Strateginio planavimo vaidmuo: kaip pasiekti minimalų kelionės laiką į Vokietiją

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, todėl logistikos srityje ši kryptis yra pati judriausia. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau, kaip pasikeitė vairuotojų darbo sąlygos, kelių kokybė ir, svarbiausia, klientų lūkesčiai. Anksčiau pagrindinis klausimas būdavo „kaip pigiau“, tačiau šiandien dominuoja „kaip greičiau“. Kai verslas negali laukti, o gamybos linijos stovi dėl trūkstamų detalių, kiekviena valanda kelyje turi materialią vertę.

Tačiau „greita kelionė“ nereiškia lenktyniauti automagistralėje. Tai yra sudėtingas procesas, kuris prasideda ne tada, kai sunkvežimis išvažiuoja iš sandėlio, o dar prieš kelias savaites, kai kuriamas maršrutas. Minimalus kelionės laikas kelyje yra ne tik vairuotojo kojų greičio ar variklio galios rezultatas, tai yra aukščiausio lygio logistinis planavimas, žinių apie reguliavimus ir techninio pasiruošimo derinys. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, iš tiesų kaip veikia greiti pervežimai į Vokietiją ir ką reikia žinoti, kad krovinys pasiektų tiksląą kuo greičiau.

Įvadas

Kalbant apie greitą krovinių gabenimą į Vokietiją, svarbiausia suprasti vieną pagrindinę taisyklę: fizikos dėsnių apeiti negalima, tačiau juos galima optimizuoti. Atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno sudaro apie 1000 kilometrų. Teoriškai, važiuojant nuolatiniu 90 km/h greičiu, kelytumėte praleisti maždaug 11 valandų. Tačiau praktikoje taip nebus. Mano patirtis rodo, kad ideali situacija yra reta išimtis.

Kas tikiai suvaldo laiką? Pirmiausia, tai vairuotojo darbo ir poilsio režimas. Europos Sąjungos reglamentai yra griežti: vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atsisakyti 11 valandų poilsio. Tai nustato natūralią kelionės trukmės ribą. Jeigu reikia nuvežti krovinių pervežimą į Vokietiją per vieną dieną, reikia ne tik gerų kelių, bet ir idealios organizacijos – kad vairuotojas nepraleistų laiko pasienio kontrolėje, kad krovinys būtų jau paruoštas pakrovimui, o pats vairuotojas išvažiuotų pailsęs.

Antrasis svarbus aspektas yra maršruto parinkimas. Vokietijoje keliai yra išvystyti, tačiau automagistralių tinklas turi savų „gurkšnių“. Balandžio ir spalio mėnesiais Vokietijoje galioja specialūs režimai sunkvežimiams (Sonderregelungen), kurie draudžia važiuoti tam tikrais keliais šventadieniais ir švenčių dienomis. Neteisingai suplanavus kelionę, vairuotojas gali pristabdyti poilsio aikštelėje ir prarasti vertingas 12 valandų. Tas pats pasakytina apie eismo užspūdžius (Stau) prie Miuncheno, Frankfurto ar Hamburgo. Profesionalas žino, kada ir kokia alternatyvia trasa važiuoti, kad išvengtų spūsčių, nors tai ir būtų šiek tiek ilgiau pagal žemėlapį.

Trečia, techninė būklė. Ekspresinis reisas neturi teisės sugesti. Dvidešimt metų patirtis mokė, kad techninė apžiūra prieš išvykstant nėra formalumas – tai būtinybė. Padangų slėgis, tepalų lygiai, šviesų veikimas – visa tai lemia, ar vairuotojas galės tęsti kelionę be sustojimų. Greitame pervežime netikėta stabdžių gedimo arba padangos plyšimo situacija reiškia ne tik vėlavimą, bet ir paniką, nes krovinio pristatymo terminai yra siaurai nustatyti.

