Siuntų ir bagažo pervežimas į Vokietiją kartu: Visapusiškas vadovas ir eksperto patarimai

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir populiariausia kryptimi tiek verslui, tiek privatiems asmenims. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, o susisiekimo keliai yra taip patęsti, kad kelionė dažnai tampa rutina. Tačiau, kai kalbame ne apie paprastą keleivinę kelionę, o apie daugiau ar mažiau kompleksinių siuntų bei asmeninio bagažo pervežimą, situacija pasidaro kur kas įdomesnė ir sudėtingesnė.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską – nuo idealiai suplanuotų logistikos grandinių iki tų atvejų, kai neapgalvotas sprendimas sujungti asmeninį daiktą ir prekinį krovinį vienoje transporto priemonėje baigdavosi ilgomis procedūromis muitinėje ar prarastais daiktais. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip efektyviai, saugiai ir, svarbiausia, teisėtai pervežti siuntas bei bagažą į Vokietiją kartu.

Dažnai klientai klausia: „Ar įmanoma į vieną furgoną susidėti ir prekes parduotuvei, ir senus baldus iš buto?“ Atsakymas yra teigiamas, tačiau jis paremtas griežta taisyklių sistema, kurią turi žinoti ne tik vairuotojas, bet ir siuntėjas. Suprasdami procesus, galite sutaupyti nemažai lėšų ir nervų. Mes aptarsime dokumentus, muitinės niuansus, kainodarą ir pakavimo reikalavimus, kad jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą be jokio „streso“.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos man užduoda klientai planuodami siuntų ir bagažo pervežimą į Vokietiją. Detaliai atsakiusiu į kiekvieną iš jų, remiantis savo ilgamečia praktika.

1. Ar legaliai vienu metu galima pervežti ir prekes (siuntas), ir asmeninį bagažą vienoje transporto priemonėje?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas, nuo kurio prasideda visa logistika. Trumpas atsakymas yra – taip, tai visiškai legalu, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Tarptautiniame pervežime egzistuoja sąvoka „mišrus krovinys“. Esu matęs, kaip smulkūs verslininkai, vykdantys prekybą Vokietijoje, kartu su prekių partija veža savo asmeninius daiktus, pavyzdžiui, drabužius ar buitinę techniką, kurią nori parsivežti iš Lietuvos.

Pagrindinis dalykas čia yra teisingas dokumentinis skyrimas. Nors fiziškai viskas gali stovėti viename furgone (pvz., „Mercedes Sprinter“ arba didesnėje sunkvežimio priekaboje), dokumentuose šie kroviniai turi būti atskirti. Mes, logistikos specialistai, visada sudarome atskiras sutartis arba sutartyje išskiriame skyrius: viena dalis yra „prekinis krovinys“ (komercinė paskirtis), o kita – „asmeninis daiktas“ (nekomercinė paskirtis).

Muitinės tarnybos, ir Lietuvos, ir Vokietijos, yra itin atidžios šiuo klausimu. Jei vairuotojas sulaikomas patikrai, ir paaiškėja, kad asmeniniai daiktai yra „užmaskuoti“ kaip prekės (arba atvirkščiai – prekės pateikiamos kaip dovana ar asmeninis naudojimas siekiant išvengti PVM arba muito), gresia dideli baudos. Todėl mano patarimas: niekada neslėpkite. Jei vežate 10 paletų plytelių parduotuvei ir vieną sofę sesei į Miuncheną – pasakykite tai tiesiogiai iš karto. Mums tai nesudėtinga suformuluoti kelio lapuose (CMR) ir kituose dokumentuose taip, kad viskas būtų pagal įstatymus.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti tokiam mišriam pervežimui?

Dokumentacija yra logistikos kalba. Be teisingai užpildytų dokumentų, net geriausias sunkvežimis nepaliks sandėlio arba bus sustabdytas pasienio punkte. Pervežiant siuntas ir bagažą kartu, reikalingi šie pagrindiniai dokumentai:

1. CMR kelio lapas. Tai pagrindinis tarptautinio vežimo dokumentas. Jis turi tiksliai nurodyti, kas yra vežama. Jei krovinys mišrus, CMR gali būti sudarytas kaip „suvestinė“, kurioje išvardijamos prekės su jų svoriais ir atskirai nurodomas asmeninis bagažas su jo apibūdinimu.
2. Prekių (siuntų) sąrašas ir PVM sąskaitos-faktūros. Jei vežamos prekės, kurios bus parduodamos arba naudojamos verslo veikloje, būtina turėti komercinius dokumentus. Vokietijos pirkėjas (gavėjas) dažnai reikalauja sąskaitos-faktūros, kad galėtų atlikti PVM apskaitą (Intrastat procedūros).
3. Detalus asmeninio turto inventorius (Packing List). Čia dažnai padaroma klaida. Žmonės dažnai rašo „bagažas – 50 kg“. Tai per mažai. Muitinės pareigūnams reikia matyti, kas tame „bagaže“ yra. Inventoriuje reikia išvardyti: „drabužių dėžės – 2 vnt., naudota buitinė technika (skalbyklė) – 1 vnt., knygos – 10 kg“ ir t.t. Tai įrodo, kad tai nėra prekės parduodimui.
4. Įgaliojimas (jei reikia). Jei siuntą ar bagažą pildo ne asmuo, kuris yra CMR dokumente nurodytas kaip siuntėjas, gali prireikti notarinio paprastojo įgaliojimo, kad vairuotojas galėtų atstovauti savininkui muitinėje.

