Šiuolaikinis transportas: efektyvūs atvykimo laikai iš Vokietijos

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonomikos varikliu. Kai kalbame apie logistiką, šalis užima strategiškai svarbią vietą, o krovinių pervežimai iš Vokietijos yra kasdienybė tūkstančiams Lietuvos įmonių. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs, kaip pasikeitė požiūris į laiką. Anksčiau klientams pakakdavo žinoti, kad krovinys važiuoja ir atvyks „kažkada“ savaitės eigoje. Šiandien situacija visiškai kitokia: laikas – tai ne tik pinigai, tai pačios verslo gyvybės garantas.

Šiuolaikinis transportas nebėra tik apie vairuotoją, sunkvežimį ir kelią. Tai kompleksinė sistema, kurioje susipina technologijos, griežti reglamentai, geopolitiniai veiksniai ir nepertraukiamas informacijos srautas. Efektyvūs atvykimo laikai iš Vokietijos nėra stichinis reiškinys ar tik laimės atvejis – tai planiškas ir kruopštus procesas, prasidedantis dar prieš užkraunant prekę į priekabą. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuolaikinė logistika veikia praktiškai ir kodėl atvykimo laikai tapę tokie tikslūs, kokiais yra šiandien.

Esant didžiausiam Vokietijos prekybos partnerių tinklui, Lietuvos verslui yra kritiškai svarbu suprasti, kas lemia greitą ir sklandų krovinio pasiekimą. Mes nagrinėsime ne tik techninius aspektus, bet ir tai, kaip klientas gali daryti įtaką greičiui, rinkdamasis teisingą pervežimo rūšį ar tinkamai paruošdamas dokumentus. Suprasdami mechanizmus, galite ne tik geriau planuoti savo sandėlių atsargas, bet ir išvengti nereikalingų nervų bei finansinių nuostolių.

DUK

1. Koks vidutinis standartinis krovinio atvykimo laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, dažniausiai girdžiu šį klausimą, ir atsakymas nėra vienareikšmis, tačiau egzistuoja aiškios normos. Esant standartiniam (FTL – Full Truck Load) kroviniui, kai sunkvežimis užpildytas tik vieno užsakovo prekėmis, atvykimo laikas svyruoja nuo 24 iki 48 valandų. Tai reiškia, kad jei krovinys pasiimtas Vokietijoje pirmadienio ryte, jis gali būti Lietuvoje jau antradienį arba trečiadienio ryte.

Svarbu paminėti, kad šis laikas priklauso nuo konkretaus pasiėmimo taško. Vokietija yra didelė šalis – kelyje iš Miuncheno į Vilnių teks nuvažiuoti daugiau nei iš Berlyno. Tačiau dėl išvystytos autobanų sistemos ir optimalių maršrutų planavimo, skirtumas tarp šiaurės ir pietų Vokietijos taškų paprastai neviršija kelių valandų. Taip pat būtina atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką. Nors atstumas nėra toks didelis, tačiau vairuotojų darbo laiko apribojimai gali prailginti kelionę, jei reikia įvykdyti 45 minučių poilsio pertrauką arba 9 valandų miego režimą. Šiuolaikinėse transporto įmonėse šie laikai skaičiuojami itin tiksliai, tad klientui suteikiamas pristatymo laikas (ETA) dažniausiai būna tikslus iki valandos.

2. Kokie veiksniai dažniausiai įtakoja pristatymo vėlavimus?

Nepaisant to, kad transportavimo procesas dabar yra labai automatizuotas, yra veiksnių, kurių negalime užtikrinti 100 proc., ir kurie sukelia didžiausią vėlavimų dalį. Pirmasis ir labiausiai paplitęs – tai eismo įvykiai ir spūstys. Vokietijos automagistralės, ypač ruožai netoli didžiųjų miestų, tokių kaip Frankfurtas, Hamburgas ar Miunchenas, bei sankryžos tarp pagrindinių kelių (pvz., A9 kelyje), dažnai užsikemša. Avarijų ar remonto darbų metu susidariusios spūstys gali atidėlioti atvykimą kelias valandas, net jei ir toliau važiuojama naktį, kai eismas mažesnis.