Taigi, siekiant minimalaus laiko, mes deriname vairuotojo režimus, dinamišką maršruto planavimą, atsižvelgdami į orus ir eismą, bei techninį pasiruošimą. Tai ne magija, o sistemingas darbas. Toliau straipsnyje atsakysiu į dažniausiai klientų užduodamus klausimus, kad jums būtų aišku, kas vyksta „ušpynėse“ ir kodėl kai kurie dalykai trunka taip, kaip trunka.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra realiausias galimas kelionės laikas iš Lietuvos į Vokietiją?

Realiausias laikas priklauso nuo konkretaus maršruto – ar važiuojame į vakarinę (pvz., Duisburgas, Esenas) ar pietinę (Miunchenas, Štutgartas) Vokietijos dalį. Jeigu kalbame apie centrinę dalį (Berlynas, Leipcigas), tai atstumas yra maždaug 900–1000 km. Esant idealioms sąlygoms – vairuotojas išvažiuoja pailsęs, nėra eismo įvykių, greičiausias pervežimas gali užtrukti apie 12–14 valandų nuo išvykimo iki pristatymo. Tačiau tai yra „ekspreso“ variantas, dažniausiai taikomas 3,5 tonų sunkvežimiams arba ekspedijavimo automobiliams, kuriems taikomi šiek tiek kitokie darbo laiko apribojimai arba kai dirba du vairuotojai. Standartinis sunkvežimis su vienu vairuotoju šį atstumą įveiks per maždaug 18–20 valandų, atsižvelgiant į privalomas pertraukas. Į toliau esančius miestus, tokius kaip Miunchenas, reikia skirti dar 4–6 valandų daugiau.

2. Kodėl krovinių pervežimas neįmanomas per 10 valandų, jeigu atstumas tik 800 km?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesupratimų. Klientas žiūri į žemėlapį ir mato, kad 800 km važiuojant 90 km/h greičiu yra mažiau nei 9 valandos. Tačiau mes nevažiuojame 90 km/h nuo pradžios iki galo. Yra miestų prieigų, apylinkių kelių, kur greitis ribojamas iki 50 ar 70 km/h. Yra pasienio kontrolės punktas (nors ir Šengeno erdvėje, kartais gali būti trumpi patikrinimai arba eismas prie paties perėjimo). Bet svarbiausia – vairuotojo poilsis. Net jeigu vairuotojas pradeda važiuoti ryte, jis turi padaryti 45 min. pertrauką po 4,5 val. Jeigu kelionė sutampa su pietvalandžiais, pristatymas į sandėlį gali užtrukti valandą ar dvi (iškrovimas, dokumentų tvarkymas). Taigi, 10 valandų grafikas tiesiogiai prieštarauja saugumo reglamentams, todėl realus laikas visada yra ilgesnis.

3. Ar „ekspresinis pervežimas“ reiškia, kad vairuotojas lenkia kitus automobilius?

Absoliučiai ne. Tai labai svarbu suprasti. Logistikoje „ekspresas“ nereiškia agresyvaus vairavimo. Lenktyniauti sunkvežimiu, sveriančiu 40 tonų, ne tik pavojinga, bet ir neekonomiška (didelis kuro sąnaudos). „Ekspresas“ mūsų kalboje reiškia prioritetinį aptarnavimą. Tai reiškia, kad krovinys yra imamas iš karto, jam skiriamas atskiras sunkvežimis (be kitų tarpinių krovinių), o maršrutas planuojamas taip, kad išvengtume bet kokių nereikalingų sustojimų. Vairuotojas važiuoja saugiu, leistinumu greičiu, tačiau jis nepraleidžia laiko kavinių aikštelėse, nekeliauja nukrypimais paimti kitų siuntų ir tiesiogiai judės iš taško A į tašką B. Greitis čia pasiekiamas efektyvumu, ne pačiu važiavimu.

