Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Šiuolaikinis transportas: efektyvus kelionės laikas iš Vokietijos – logistikos eksperto apžvalga

Vežame kiekvieną dieną

Šiuolaikinis transportas: efektyvus kelionės laikas iš Vokietijos – logistikos eksperto apžvalga,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Šiuolaikinis transportas: efektyvus kelionės laikas iš Vokietijos – logistikos eksperto apžvalga  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Šiuolaikinis transportas: efektyvus kelionės laikas iš Vokietijos – logistikos eksperto apžvalga nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Šiuolaikinis transportas: efektyvus kelionės laikas iš Vokietijos – logistikos eksperto apžvalga, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Šiuolaikinis transportas: efektyvus kelionės laikas iš Vokietijos – logistikos eksperto apžvalga, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Šiuolaikinis transportas: efektyvus kelionės laikas iš Vokietijos – logistikos eksperto apžvalga

    Vokietija neabejotinai yra Europos ekonominis variklis, o Lietuva, esanti strategiškai patogioje vieloje tarp Vakarų ir Rytų, tapo vienu iš aktyviausių logistikos mazgų regione. Per pastaruosius dešimtmečius prekybos srautai tarp šalių išaugo eksponentiškai. Ilgainiui supratome, kad pati fizinė prekės pervežimo technologija – sunkvežimis, priekaba ar jūrų konteineris – yra tik maža dalis visumo. Tai, kas klientui iš tiesų svarbu, yra ne tas, kaip greita mašina važiuoja keliu, o tai, kaip efektyviai ir numatomai vykdomas visas procesas nuo siuntos paėmimo iki jos iškrautymo gavėjo sandėlyje.

    Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, mačiau, kaip pasikeitė požiūris į laiką. Anksčiau svarbiausia buvo „pavogti“ valandą važiuojant per Lenkiją ar vengti greičio kamerų Vokietijos autobanuose. Tačiau šiuolaikinis transportas yra daugiau apie duomenis, planavimą ir sinchronizaciją. Efektyvus kelionės laikas iš Vokietijos nėra tik vairuotojo įgūdžių ar techninės mašinos galios rezultatas. Tai yra sistemos, kurioje derinami maršrutai, teisiniai reikalavimai, oro sąlygos ir kliento lūkesčiai, pasekmė. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į tai, kas tik lemia sėkmingą ir greitą logistiką, bei išsiaiškinsime, kodėl profesionalus požiūris į procesus yra svarbesnis už paprastą greitį.

    Šiandieninis rinka reikalauja tikslumo. Kai sakome „efektyvus laikas“, turime omenyje ne tik minimalų vairavimo valandų skaičių, bet ir tai, kad prekė atvyks tada, kai to tikimasi, be nenumatytų stočių ir problemų dokumentacijoje. Tai sudėtingas uždavinys, į kurį žiūrime kaip į subalansuotas konstrukcijas, kurios kiekvienas elementas turi būti savo vietoje.


    DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

    1. Koks realus vidutinis krovininio transporto kelionės laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

    Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei žiūrėtume tiesiog į žemėlapį, atstumas nuo, tarkime, Miuncheno iki Vilniaus yra apie 1400–1500 kilometrų. Teoriškai, vairuojant be sustojimų ir laikantis leistino greičio, tai galima padaryti per 15–16 valandų. Tačiau tarptautiniame krovinių pervežime tokia aritmetika neveikia.

    Realus kelionės laikas priklauso nuo išsiuntimo vietos Vokietijoje. Jei krovinys paimamas netoli sienos su Lenkija, pavyzdžiui, Berlyne ar Frankfurte prie Oderio, kelionė gali trukti vos 10–12 valandų. Tačiau jei tai yra industrijos centrai vakarinėje ar pietinėje Vokietijoje – Miunchenas, Štutgartas, Hamburgas ar netgi Reino-Rūro regionas – reikia skirti mažiausiai 18–24 valandas. Be to, būtina atsižvelgti į vairuotojų darbo ir poilsio režimą. Tachografo nustatymai draudžia vairuotojams vairuoti be pertraukos ilgiau kaip 4,5 valandas, o po 9 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka. Visos šios sąlygos nulemia, kad standartinis, efektyvus pristatymas Lietuvoje paprastai užtrunka nuo 1 iki 2 dienų, priklausomai nuo to, kada krovinys buvo paruoštas ir paimtas.