Antras svarbus veiksnys – orų sąlygos. Žiemos periodu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, Vokietijoje ir Lenkijoje (kuria dažnai važiuojama tranzitu) pasitaiko stiprių sniego audrų ar ledo. Tada greičio ribojimai automagistralėse gali būti sumažinti iki 60 km/h arba visiškai sustabdytas eismas. Be to, nestabili situacija tarptautiniuose rūmuose irgi gali sukelti netikėtus vėlavimus, nors šiuo metu jie retesni. Taip pat reikia paminėti techninius gedimus – net geriausiai prižiūrimas sunkvežimis gali sugesti, o tokiu atveju reikalingas laukimas pagalbos ar krovinio perkrovimas į kitą transporto priemonę. Tai reiškia, kad planuodami logistiką, visada verta palikti laiko rezervą, ypač jei prekės skirtos konkrečiai gamybai ar pristatymui į parduotuvę.

3. Kaip technologijos padeda sumažinti atvykimo laikus?

Per pastaruosius 20 metų technologijos sukėlė revoliuciją transporto sektoriuje. Anksčiau vairuotojas sustodavo prie telefono kabinoje pranešti apie atvykimą, o ekspektorius tikėjosi skambučio. Šiandien kiekvienas sunkvežimis yra aprūpintas GPS stebėjimo sistema, kuri leidžia mums matyti transporto priemonės vietą realiu laiku. Tai leidžia ne tik tiksliai prognozuoti atvykimo laiką klientui, bet ir aktyviai reaguoti į problemas. Jei matome, kad sunkvežimis stovi spūstyje, galime iš karto informuoti gavęją ir, jei įmanoma, pakeisti maršrutą.

Be to, šiuolaikinės maršrutizacijos programos sugeba apskaičiuoti ne trumpiausią, o efektyviausią kelią atsižvelgiant į dabartinę eismo situaciją, mokesčius už kelius, o svarbiausia – į vairuotojo darbo ir poilsio grafikus. Sistemose, tokiomis kaip „Transport Management System“ (TMS), visi duomenys apie krovinius sujungiami vienoje vietoje. Tai leidžia automatizuoti dokumentų apdorojimą, mažinant žmogiškųjų klaidų skaičių ir taupo laiką pasienio keliuose arba perkrovimo vietose. Elektroninės pristatymo patvirtinimo (POD) kortelės leidžia nedelsiant gauti pasirašytą dokumentą, kol krovinys dar tik iškraunamas, o ne po kelių dienų paštu.

4. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) ir pilno krovinio (FTL) pristatymo greitis?

Tai vienas esminių dalykų, kurį klientai dažnai supainioja. Pilnas krovinys (FTL) – tai kai užsakotojas užima visą sunkvežimio vietą. Tokiu atveju sunkvežimis važiuoja tiesiai iš siuntėjo pas gavėją be sustojimų tarpinėse vietose. Tai leidžia pasiekti anksčiau minėtus 24–48 valandų atvykimo laikus.

Dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load) yra sudėtingesnis. Jums reikia pervežti tik 2 europaletes, o sunkvežimio talpa yra 33 paletės. Kad pervežimas būtų ekonominis, transporto įmonė suranda kitus siuntėjus, kurių kroviniai tinka į tą patį sunkvežimį. Čia susidaro vėlavimo pavojus. Reikia laukti, kol sunkvežimis užsipildys terminaluose. Krovinys gali būti vežamas į paskirstymo centrą Vokietijoje, ten iškrautas, paskui perkrautas į kitą transportą, einantį į Lietuvą, o Lietuvoje vėl gali būti nukreipiamas į vietinę distribuciją. Dėl šių papildomų operacijų LTL krovinio atvykimo laikas gali svyruoti nuo 3 iki 7 dienų. Jei jums kritiškas greitis, visada verta rinktis FTL arba dalinį užsakymą, tačiau su sąlyga, kad jis bus paimtas ir pristatytas be papildomų perkrovimų (taip vadinamas „direct“ LTL).

5. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greitesnį pristatymą?

Daugelis klientų mano, kad atvykimo laikas priklauso tik nuo pervežėjo, tačiau tai netiesa. Kliento parengiamasis darbas yra pusė sėkmės. Pirmiausia – tikslūs ir išsamūs duomenys apie krovinį. Jei pateiksite neteisingą svorį ar matmenis, gali atsitikti, kad atvykęs vairuotojas negalės užkrauti krovinio dėl techninių apribojimų arba reikės keisti transporto priemonę (pvz., iš „tent“ reikės „frez“ tipo su uždaromomis sienelėmis). Tai privers vairuotoją likti vietoje 24 valandas, kol bus rasta kita mašina.

Antra, dokumentų tvarka. Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje, tam tikriems kroviniams (pvz., tabakui, alkoholiui, farmacijai) gali reikėti specialių licencijų ar papildomų deklaracijų. Jei dokumentai parengti su klaidomis arba trūksta priedų, gali tekti laukti jų ištaisymo. Trečia, pakavimo kokybė. Jei prekės supakuotos taip, kad sugenda pervežimo metu, tai ne tik sukelia nuostolius, bet ir stabdo visą procesą dėl vėluojančio iškrovimo ar draudžių bylinėjimų. Greičiausias pristatymas – tai tas, kai vairuotojas atvažiuoja, per 30 minučių užkrauna ir išvažiuoja be jokių klausimų.

6. Ar atvykimo laikas priklauso nuo to, kokio tipo sunkvežimis pasirenkamas?

Absoliučiai taip. Transporto priemonės pasirinkimas tiesiogiai įtakoja greitį ir maršruto galimybes. Paprasčiausias atvejis – standartinis 13,6 metro ilgio sunkvežimis su tentu („dry van“). Jis universalus, gali važiuoti bet kuriuo keliu, tačiau turi savo apribojimų.

Jei reikia ypatingo greičio, dažnai naudojami 7,5 tonų sunkvežimiai. Nors jie perveža mažiau krovinio, jie turi privalumą: juos vairuoti gali vairuotojai be didesnio patirties reikalaujanči� kategorijų (priklausomai nuo specifinių taisyklių), o svarbiausia – jie gali važiuoti greičiau (jei leidžiama) ir dažniau jų nereikia stabdyti techninėse apžiūrose taip dažnai, kaip didžiųjų. Be to, mažesnės mašinos lengviau manevruoja miestuose, todėl greičiau įveikia „paskutinį mylią“.

Tačiau jei kalbame apie didelius kiekius, naudojami sunkvežimiai su puspriekabėmis (apie 18 metrų ilgio). Lietuvoje ir Vokietijoje jie leidžiami, tačiau Lenkijoje, kur dažnai eina tranzitas, tam tikri keliai gali būti apriboti. Be to, jų manevravimas (pvz., pasisukimas į gamyklą) užtrunka ilgiau. Taigi, norint efektyvaus laiko, reikia derinti krovinio tūrį ir įvažiavimo sąlygas prie kliento sandėlio.

7. Kokia vaidmenį vairuotojo darbo laiko apribojimai atlieka greičiame pristatyme?

Tai, kas klientams dažnai kelia nerimą, yra vienas iš nekeičiamų dalykų – žmogiškasis faktorius ir saugumas. Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko reglamentai (tachografai). Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, po to privaloma 45 minučių pertrauka. Per parą gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandų), o per savaitę – 56 valandas.

Kai klientas klauso, kodėl sunkvežimis, esantis vos 200 km atstumu, negali atvyti šiandien, atsakymas dažnai būna būtent tame – vairuotojas pasiekė savo dienos darbo limitą. Jis tiesiog pagal įstatymus negali vairuoti toliau. Šiuolaikinės transporto įmonės planuoja maršrutus taip, kad šios pertraukos sutaptų su krovimo ar iškrovimo vietomis, tačiau tai visada neįmanoma. Dviejų vairuotojų komandos (team driving) sprendžia šią problemą, vienas vairuoja, kitas ilsisi, taip leisdžiai transportui judėti be sustojimų beveik visą parą. Tai yra brangesnė paslauga, tačiau ji užtikrina, kad krovinys iš Vokietijos atvyks per 24 valandas net ir didžiausiu atstumu.

