Šeimos kelionės į Vokietiją: saugiai ir patogiai visiems

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų lietuvių šeimoms. Nuo pasakiškų Nešvanšteino ir Linderhofo pilių Bavarijoje iki moderniųjų pramogų parkų, tokių kaip „Legoland“ ar „Europa-Park“, ši šalis siūlo įvairiapusišką pramogą visiems amžiaus grupėms. Tačiau kelionė su vaiku ar šeima visada yra sudėtingesnė nei vienišas kelias. Tai ne tik tiesioginis maršruto planavimas, bet ir rūpestis saugumu, komfortu bei logistika, kurią užtikrinti gali būti iššūkis net patyrusiems keliautojams.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, mačiau ne vieną šeimos kelionę – nuo spalvingų ir smagių iki tų, kurias apgadino neplanuotos nesklandumai. Dažniausiai problemos kyla ne iš to, kad kelionė yra ilga, o dėl to, kad nėra tinkamai įvertinti specifiniai reikalavimai, kylančios keliaujant su mažaisiais vaikais ar didelėmis šeimomis. Vokietija yra šalis, kurioje tvarka ir taisyklės svarbiausios, todėl pasiruošimas čia – ne privalumas, o būtinybė.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir praktiniais patarimais, padėsiančiais jums organizuoti toką kelionę, kuri ne tik bus įdomi, bet ir, kas svarbiau, saugi bei patogi. Mes aptarsime viską nuo transporto pasirinkimo ir dokumentų tvarkos iki konkrečių vairavimo ypatumų Vokietijos keliuose ir būtinybių, kurios turėtų būti jūsų automobilyje. Nesvarbu, ar planuojate nuvykti savo automobiliu, ar nuomotis jį vietoje – žinios apie vietines taisykles ir logistikos niuansus sutaupys daug nervų ir leis mėgautis kelione nuo pirmo iki paskutinio kilometro.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokį transporto priemonę pasirinkti šeimos kelionei į Vokietiją – savo ar nuomą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas priklauso nuo jūsų šeimos poreikių bei biudžeto. Jei keliaujate su mažais vaikais, daug bagažo (vežimėliai, kūdikių kėdutės, lovytės), savo automobilis gali būti patogesnis variantas. Jūsų automobilis jau yra pritaikytas jūsų šeimai – žinote, kur padėti kuprinę, kad nekliūtų vaikui, o vaikiškos kėdutės yra idealiai sureguliuotos. Be to, savo automobiliu keliaujant jums nereikės priprasti prie kitos važiuoklės ar variklio dinamikos.

Tačiau reikia atsižvelgti į techninę būklę. Prieš išvykdami būtina atlikti pilną techninę apžiūrą, ypač patikrinti stabdžius, padangas (vasaros ar visų sezonų Vokietijoje yra būtinos, žiemos – tam tikromis sąlygomis privalomos) ir variklio aušinimo sistemą. Vokietijos autostrados greitokai, o senas automobilis gali neįveikti tokio apkrovimo.

Nuoma gali būti geresnis pasirinkimas, jei jūsų šeimos automobilis yra neekonomiškas ar jei planuojate didelius nuotolius šalies viduje. Vokietijoje automobilių nuomos paslaugos yra aukšto lygio, o galite pasirinkti didesnį, erdvų visureigį ar miniveną, kuris užtikrins didesnį komfortą ilgose kelionėse. Taip pat nereikės rūpintis automobilio padidėjusiu nusidėvėjimu po tūkstančių kilometrų. Svarbiausia – iš anksto užsakyti reikalingas vaikiškas kėdutes, nes nuomos punktų pasiūla gali būti ribota.

