariama prekybą, gali būti atliekama papildoma kontrolė. Atkreipkite dėmesį į tai, kad negalima vežti daugiau kaip 10 000 EUR grynųjų pinigų asmeniškai be deklaravimo (jei viršijama ši suma, privaloma pateikti deklaraciją). Taip pat atidžiai tikrinkite, ką vežate save – draudžiami narkotikai, ginklai be leidimų, net kai kurios vaistų rūšys (pvz., stiprūs analgetikai) be recepto. Visada geriau turėti vaistų receptus su savimi.

9. Kur geriausia ir pigiausia statyti mikroautobusą nakvynei ar poilsiai? Vokietija pasižymi dideliu kempingų ir automobilių stovėjimo aikšėlių (Parkplatz) pasirinkimu. Jei Jūsų mikroautobusas yra pritaikytas nakvynei (turi lovas), geriausia rinktis oficialius kempingus. Jų kaina svyruoja nuo 20 iki 50 eurų už naktį, priklausomai nuo vietos ir sezono, tačiau ten užtikrinti sanitariniai mazgai, elektra ir saugumas.

Jei tiesiog reikia perkelti naktį, galima rasti ir pigesnių variantų. Daugelis vokiškų poilsio aikštelių prie automagistralių leidžia stovėti nemokamai 2–3 valandas, tačiau už ilgesnį laiką reikia sumokėti (dažnai naudojant automobilių stovėjimo laikrodėlius). Yra ir specialių „Mobilhome“ aikštelių, kurios pigesnės nei kempingai, bet turi pagrindines paslaugas. Nenaudokite atsitiktinių miestų gatvių ar privačių parkų nakvynei be leidimo – tai ne tik nesaugu, bet ir uždrausta, gresia bauda ir automobilio nuvarymas. Aš visada rekomenduoju iš anksto užsirezervuoti vietą, jei keliatės populiariais maršrutais (pvz., prie Bavarijos ežerų) vasaros sezono metu.

10. Kaip užtikrinti keleivių saugumą ir komfortą ilgose kelionėse? Keleivių komfortas yra ne mažiau svarbus nei techninės būklės patikrinimas. Ilgas sėdėjimas mikroautobuse gali būti pavojingas sveikatai, todėl reikia užtikrinti, kad keleiviai galėtų pasikeisti poziciją. Prieš išvykstant patikrinkite, ar visos sėdynės veikia, ar yra diržai (kaip ekspertas aš primygtinai rekomenduoju, kad visi keleiviai užsisegtų saugos diržus, net jei tai nėra įprasta).

Taip pat rūpinkitės orų valdymu – patikrinkite kondicionierių ir šildymą. Vokietijos klimatas gali būti neprognozuojamas, o ūmus temperatūros pokytis gali pakenkti keleiviams. Būtina pasirūpini vandens atsarga, ypač vasarą. Ilgoms kelionėms verta turėti nedidelę medicininę apyrankę (pleistrus, skausmalękių).