    2. Kokios maršruto strategijos padeda sumažinti kelionės trukmę?

    Maršruto planavimas yra puse sėkmės. Anksčiau buvo paprasta: važiuojame per Berlyną, per Lenkijos autostradą A2, pro Varšuvą ir toliau į Kauną. Tačiau šiuolaikinėje logistikoje šis maršrutas gali būti neefektyvus dėl intensyvaus eismo ar kelių darbų.

    Profesionali logistika dabar naudoja dinaminį maršrutų planavimą. Pavyzdžiui, jei eismas Varšuvoje yra užstrigęs, patyręs ekspedisatorius gali nukreipti transportą pro Lietuvos-Lenkijos („Suvalkų“) pasienio punktą, tačiau vengiant Varšuvos žiedo, jei įmanoma. Kartais efektyviau keliauti šiauriniu maršrutu (per Ščeciną ir Gdanską), jei galutinis tikslas yra Klaipėda ar šiaurės Lietuva, nors tai ir atrodo ilgiau žemėlapyje. Taip pat svarbu stebėti informaciją apie kelių darbus Lenkijoje. Lenkijos „A2“ autostrados modernizavimas gerokai pagerino sąlygas, bet bet koks avarinis uždarymas gali sukelti didelių vėlinimų. Todėl lankstumas ir gebėjimas realiu laiku keisti maršrutą – tai tas dalykas, kuris išskiria tikrą profesionalą nuo paprasto pervežėjo.

    3. Kaip Vokietijos teisiniai aktai, ypač savaitgalio važiavimo draudimai, veikia pristatymo laiką?

    Vokietijoje griežtai reglamentuojamas sunkvežimių eismas, ypač savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tai vadinamasis „Wochenendfahrverbot“. Paprastai sunkvežimiai, kurių bendroji leistina masė viršija 7,5 tonos, draudžiama važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 00:00 iki 22:00 valandos. Taip pat yra apribojimų naktį (pavyzdžiui, tam tikrose vietovėse arba esant blogoms oro sąlygoms).

    Tai turi tiesioginės įtakos efektyvumui. Jei krovinys yra paruoštas penktadienį vėlai vakare, vairuotojas gali nespėti išvykti iš Vokietijos prieš uždarant sieną arba neturės teisės važiuoti autostradomis sekmadienį. Tokiu atveju pristatymas gali atidėti iki pirmadienio. Ilgamečiai patirtis moko, kad šiuos apribojimus reikia planuoti iš anksto. Jei klientas nori prekių pirmadienio ryte, jas reikia išsiųsti jau ketvirtadienį arba ankstyvą penktadienį, kad vairuotojas spėtų nukeliauti per Lenkiją iki sekmadienio draudimo pradžios. Ignoruoti šias taisykles reiškia ne tik baudas, bet ir krovinio konfiskavimą, kas visiškai sunaikina bet kokią efektyvumo sampratą.

    4. Kokį poveikį greičiui turi krovinio tipas: dalinis (LTL) ar pilnas krovinys (FTL)?

    Svarbu suprasti skirtumą tarp FTL (Full Truck Load – pilnas krovinys) ir LTL (Less Than Truck Load – dalinis krovinys). FTL situacija yra paprasta: vairuotojas atvyksta paimti prekes, užkrauna ir važiuoja tiesiai į paskirties tašką. Tai yra greičiausias ir efektyviausias būdas, nes nėra tarpinių sustojimų.

    Kita vertus, LTL reikalauja daugiau laiko. Kadangi viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai, turi būti suplanuoti tarpiniai sustojimai terminaluose, kur prekės pervedamos iš vienos mašinos į kitą (konsolidacija) arba iškraunamos kitiems klientams. Jei siunte jums yra dalinis krovinys, ji gali „nukeliauti“ pro vieną ar du terminalus Vokietijoje ar Lenkijoje. Tai prailgina kelionės laiką vidutiniškai 1–2 dienomis. Tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia tiksliai sekti, kur yra prekė, todėl, nors procesas užtrunka ilgiau, jis tampa numatomas. Jei jums svarbiausia yra greitis, visada rekomenduojama rinktis pilną krovinių vietą (FTL).