2. Kokius dokumentus būtina turėti keliaujant su šeima, ir ar tinka lietuviškas vairuotojo pažymėjimas?

Lietuva yra Europos Sąjungos narė, todėl formalumų yra nedaug, tačiau jų nebuvimas gali sukelti nemalonumų. Vairuotojo pažymėjimas, išduotas Lietuvoje, visiškai tinkamas ir galiojantis visoje ES. Jis neturi būti keičiamas į tarptautinį (1968 m. konvencijos) pažymėjimą, nebent jis yra labai seno tipo (be foto) arba nėra lotyniškais rašmenis parašytas (nors Lietuvoje visi jau yra standartiniai).

Tačiau būtina turėti su savimi: galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos sertifikatą (techninį pasą) ir galiojančį civilinės atsakomybės draudimo „Green Card“ polisą. Nors „Green Card“ dažnai nėra tikrinama sienoje dėl ES erdvės, ji yra būtina įrodymui, kad turite draudimą, įvykus įvykiui.

Keliaujant su vaikais, ypač jei vienas iš tėvų keliauja vienas, rekomenduojama turėti vaiko gimimo įrašo kopiją ar liudijimą. Tai gali prireikti sienos kontrolės punktuose arba, jei kelsite įtarimų dėl vaiko paimimo įtėvio teisių pažeidimo. Jei vaikas turi kitą pavardę nei vienas iš tėvų arba keliauja su globėjais, būtina turėti abiejų tėvų raštišką sutikimą (lietuviškai ir vokiškai arba angliškai), notariškai patvirtintą. Tai gana dažna nelaimingų atvejų vieta, kai šeimos yra atskirtos sienoje dėl nepakankamų dokumentų.

3. Kokios yra vaikiškų kėdutės ir saugumo diržų naudojimo taisyklės Vokietijoje?

Vokietija yra griežčiausia šalis Europoje, kai kalbama apie vaiko saugumą automobilyje. Taisyklės yra nediskutuojamos: vaikiškos kėdutės privalomos visiems vaikams, kurių ūgis yra mažesnis nei 150 cm. Negalima tiesiog sėdėti suaugusiojo diržu. Kėdutė turi būti pritaikyta vaiko svoriui ir ūgiui bei atitikti ECE R44/04 arba ECE R129 (i-Size) standartus.

Svarbiausia taisyklė: vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 150 cm, negali būti vežami priekinėje sėdynėje, jei ten yra įjungtas oro pagalvės (airbag) sistema. Jei ten yra oro pagalvė, ji turi būti išjungta. Tačiau visgi rekomenduojama vaikus vežti gale – ten jiems saugiau. Vokietijos pareigūnai labai atidžiai tikrina šią nuostatą, o baudos už pažeidimus yra didelės.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kėdutė turi būti tvirtai pritvirtinta prie automobilio kėbulo naudojant ISOFIX arba saugos diržus. Dažnai matau, kaip tėvai ne uždėję visų fiksatorių važiuoja mieste – tai yra mirtinas pavojus. Jei planuojate nuomotis automobilį Vokietijoje, nepamirškite iš anksto užsakyti kėdutės, nes įprastos „pakabos“ tipo kėdutės be ISOFIX fiksacijos šiais laikais yra retos.

4. Kaip tinkamai suplanuoti poilsio pertraukas, kad vaikai neperkamtu ilgos kelionės metu?

Ilgos kelionės su vaikais – tai ne fiziškai, o psichologiškai sunkus išbandymas. Mano patirtis rodo, kad vaiko kantrybės riba dažnai baigiasi kas 2–3 valandas. Vokietijoje tai iš tiesų lengva įgyvendinti dėl geros infrastruktūros. Autostradose (Autobahn) ir greitkeliuose kas 40–60 kilometrų rasite poilsio zonas (Rasthof ar Raststätte).

Raststätte – tai pilnavertės poilsio vietos su degaline, kavinė, dažnai ir vaikų žaidimų aikštele. Tai idealu mažiems vaikams, kurie gali išbėgioti ir nusileisti kojas. Rasthof – paprastesnė stovėjimo aikštelė, dažniausiai su tualetais, bet be maisto prekybos. Planuodami maršrutą, pažymėkite šias vietas savo GPS.

Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje yra daugybė vokiškų pavadinimų, todėl naudinga sužinoti, kaip vadinasi „WC“ arba „Toilette“. Jei keliaujate su kūdikiu, paieškokite poilsio zonų su „Baby-Wickelraum“ – tai specialios kambarys kūdikių priežiūrai. Jei važiuojate savo automobiliu, verta pasirūpinti neįprastais užkandžiais – vokiškos duonos kepalai (Brezel) ar karšti šoniniai gali būti smagus malonumas, tačiau racionas turi būti subalansuotas, kad vaikai nebūtų per daug sužadinti cukrumi.

5. Kokius reikalus privaloma turėti automobilyje, kad jos nustotų Vokietijos policija?

Vokietijos transporto priemonių eismo taisyklės yra labai konkrečios dėl privalomųjų reikmenų. Jų sąrašas trumpesnis nei, pvz., kai kuriose kitose šalyse, tačiau baudos už jų nebuvimą yra didelės. Būtina turėti: 1. Avarinį sustojimo trikampį. Jis turi būti naudojamas bet kokiame sustojime ar avarijoje. 2. Pirmosios pagalbos apyrankę. Ji turi būti hermetiška ir negaliojusi data. 3. Atspindėtines liemenes. Jos privalomos kiekvienam keleiviui, jei teks išeiti iš automobilio už miesto ribų (pavyzdžiui, autostradoje pasikeitus ratui). Nereikia jų dėvėti važiuojant, bet jos turi būti lengvai pasiekiamos kabinoje (ne bagažinėje).

Ką svarbiau, dėl ką dažnai klystame lietuviai: Vokietijoje nereikia turėti ugn gesintuvo, tačiau jis yra rekomenduojamas. Taip pat nėra būtina turėti atsarginių žibintų lempučių, tačiau praktiška jas turėti. Dėmesio: avarinio ženklo (trikampio) naudojimas yra griežtai reglamentuotas – jis turi būti pastatytas maždaug 100 metrų atstumu nuo automobilio mieste ir 150–200 metrų už miesto ribų. Policija dažnai tikrina, ar ženklas yra tvirtas ir nesubyrėjęs, todėl seną trikampį verta pakeisti į naują prieš kelionę.

6. Ar Vokietijoje galima vairuoti su „dešimtuke“ (fotografinis leidimas) ar reikia tarptautinio pažymėjimo?

Šis klausimas dažnai kyla jauniems vairuotojams. Lietuvoje gautas vairuotojo pažymėjimas, net jei tai yra laikinasasis pažymėjimas (taip vadinamas „dešimtukas“), yra pilnateisis Europos Sąjungos dokumentas. Vokietija pripirša visus ES šalių dokumentus be jokių papildomų reikalavimų. Jums nereikia jokio tarptautinio vairuotojo pažymėjimo.

Tačiau yra vienas svarbus niuansas. Jei esate naujokas ir vairuotojo stažas mažesnis nei 2 metai (arba kiek kitokios taisyklės galiojo jūsų pažymėjimo išdavimo metu), turi būti laikomasi tam tikrų apribojimų (pvz., didesnis greičio limitas autostradose tam tikromis sąlygomis, nors Vokietijoje tai dažniau rekomendacinis pobūdis). Be to, jei vairuojate ne savo automobilį, būtinai patikrinkite, ar draudimo polisas apima jaunų vairuotojų vairavimą, nes kai kurios draudimo kompanijos gali atmesti atsakomybę arba dideliais padidinti draudimo mokestį.

7. Kokios yra Vokietijos autostradų (Autobahn) ypatybės ir kaip jose saugiai vairuoti su šeima?

Vokietijos autostrados yra legendinės dėl greičio apribojimų nebuvimo (nors didžiojoje dalyje juos vis tiek įveda). Tačiau tai kelia didelį atsakomybę vairuotojui. Pagrindinė taisyklė: kairiajuoju juostu (greituoju) vairuojama tik tada, kai lenkiama kitiems automobiliams. Jei ten važiuojate 120 km/h, o iš užnugario jums artėja „BMW“ ar „Mercedes“, važiuojantis 200 km/h, jūs keliate pavojų. Privaloma nedelsiant nukreipti į dešinę juostą.