4. Kokiais dienomis vyksta greičiausi pervežimai į Vokietiją?

Optimalios dienos yra nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Penktadienis jau yra rizikingas dėl vakarinių spūsčių Vokietijoje, kai žmonės vyksta savaitgaliai atostogoms ar namo. Sekmadienis yra labai nepalankus dėl Vokietijos draudimų. Vokietijoje sunkvežimiams (virš 7,5 tonos) griežtai draudžiama važiuoti visuomeniniais keliais ir automagistralėmis sekmadieniais bei švenčių dienomis nuo 00:00 iki 22:00 valandos. Tai reiškia, kad jeigu jūsų krovinys turėtų atvykti sekmadienį ryte, vairuotojas privalo sustoti šiaurės Lenkijoje arba prie pat pasienio ir laukti vidurnakčio ar net 22 valandos. Tokios paužės gali prailginti kelionę net parą. Todėl, norint minimalaus laiko, stengiamės planuoti atvykimą darbo dienomis ryte.

5. Ar orų sąlygos Lietuvoje ar Lenkijoje taip stipriai veikia laiką?

Žinoma, taip. Žiemos metu, ypač sausio-vasario mėnesiais, eismo sąlygos Varšuvos aplinkkelio arba Lenkijos autostradų ruožuose gali tapti kritinėmis. Nors Vokietijos keliai dažniausiai tvarkingai valomi, pervežimo maršrutas eina per Lietuvą ir Lenkiją. Čia didelis sniegas, ledas ar rūkas gali visiškai sustabdyti eismą. Esant blogoms oro sąlygoms, vairuotojo saugumas yra pirmasis prioritetas, todėl greitis mažinamas iki 40 km/h arba sustojama laukti, kol eismas atsivėrė. Nors šiuolaikinės prognozės tikslios, staigūs orų pasikeitimai gali padidinti kelionės trukmę nuo 2 iki 10 valandų. Mano patirtis rodo, kad žiemos reisus reikia planuoti su bent 1 dienos laiko rezervu.

6. Ką reiškia „dviejų vairuotojų ekipažas“ ir ar tai tikrai greičiau?

Tai yra vienas efektyviausių būdų sumažinti kelionės laiką ilguose maršrutuose. Kai sunkvežimį vairuoja du vairuotojai, jie gali keistis vienas kitu be ilgos pauzės. Vienas vairuoja, kitas miega. Taip išvengiama tų 4,5 valandų pertraukų ir 11 valandų ilgojo poilsio. Teoriškai, toks ekipažas gali nuvažiuoti 1000 km be sustojimo (išskyrus degalinių užsukimą). Tačiau ši paslauga kainuoja žymiai brangiau, nes reikia mokėti atlyginimą dviem žmonėms. Trumpiems reisams į Vokietiją (iki 1200 km) dažniau užtenka vieno gerai išsimiegojusio vairuotojo, tačiau jei reikia pristatyti krovinių pervežimą per 12 valandų (pvz., iš ryto į vakarą), dviejų vairuotojų ekipažas yra vienintelis sprendimas.

7. Kaip techninės problemos veikia pristatymo terminus?

Technika yra technika, net jei ji nauja. Pažangių sunkvežimių (pvz., „Volvo“, „Scania“, „Man“) kompiuteriai dažnai praneša apie potencialias problemas dar prieš jos įvykstant, tačiau netikėtų gedimų, tokių kaip pneumatinės sistemos gedimas ar padangų plyšimas, išvengti neįmanoma. Jeigu tai įvyksta kelyje, vairuotojas privalo sustoti ir laukti techninės pagalbos. Didelėse Vokietijos autostradose pagalba atvyksta greitai (vidutiniškai per 1–2 valandas), tačiau Lenkijoje ar Lietuvoje tai gali užtrukti ilgiau. Be to, jei sugenda sunkvežimis šeštadienį vakare, dauguma servisų nedirba iki pirmadienio, kas visiškai suardo grafiką. Todėl patikimi automobiliai ir jų priežiūra yra 50 % sėkmės greitame pervežime.

