Suplanuokite Kelionę Be Streso Į Vokietiją Jau Dabar: Eksperto Vadovas

Vokietija – tai viena populiariausių kryptų ne tik turistams, bet ir verslininkams, bei tiems, kurie tiesiog planuoja apsilankyti pas šeimą ar draugus. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje dirba jau daugiau nei dvidešimt metų, galiu pasakyti viena tikrai: sėkminga ir be streso praeita kelionė nėra klausimas atsitiktinumo ar laimės. Tai yra kruopštus planavimas, žinojimas ir supratimas, kas tavęs laukia kelyje.

Per šiuos dešimtmetis mačiau viską – nuo smulkių nesklandumų pasienio punktuose iki didelių logistinių problemų, kurias sukėlė paprasta neapgalvotumas. Deja, dažnai vairuotojai į Vokietiją važiuoja pasiruošę taip pat, kaip į邻近 važinėjimą parduotuvėn, o tai dideliame greičio ir griežtų taisyklių krašte gali baigtis nemalonumais. Šiame straipsnyje aš padalinsiu su jumis savo patirtį, kad jūsų kelionė į Vokietiją būtų kuo sklandesnė. Mes kalbėsime ne tik apie tai, ką reikia padaryti prieš išvykdami, bet ir kaip elgtis kelyje, kad jūsų atostogos ar verslo kelionė neprasidėtų nuo baudų ar nervų išsekimo.

Pasiruošimas – tai pusė sėkmės. Jei viską suplanuosite iš anksto, Vokietija jus nustebins savo kelių kokybe, efektyviu susisiekimu ir maloniu vaizdais. Bet jei leisite viską atsitiktinio valiai, šalis gali tapti greičio ir biurokratijos šaltu mokytoju. Štai išsamus vadovas, kaip išvengti streso ir mėgautis keliu.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas atsakymų rinkinys į dažniausius klausimus, kuriuos per savo karjerą girdėjau iš klientų. Šie atsakymai padės jums suprasti subtilybes, kurios dažnai nueina akys nuo paprasto vairuotojo.

1. Kokius dokumentus būtina turėti sau ir transporto priemonei, važiuojant į Vokietiją?

Tai pagrindas, be kurio net neverta kelti ratus. Nors Vokietija yra Schengeno zonoje ir dažnai pasienio kontrolės nėra, dokumentų tikrinimas gali būti atliekamas bet kurioje vidinėje kontrolėje arba nelaimingo atvejo metu. Pirmiausia, asmeniniai dokumentai: turi turėti galiojantį paso arba asmens tapatybės kortelę. Vairuotojo pažymėjimas turi būti originalus ir galiojantis.

Kas ypatinga svarbu transporto priemonei? Būtina turėti techninį pasą (Registrierungsbescheinigung – tai vokiškas techninės apžiūros analogas, tačiau mums užtenka lietuviško techninio paso). Taip pat būtina galiojanti civilinės atsakomybės draudimo polisas (vadinamoji „Žalioji kortelė“), nors Lietuvoje išduodami polisai dažnai galioja visoje Europoje, visverta pasitikrinti, ar Vokietija yra įrašyta kaip galiojanti šalis. Jei važiuojate ne savo automobiliu, būtina turėti notarialiai patvirtintą vairuotojo įgaliojimą. Be šio dokumento, vokiečių policija gali įtarti, kad automobilis yra pavogtas, ir jį konfiskuoti iki situacijos išaiškinimo. Mano praktikoje buvo atvejų, kai šventės ar verslo kelionės pasibaigė policijos nuovadoje dėl paprasto įgaliojimo trūkumo.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą automagistralėmis (Autobahn), ir kaip tai veikia?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir čia dažnai pasitaiko klaidų. Vokietijoje situacija unikali: asmeniniais automobiliais ir lengvaisiais sunkvežimiais (iki 3,5 tonų) važiuoti federalinėmis automagistralėmis (Autobahn) be mokesčio. Tai viena nedaugelio Europos šalių, kur kelionė tokiu mastu yra nemokama.

Tačiau svarbu skirti federalines kelius nuo privačių. Yra kelių privačių kelių atkarpų, pavyzdžiui, kai kurių tunelių arba tiltų (pvz., Herrem Tunnel netoli Hamburgo arba viena atkarpa prie Rostoko), už kurias reikia sumokėti nedidelį mokestį. Tokiu atveju jums bus reikalingas vinjetės tipo mokestis arba mokėjimas tiesiogiai užtvara. Jei jūsų transporto priemonė svoris viršija 3,5 tonos (tai yra sunkvežimis, autobusas arba vilkikas), situacija pasikeičia – tada būtina turėti mokamą „MAUT“ įrangą, ir mokestis skaičiuojamas pagal nuvažiuotą atstumą bei išmetamųjų dujų klasę. Todėl, jei važiuojate paprastu automobiliu, galite kvėpuoti laisviau – didžioji dalis kelių jums nemokama.