Be šių dokumentų, jei krovinio vertė viršija 3000 EUR, taip pat gali prireikti TIR knygelės (jei keliama per trečiąsias šalis) arba eksporto deklaracijos, tačiau tarp ES šalių (Lietuva – Vokietija) dažniausiai užtenka tinkamai suformuoto CMR ir prekių sąrašo.

3. Kaip vyksta muitinės kontrolė vežant siuntas ir bagažą kartu?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje ir Europos Sąjungos narių, tai nereiškia, kad muitinės nėra. ES viduje vykdoma vidinė rinka, tačiau muitinės tarnybos aktyviai kovoja su mokesčių vengimu, narkotikais ir neteisėta prekyba. Pervežiant mišrų krovinį, kontrolės tikimybė dėl „chaotiško“ krovinio išvaizdos gali būti šiek tiek didesnė.

Esu patyręs, kaip mūsų vairuotojai buvo sustabdyti Vokietijos teritorijoje atsitiktinėse patikrose. Kas vyksta tokiu atveju? Pareigūnai apžiūri krovinį. Jei jie mato, kad vienoje pusėje tvarkingai pastatytos paletės su prekėmis, o kitoje – minkšti krepšiai su asmeniniais daiktais, jie gali pradėti kruopščiai tikrinti inventorių.

Jei asmeninis bagažas yra naudojamas (t.y., ne naujos prekės su etiketėmis), dažniausiai problemų nekyla. Tačiau jei tarp drabužių randamas dešimt naujų smartfonų arba penkiasdešimt porų naujų avalynės, tai kelia įtarimų, kad asmeninis bagažas naudojamas prekybai. Tokiu atveju gali būti pradėtas pažeidimų tyrimas, o krovinys – areštuotas iki patvirtinimo, kad tai nekomercinė siunta.

Svarbu prisiminti: jei asmeninis turto vertė viršija tam tikrą apibrėžtą sumą (priklausomai nuo specifinių Vokietijos reglamentų dėl įvežimo iš ES šalių, nors dažniausiai tai taikoma atvykstant iš ne ES šalių), gali būti taikomi mokesčiai, tačiau tarp ES šalių judant daiktams, kurie nėra prekės parduodamai, PVM ir muitai taikomi retai, jei tiksliai nurodyta, kad tai „Transfer of Residence“ (gyvenamosios vietos keitimas) arba paprastas asmeninis naudojimas.

4. Kokios prekės ar daiktai yra griežtai draudžiami arba apriboti pervežant į Vokietiją?

Dirbdamas šioje srityje, visada įspėju klientus: ne viskas, kas telpa į furgoną, gali būti nuvežta. Vokietija yra griežta šalis dėl aplinkosaugos, saugumo ir sveikatos apsaugos standartų.

Draudžiama: * Narkotikai ir psichotropinės medžiagos. Akivaizdu, bet visada verta priminti. * Ginklai ir amunicija be specialių leidimų. Net šaudymo sporto reikmenys turi būti deklaruojami ir lydimi atitinkamų dokumentų. * Kovojančiai šunys (Pit Bull terjeras ir t.t.). Vokietijoje vežami tokios veislės šunys reikalauja ypatingo leidimo, o kartais ir visai įvežami negalima.

Apribota (reikalauja specialių leidimų): * Alkoholis ir tabakas. Jei asmeniniame bagaže vežate didesnius kiekius alkoholio (pvz., virš 10 litrų spiritinių gėrimų), tai gali būti įvertinta kaip prekyba. Turi būti įrodymas, kad tai asmeniniam naudojimui (pavyzdžiui, vestuvėms), o ne pardavimui. * Maisto produktai gyvūnų kilmės. Mėsa, pieno produktai iš trečiųjų šalių (net jei pervežama per Lietuvą) yra griežtai reguliuojami. Tarp ES šalių taisyklės šiek tiek laisvesnės, bet rekomenduoju vengti vežti mėsos ar sūrių dideliais kiekiais be veterinarinių pažymų, jei tai nėra įpakavota gamintojo. * Galiausiai, pavojingos medžiagos (ADR). Jei tarp bagažo ar prekių yra dažai, aerozoliai, benzinas generatoriams, tai privalo būti deklaruojama kaip pavojingas krovinys. Dažnai klientai pamiršta degiklius ar balionus dujoms, o tai gali sukelti rimtą incidentą kelyje.

5. Kaip apskaičiuojama kaina: ar pigiau vežti viską kartu?

Kainodaros formavimas logistikoje ne taip paprasta kaip atrodo. Klientai dažnai mano, kad jei jau vairuotojas važiuoja į Vokietiją su pilna prekių priekaba, tai „užsidėti“ kelias dėžes bagažo kainuos „penkiais centais“. Taip nėra.