8. Ar įmanoma užtikrinti pristatymą tiksliai nustatytu laiku (pvz., 10:00 ryte)?

Mes stengiamės tai daryti, tačiau visada nurodome intervalą (pvz., nuo 8:00 iki 10:00 valandos). Visiškai tikslus laikas („Just-in-Time“) yra įmanomas tik tada, tai yra labai aukšto rizikoos užduotis. Eismas Vokietijoje yra neprognozuojamas – netikėta avarija ant A9 autostrados gali sukelti 50 km spūstį, kios užstringa ir 3 valandas. Taip pat gali kilti problemų patiame paskirties taške: jeigu prieš jus buvo pristatyta didelė siunta ir vairuotojas anksčiau atvykęs negali išsivažiuoti iš sandėlio, jūsų sunkvežimis privalo laukti eilėje. Profesionali logistika visada įvertina šią riziką ir planuoja atvykti šiek tiek anksčiau, kad būtų laiko rezervas.

9. Kiek laiko užtrunka pačios krovimo ir iškrovimo procedūros?

Dažnai klientai mano, kad laikas skaičiuojamas tik nuo ratai sukasi. Tačiau logistikoje „kelionės laikas“ apima ir operacijas sandėlyje. Lietuvoje krovimas dažniausiai trunka nuo 1 iki 3 valandų, priklausomai nuo krovinio tipo (paletės, dėžės, krovinių maišymas). Vokietijoje iškrovimas gali trukti ilgiau dėl griežtesnių saugos protokolų ir dokumentų patikrinimų. Jeigu krovinys yra pavojingas (ADR procesas), procedūros gali užtrukti dar valandą. Greitame pervežime labai svarbu, kad siuntėjas ir gavėjas būtų pasiruošę – turi turėti pakraimo techniką paruoštą, o dokumentus – užpildytus be klaidų. Vienos neteisingai parašytos deklaracijos gali sustabdyti sunkvežimį pasienyje arba sandėlyje valandai.

10. Kokia yra kainos ir greičio sąsaja? Kodėl greičiau brangiau?

Tai paprasta ekonomikos taisyklė. Standartinis pervežimas („groupage“ arba dalinis krovinys) yra pigesnis, nes mes sujungiame kelias siuntas į vieną sunkvežimį. Taip mes uždirbame iš kiekvieno kliento, todėl galima siūlyti mažesnę kainą. Kai kalbame apie „greitą kelionę“ arba „ekspresą“, mes dažniausiai skiriame visą sunkvežimį vienam klientui. Tai reiškia, kad mums reikia padengti visą kuro sąnaudą, vairuotojo atlyginimą, automobilio amortizaciją vieno kliento sąskaita. Be to, greitieji reisai dažnai reikalauja keisti maršrutus arba dirba naktimis, kas taip pat didina išlaidas. Taigi, mokėdami už greitą pervežimą, klientas iš tiesų perka ekskliuzyvų transporto resursą ir laiką.

Išvada

Apibendrinant, greitos kelionės į Vokietiją ir minimalaus kelionės laiko pasiekimas nėra koks nors stebuklas ar tai, kas priklauso tik nuo vairuotojo noro. Tai yra sudėtingas, gerai sukalibruotas mechanizmas, kuriam reikalinga daugiau nei 20 metų patirtis. Sėkmę lemia trys pagrindiniai stulpai: žinių apie tarptautinius kelių kodeksus ir Vokietijos specifinius draudimus gilumas, techninio pasiruošimo kokybė ir gebėjimas lankstiai planuoti.

Klientui, norinčiam greito pervežimo, svarbiausia yra suprasti, kad jam perkamas ne tik vairuotojo laikas, bet ir ramybė. Kai pasitiki savo logistikos partneriu, tu gali būti tikras, kad nors kelyje ir gali pasitaikyti kliūčių, jos bus įveiktos profesionaliai, o krovinys pasieks paskirties tašką kuo greičiau įmanoma esantų sąlygų ribose. Šiuolaikinėje rinkoje laikas – tai pinigai, tačiau saugumas ir patikimumas yra tas pagrindas, leidžiantis šį laiką taupyti efektyviai. Mes visada stengiamės išnaudoti kiekvieną minutę taip, kad jūsų verslas veiktų be trikdžių.