3. Kokie yra greičio limitai Vokietijoje, ar tikrai „Autobahn“ be limito?

Legenda apie be galo greičio Vokietijoje yra stipriai iškreipta. Taip, yra ruožų, kur nėra fiksuoto greičio limito (rekomenduojamas greitis yra 130 km/h, tačiau techniškai jis nėra įstatymu privalomas), bet tai nėra visa tiesa. Maždaug 30–40 proc. Vokietijos automagistralių turi griežtus greičio apribojimus, dažnai dėl triukšmo, oro taršos arba pavojingų posūkių. Tokie apribojimai dažnai būna 120 km/h arba 100 km/h.

Miestuose standartinis greitis yra 50 km/h, o gyvenamuosiuose rajonuose, kur dažnai važiuojate priešinga kryptimi nei numatyta (vokiškas „Einbahnstraße“ nuostatas), greitis ribojamas iki 30 km/h. Už miesto ribų greitis dažniausiai yra 100 km/h, nebent nurodyta kita. Reikia būti ypač atidžiamems ir atpažinti ženklus su juodu skrituliu baltame fone – tai greičio panaikinimo ženklas. Jei važiuojate neapsigalvodamas ir važiuojate per greitai ten, kur yra apribojimas, baudos Vokietijoje yra vienos aukščiausių Europoje, o jei viršytas greitis virš 20 km/h leistinamo, gresia ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas vienam mėnesiui.

4. Kas yra „Umweltplakette“ (Ekologinė ženklelis) ir ar jis būtinas man?

Tai labai svarbus dalykas, ypatingą dėmesį kurį pradedėjau skirti prieš keletą metų, kai Vokietija sušiaubė baudas neapgalvotiems vairuotojams. Didžiuosiuose Vokietijos miestuose (kaip Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Kelnas ir kiti) yra įvestos „Ekologinės zonos“ (Umweltzone). Į jas įvažiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi specialų lipduką ant priekinio stiklo – vadinamąją „Plaketę“.

Lipdukai yra spalvoti: žalia (mažiausiai teršiantys), geltona ir raudona (daugiau teršiantys). Daugumoje miestų leidžiama įvažiuoti tik su žaliaisiais lipdukais. Jei jūsų automobilis neturi šio lipduko, net jei jis naujas ir ekologiškas, jums gali būti skirta bauda, kuri svyruoja nuo 100 eurų. Lietuvoje šiuos lipdukus galima įsigyti tam tikrose techninės apžiūros stotyse arba internetu. Prieš išvykdami, būtinai patikrinkite, ar jūsų kelionės maršrutas eina pro miestus su ekologinėmis zonomis, ir jei taip – įsigykite lipduką iš anksto. Tai pigiau nei bauda.

5. Kaip elgtis esant „Stau“ (spūstyse) – ar yra kokių nors specifinių taisyklių?

Vokietijos automagistralių spūstys (vokiškai – „Stau“) yra kaip tikras ritualas, ir čia galioja griežtos, bet gyvybiškai svarbios taisyklės, kurios skiriasi nuo Lietuvos. Pagrindinė taisyklė – „Rettungsgasse“ (gelbėjimo koridorius). Kai susidaro spūstis, visi vairuotojai turi susiformuoti koridorią gelbėjimosi transportui.

Jei kelyje yra trys ar daugiau juostų: transporto priemonės kairiojoje juostoje turi pasistumti kiek į kairę (iki atskyrimo linijos), o visos kitos juostos – pasistumti kiek į dešinę. Jei juostų yra dvi: kairioji juosta pasislenka į kairę, dešinioji – į dešinę. Už šios taisyklės pažeidimą, net jei specialiųjų transporto priemonių netolimolig nėra, bauda yra didelė (nuo 200 eurų ir daugiau), taip pat gali būti skirti baudos taškai. Per savo praktiką mačiau, kaip greitoji pagalba negalėjo privažiuoti prie nukentėjusiųjų dėl to, kad vairuotojai neužžmengė šios taisyklės. Taip pat verta prisiminti: jei stūmote spūstyje, būtinai įjunkite pavojų šviesas („ keturkampius“).

6. Ką reikia žinoti apie alkoholio vartojimą prieš vairavimą Vokietijoje?

Vokietija yra alaus šalis, tačiau tai nereiškia, kad yra tolerantiška girtiems vairuotojams. Leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės, kaip ir daugelyje kitų ES šalių. Tačiau čia yra esminių niuansų.

Jei vairuotojo kraujyje randama nuo 0,5 iki 1,09 promilės, bauda gali siekti 500 eurų, bei pridedamas 2 taškai (Vokietijoje veikia taškų sistema, kaip Flensburg'o registras). Jei viršijama 1,1 promilės, kelias vairuoti atimamas, baudos gerokai didesnės, ir pradedamas medicininis tyrimas. Be to, jei vairuojate automobilį, kuriame yra keleivių iki 21 metų amžiaus, leidžiamas alkoholio kiekis yra 0,0 promilės. mano patirtis rodo, kad vokiečių policija dažnai atlieka greituosius tyrimus ryte po naktinių festivalių ar savaitgalių, taigi geriau nesiimk rizikos. Vairavimas girtumo būsenoje Vokietijoje laikomas nusikaltimu, o ne paprasta administracine nusižengimu.