Kaina formuojama remiantis trimis pagrindiniais faktoriais: 1. Svoris ir tūris (m³). Prekės dažnai vežamos ant paletų. Jas lengva krauti su keltuvu. Asmeninis bagažas (krepšiai, dėžės) dažnai būna netvarkingos formos, užima daugiau vietos ir reikalauja rankinio kraunamojo darbo. Todėl už „neformalaus“ krovinio m³ dažnai imamas didesnis tarifas nei už standartinę paletę. 2. Kraunamieji darbai. Jei reikia iškrauti asmeninį bagažą ne sandėlyje, o prie buto durų 4 aukšte be lifto, tai kainuoja papildomai. Prekių logistikoje dažniausiai vežama nuo sandėlio iki sandėlio (arba parduotuvės su rampa), o bagažas – „duris į duris“. 3. Rizika ir dokumentacija. Mišrus krovinys reikalauja daugiau administracinio laiko, todėl fiksuota dalis kainos gali būti skirta darbui su dokumentais.

Tačiau, atsakant į klausimą, ar pigiau – taip, vis tiek pigiau užsisakyti dalinį krovinį (angl. part load) vienoje transporto priemonėje, nei nuomoti atskirą furgoną tik bagažui. Jei sutalpinate savo dėžes į tarpus tarp prekių paletų, mokėsite tik už užimamą vietą. Tai yra vienas efektyviausių būdų sutaupyti.

6. Kaip turi būti supakuotas asmeninis bagažas, kad jis nebuvo pažeistas kelyje?

Tai yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų. Žmonės dažnai veža bagažą minkštuose krepšiuose, o paskui stebisi, kad atvykus į Vokietiją, ant viršaus buvęs krepšys sutryptas arba drabužiai sušlapę (jei pro durys pateko lietus).

Mano profesinis patarimas: negalima manyti, kad asmeninis bagažas yra kaip lagaminas oro uoste. Sunkvežimyje vyksta vibracija, staigūs stabdymai, posūkiai. Krovinys gali pasislinkti.

• Dėžės. Naudokite tvirtas, gerą būklę esančias kartonines dėžes.
• Pažymėjimas. Kiekviena dėžė turi būti užrašyta (gavėjo vardas, pavardė, telefonas). Geriausia, jei turite dėžių sąrašą numeriais (pvz., „Dėžė Nr. 1 – virtuvės reikmenys“).
• Užpildymas. Dėžėse negali būti tuščių tarpų – daiktai juda ir gali sužaloti vienas kitą. Užpildykite tarpus putplasčiu, senais laikraščiais.
• Krepšiai. Jei vis dėlto turite krepšių, juos reikia padėti ant paletės ir uždengti tempiama plėvele (stretch filmu), kad jie neišsiskristų.
• Jautrūs daiktai. Kompiuteriai, televizoriai turi būti supakuoti į pradinę pakuotę arba specialias dėžes su putplasčio kampais. Niekada nerašykite „Kruopščiai“ (angl. Fragile) tik ant lipduko – jis nieko neduoda, jei dėžė stovi po 500 kg svorio paleta.

7. Kiek laiko užtrunka toks pervežimas ir nuo ko priklauso terminas?

Standartinis pervežimo laikas tarp Lietuvos ir Vokietijos (priklausomai nuo maršruto, pvz., Berlynas, Miunchenas, Hamburgas) yra 1–3 dienos. Tačiau kalbant apie mišrus siuntas (kai yra ir prekės, ir bagažas), terminas gali skirtis.

Jei tai yra ekspresinis siuntimas, kai krovinys yra mažas (pvz., 2–3 europaletės arba kelios dėžės), mes galime pasiūlyti vairuotojo, kuris važiuoja tiesiai, paslaugą. Tada krovinys gali pasiekti paskirtį per 24 valandas.

Tačiau dažniau klientai pasirenka ekonomišką variantą (dalinis krovinis). Tada vairuotojas surenka krovinius iš keleto siuntėjų Lietuvoje, važiuoja į Vokietiją, ten iškrauna, paskui vėl renka kitus siuntimus grįžimui arba toliau į kitas šalis. Tokiu atveju terminas gali užtrukti iki 5–7 darbo dienų. Asmeninis bagažas, kuris yra „priedas“ prie pagrindinio komercinio krovinio, dažnai laukia, kol bus surinkta pilna mašyna, kad maršrutas būtų ekonomiškai naudingas. Todėl, jei Jums reikia, kad drabužiai ar baldai būtų Miunchene rytoj, reikia apie tai pranešti iš anksto ir pasirinkti greitąjį maršrutą.

8. Kas nutinka, jei krovinio metu pasikeičia planai ar reikia pristatyti ne į sandėlį, o į butą?

Logistika – tai dinamiška procesų sritis. Mano patirtis rodo, kad 20% atvejų adresas ar pristatymo sąlygos keičiasi paskutinę minutę.