8. Kaip vežėjai tvarko savaitgalio pristatymus?

Tradiciškai, logistika buvo orientuota į darbo dienas, tačiau šiuolaikinis prekybos verslas reikalauja vis didesnio lankstumo. Daugelis Vokietijos gamyklų dirba paeiliui ir gali išduoti krovinius šeštadienį arba net sekmadienį. Tačiau Lietuvoje dauguma gavėjų (sandėliai, parduotuvės) nedirba šventinėmis dienomis.

Čia susiduriame su logistiniu iššūkiu. Jei krovinys atvyksta sekmadienį į Lietuvą, o gavėjas nedirba, sunkvežimis turi stovėti laukiant pirmadienio ryto. Tai ne tik sukelia neveiklumą, bet ir brangiai kainuoja vežėjui (vairuotojo laukimo laikas). Šiuo metu vis dažniau diegiamos „savaitgalio pristatymo“ paslaugos, kurias gali pasiūlyti didžiosios logistikos kompanijos, turinčios savo terminalus. Jos gali priimti krovinį sekmadienį ir išduoti jį klientui pirmadienį ryte iš karto. Jei jums reikalingas greitas pristatymas prieš šventes, būtina iš anksto suderinti galimybę atidaryti sandėlį ne darbo laiku arba pasirinkti pervežėją, kuris siūlo tokią paslaugą, kadangi standartinis eksponentinis pervežimas gali neveikti šventinėmis dienomis.

9. Ar „just-in-time“ (tik laiku) principas taikomas tiesioginiuose maršrutuose iš Vokietijos?

„Just-in-time“ (JIT) principas, kada prekės atkeliauja į gamybos liniją būtent tada, kai jos reikia, o ne anksčiau, yra labai populiarus automobilių pramonėje, kurioje Vokietija lyderiauja. Tačiau taikant šį principą tarptautiniuose pervežimuose, keliama didelė atsakomybė ir rizika. Taip, šiuolaikinis transportas gali užtikrinti, kad detalės iš Vokietijos gamyklos atvyks į Lietuvos gamyklą per 24 valandas, tačiau tai neturi leisti jokios vietos klaidoms.

JIT principui veikti būtinas idealus sinchronizavimas tarp gamybos, sandėlio ir transporto. Jei vienoje grandinės grandelėje įvykusi nedidelė klaida (vėluojantis iškrovimas Vokietijoje, techninis gedimas ar eismo spūstis), visa gamyba gali sustoti. Dėl to dauguma įmonių perėjo prie „Just-in-Case“ (atveju) principo – laikosi nedidelio saugaus atsargų lygio, o transportas planuojamas kaip pagrindinė, bet ne vienintelė garantija. Visgi, tiesioginiai maršrutai be sustojimų yra vienintelis būdas įgyvendinti JIT strategiją, todėl jos kaina dažnai įtraukia ne tik pervežimą, bet ir specialų draudimą bei prioritetinį aptarnavimą.

10. Kokią įtaką atvykimo laikams turi geležinkelio transportas?

Kalbant apie šiuolaikinį transportą, negalime pamiršti alternatyvių būdų. Geležinkelis tradiciškai laikomas lėtesniu, tačiau jis turi savo nišą, ypač dideliems kroviniams (tūkstančiams tonų). Nors iš Vokietijos į Lietuvą geležinkeliu krovinys gali keliauti ilgiau (2–3 dienos) dėl perkrovimų terminaluose ir traukinių grafikų, jis užtikrina pastovumą, kurio nėra kelyje. Geležinkelis nenukenčia nuo spūsčių, sniego audrų taip kaip automobiliai, ir gali vežti didžiulius kiekius vienu metu.