7. Kokios yra būtinos priemonės automobilyje (pirmosios pagalbos rinkinys, šviesų atšvaitai ir t.t.)?

Vokietijos reikalavimai dėl privalomųjų priemonių yra vieni griežčiausių, ir čia dažnai klyksta lietuviai. Pirmiausia, kiekvienas automobilis turi turėti pilną, neužbaigtą pirmosios pagalbos rinkinį (Verbandskasten). Jis turi būti hermetiškas ir turi būti galiojantis (pažymėta data ant pakuotės). Jei data pasibaigusi, tai laikoma kaip jos neturėjimas.

Taip pat privaloma turėti bent vieną šviesą atšvaitį (Warndreieck), kurį reikia pastatyti maždaug 100 metrų atstumu nuo avarijos vietos (automagistralėje). Be to, kiekvienas automobilis turi turėti bent dvi šviesines liemenes (Warnweste). Nuo 2014 metų jos turi būti ne patalpintoje dėžėje, o ose (pavyzdžiui, už vairuotojo sėdynės arba rankinėje dėžutėje), kad jas būtų galima užsidėti išlipant iš automobilio neįsėdant atgal. Jei liemenės „užkabintos“ giliame bagažinės kampe, o jos nėra ose, policija gali pripažinti, kad jų neturite, ir skirti baudą.

8. Kaip planuoti poilsio pertraukas ilgoje kelionėje, kad būtų laikomasi taisyklių?

Daugelis klientų klausia, ar būtina stovėti po dvi valandas, jei važiuoji tik asmeniniu automobiliu. Jei esate fizinis asmuo, vairuojantis lengvąjį automobilį, jums netaikomi tie griežti poilsio reikalavimai, kaip profesionaliems vairuotojams (tokie taisyklių reglamentai kaip tachografo kontrolė). Tačiau saugumo sumetimais rekomenduojama daryti pertrauką kas 2 valandas arba kas 200 km.

Vokietijoje yra išvystytas „Rasthof“ (poilsio vietų) ir „Autohof“ (automobilių užeigų) tinklas. Jose galite ne tik užsukti degalams, bet ir pavalgyti, gerti kavos bei pailsėti. Verta prisiminti, kad stovėjimas automagistralės kelkraštyje (ne poilsio aikštelėje) yra griežtai draudžiamas ir baudžiamas. Jei jums reikia tik išlipti į tualeto arba pasitaisyti maršrutą, naudokite specialias poilsio zonas (Parkplatz), o ne staigiai stabdykite kelio šone. Geras planavimas reiškia, kad jūsų kelionė bus ne tik saugesnė, bet ir malonesnė.

9. Ką daryti, jei įvyko eismo įvykis ar automobilis sugedo?

Esant avarijai, pirmiausia įjunkite pavojų šviesas ir užsidėkite šviesinę liemenę. Tada užtikrinkite saugumą (statykite šviesą atšvaitį). Vokietijoje, kaip ir visoje Europoje, veikia „Euro Accident Statement“ forma (Europos eismo įvykio pažymėjimas). Jei abiejų šalių vairuotojai sutinka dėl aplinkybių, būtina užpildyti šią formą.

Jei sutarimo nėra arba yra nukentėjusiųjų, būtina skambinti policijai (110). Jei automobilis sugado techninių priežasčių, skambinkite gelbėjimo tarnybai (priklausomai nuo jūsų draudimo, pvz., ADAC arba „PZU“ pagalba Vokietijoje). Svarbu: niekada nepasirašykite dokumentų, kurių nesuprantate, ir nepripažinkite kaltės vienišiol, jei nesate tikri. Vokietijos draudikai yra labai detalūs, ir neteisingai užpildyta pažyma gali sukelti didelių problemų vėliau. Mano patarimas: visada fotografuokite įvykio vietą ir pažeidimus.

10. Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių, susijusių su degalų kainomis ir mokėjimu degalinėse?

Degalų kainos Vokietijoje svyruoja, tačiau jos dažnai būna šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje. Yra vienas svarbus niuansas, kurį dažnai pamiršta: didžioji dalis degalinių yra savitarnos. Reikia sumokėti prie stovinės kolonos (paprastai priimamos kreditinės kortelės arba grynaisiais), tada pasirinkti degalų rūšį ir tik tada užpilti. Jei pamačiate užrašą „Freie Tankstelle“, tai reiškia, kad ten galima mokėti grynaisiais ar kortele tiesiai prie prietaiso, o ne tik prie stovinės.

Taip pat verta žinoti apie „Super E10“ benzino rūšį. Tai yra benzinas su 10 proc. etanolio, kuris yra pigesnis, bet netinka visiems automobiliams (ypač senesniems). Prieš užpildydami, patikrinkite savo automobilio vartotojo vadove, ar jis tinkamas E10. Jei užpildysite netinkamą kuro rūšį, tai gali sugadinti variklį, o tokių remonto darbų kaina Vokietijoje yra labai aukšta.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti tikras malonumas, jei tik ją pasiruošiate taip pat atsakingai, kaip aš ruošiuosi kasdien savo darbui pervežimų srityje.