    5. Ar vizų ar muitų procedūros daro įtaką greičiui, kai keliaujama iš Vokietijos į Lietuvą?

    Kadangi ir Vokietija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) bei Šengeno erdvės narės, situacija yra gerokai paprastesnė negu keliaujant į trečiąsias šalis. Teoriškai, sienos kirtimas tarp ES šalių neturėtų reikalauoti vizų ar ilgų muitų patikrinimų. Sąlygos laisvai prekiauti užtikrina, kad standartinės prekės keliauja be kliūčių.

    Tačiau yra svarbių niuansų. Pirmiausia, tai susiję su dokumentų tvarka. Nors vizų nereikia, krovinys turi būti aprūpintas visais būtinais dokumentais: CMR konsignacija, prekių deklaracija, SAD formos (jei reikalinga), ir kitais priedais. Jei dokumentuose yra klaidų ar jie neatitinka realaus krovinio, muitinės pareigūnai gali sustabdyti transportą patikrinimui. Tokių patikrinimų trukmė gali svyruoti nuo valandos iki kelių dienų. Be to, jei krovinys keliauja toliau į Baltarusiją ar Rusiją per Lietuvą, tada taikomi griežti eksporto kontrolės reikalavimai. Bet kalbant apie gryną maršrutą Vokietija-Lietuva, svarbiausia yra dokumentų kokybė – tai dažniausia nulemia, ar siena bus kerta be sustojimo.

    6. Kaip šiuolaikinės technologijos ir GPS stebėjimas padeda optimizuoti laiką?

    Technologijų vaidmuo negali būti pervertintas. Anksčiau ekspeditorius galėjo tik spėti, kur yra mašina, kol vairuotojas nenušoka paskambinti iš taksofono. Šiandien turime realaus laiko GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo ne tik mašinos vietą, bet ir jos greitį, kuro lygį, netgi variklio darbo režimą.

    Tai leidžia mums proaktyviai spręsti problemas. Jei matome, kad mašina užstrigo spūstyje netoli Frankfurto, mes galime iš karto informuoti klientą apie galimą vėlavimą ir pakeisti paskirstymo planą Lietuvoje. Be to, pažangios navigacijos sistemos vairuotojams rodo ne trumpiausią, o greičiausią kelią, atsižvelgdamos į dabartinį eismą. Taip pat naudojamos skaitmeninės platformos dokumentų apsikeitimui (e-CMR), kurių dėka vairuotojas nereikalauja fizinio popieriaus pasirašymo prieš išvykdami – viskas užbaigiama elektroniniu būdu. Tai taupo minutes ir valandas kiekviename punkte, kas susumuodama suteikia didelį efektyvumo padidėjimą.

    7. Kokią įtaką metų laikas turi transporto efektyvumui šiame maršrute?

    Nors Vokietija ir Lietuva yra geografiškai netolimos, klimatinės sąlygos gali skirtis, o ypač Lenkijos teritorija, kurią keliame, tampa „butelio kakleliu“. Žiemos sezonas nuo lapkričio iki kovo gali sukelti didelių iššūkių. Vokietijoje, dėl geresnės infrastruktūros, sniegas pašalinamas greičiau, tačiau kiekvartą už Lietuvos ar Lenkijos sienos situacija gali pasikeisti drastiškai.

    Apledęs ar sniegu padengtas kelias priverčia vairuotojus važiuoti lėčiau ne dėl saugumo sumetimų, o ir dėl teisinių reikalavimų. Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl žiemos padangų – nuo spalio mėnesio sunkvežimiai privalo turėti atitinkamas padangas, kitaip gaus baudą. Be to, rytas, kai kelyje yra šlapdriba ar rūkas, gali prailginti kelionę keletą valandų. Vasarą didžiausią grėsmę kelia staigūs liūtys, kurios gali sukelti vandens telkinius ant kelio („aquaplaning“) ir priversti stabdyti eismą. Patirtis rodo, kad metų laikas turi būti įtrauktas į laiko planavimą kaip pastovus kintamasis.

    8. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio taisyklės (tachografo duomenys) veikia planuojamą atvykimo laiką?

    Tachografas yra ne tik priemonė kontrolės, bet ir pagrindinis laiko planuotojas. ES reglamentai nustato griežtas taisykles: vairuotojas gali vairuoti daugiausia 9 valandas per dieną (gali būti išplėstos iki 10 valandų dukart per savaitę), o bendras dienos darbo laikas negali viršyti 15 valandų. Po savaitės darbo privaloma būti 45 valandų poilsio (nuolatinė poilsio savaitė).

    Tai reiškia, kad net jei kelionė fiziškai trunka 12 valandų, vairuotojas gali privaloti sustoti dėl poilsio, jei jo darbo diena artėja prie pabaigos. Pavyzdžiui, jei vairuotojas pradeda darbą 6:00 ryte Vokietijoje, jis turi baigti vairavimą apie 16:00–17:00 valandą ir pradėti poilsį. Jei iki Lietuvos liko 100 km, jis jas nuvažiuos tik po 9 valandų poilsio (ryte). Todėl, planuodami laiką, mes negalime remtis tik fiziniais atstumais – mes privalome skaičiuoti vairuotojo „biologinį“ laiką. Gerai suplanuotos keitimosi vietos (dviejų vairuotojų komandos) gali padėti išvengti šių sustojimų, tačiau tai padidina kaštus.

    9. Kokios yra dažniausios delsos priežastys šiame maršrute ir kaip jų išvengti?

    Per daugiau nei 20 metų patirties mačiau visas galimas problemas. Dažniausia delsos priežastis nėra eismas kelyje, o klaidos krovinio paruošimo etape. Pavyzdžiui, vairuotojas atvyksta į sandėlį Vokietijoje paimti prekes, o jos dar nėra surinktos arba yra klaida prekių etiketėse. Tokios 2–3 valandų delsos pradžioje sukelia „domino efektą“ – vairuotojas vėluoja į paskirties tašką ir gali neturėti laiko išvykti dėl poilsio laiko.

    Kita dažna priežastis – techninės gedimai. Nors šiuolaikinės mašinos yra patikimos, padangų plyšimas ar pneumatikos gedimas Lenkijos autostradoje gali užtrukti 2–4 valandas laukiant pagalbos. Kaip tai išvengti? Tėviška patirtis sako: profilaktika. Reguliarus techninės priežiūros tikrinimas prieš išvykstant ir kruopštus krovinio dokumentų bei paruošimo tikrinimas. Taip pat, būtina turėti patikimą „Road Assistance“ partnerių tinklą visame maršrute, kad pagalba atvyktų kuo greičiau.

    10. Kodėl pigiausias transporto pasiūlymas visada nereiškia efektyviausio ir greičiausio?

    Tai yra svarbiausia pamoka, kurią galiu perduoti klientams. Rinkoje visuomet bus pasiūlymų, kurie atrodo pernelyg geri, kad būtų tiesa. Pigus transportas dažnai reiškia, kad transporto kompanija taupo ant vairuotojų atlyginimo, techninės priežiūros arba naudoja senas, neefektyvias mašinas.

    Jei pasirinksite pigiausią variantą, rizikuojate susidurti su vėlavimais dėl techninių gedimų, nesėkmingų dokumentų pateikimo ar net su tuo, kad krovinys bus „užstrigęs“ tarpiniam punkte, nes vairuotojas nėra motyvuotas dirbti greitai. Efektyvus kelionės laikas priklauso nuo investicijų į kokybę. Patikimas pervežėjas, kuris moka savo vairuotojams atlyginimą laiku, naudoja naujus sunkvežimus su patikimomis padangomis ir turi gerus ekspeditorius, gali kainuoti brangiau, bet jis garantuoja, kad prekės atvyks laiku.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.