Kadangi keliaujate su šeima, nerekomenduojama lenkti viską, kas juda. Pasiimkite ramų tempą dešinėje arba vidurinėje juostoje (jei jų yra daugiau nei dvi). Taip taupysite kuro, mažinsite stresą ir užtikrinsite saugumą. Taip pat svarbu prisiminti taisyklę „Rechts vor Links“ (dešinė prieš kairę) ne automobiliuose, o įvažiuojant į autostradą: įvažiuojantys turi praleisti važiuojančius autostrada. Tačiau dažnai vokietiai patys praleidžia įvažiuojančius, susitariant dėl „zipper“ metodo (kai vienas automobilis iš eilės įvažiuoja, vienas leidžia).

Kita svarbi taisyklė – rūpestis aplinka. Jei automobilis užterštas (išmes rūkstančią dūmų debesį), gausite baudą. Taip pat būkite pasiruošę, kad autostradose dažnai vyksta remonto darbai (Baustelle). Ten greičio limitai dažnai nukrenta iki 80 ar net 60 km/h, o juostos gali būti siauros. Būkite budrūs ir laikykite didesnį atstumą.

8. Kaip elgtis miestuose, ypač žaliai zonai (Umweltzone) ir vietiniams greičio limitams?

Didžiuosiuose Vokietijos miestuose (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas ir kt.) veikia „Umweltzone“ – ekologinės zonos. į jas įvažiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi specialią žaliąją (Retc) arba raudonąją (siauriau) spalvos lipduką (Umweltplakette) priekiniame stikle. Jei jo neturite, gausite didelę baudą. Lietuvoje šiuos lipdukus galima įsigisti pas kai kuriuos auto servisus arba užsakyti internetu. Tai būtina, jei planuojate važiuoti į miesto centrą.

Miestuose taip pat griežtai stebimas greitis. Dažniausiai limitas yra 50 km/h, o gyvenamuosiuose rajonuose – 30 km/h. Vokietijoje daugybė pastovių greičio matavimo kamerų, kurios fiksuoja viršytojus be jokio įspėjimo. Be to, miestuose labai daug pėsčiųjų, dviratininkų ir viešojo transporto. Naudokitės „Blitzer“ (radaras) programėlėmis navigacijoje, tačiau nepamirškite, kad jos ne visada tikslios.

Parkavimas miestuose taip pat gali būti iššūkis. Mokamas parkavimas (Parkgebühr) yra labai paplitęs. Būtinai nusipirkite parkavimo bilietą (dažnai galima užmokėti telefonu arba programėle) ir padėkite jį po priekiniu stikru. Neparkavus teisingai gali ne tik gauti baudą, bet ir būti pastumtas automobilis (abschleppen).

9. Kas daryti, jei įvykia avarija ar techninė gedimas Vokietijoje?

Tikimės, kad tai neatsitiks, tačiau būti pasiruošusiems – būtinybė. Pirma, užtikrinkite saugumą: įjunkite „avarines“ šviesas, dėkite liemenę, išėję iš automobilio (jei įmanoma) stovėkite užsaugos juostos. Pastatykite avarinį trikampį.

Jei reikalinga pagalba, Vokietijoje veikia galingas pagalbos tarnybų tinklas. Galite skambinti į „ADAC“ (Visuotinė Vokietijos automobilių klubas), kuris pagelbės nariams, taip pat ir kitų šalių vairuotojams (už papildomą mokestį arba pagal jūsų draudimo sąlygas). Bendras pagalbos numeris Europoje – 112. Operatoriai dažnai kalba angliškai.

Jei įvyksta eismo įvykis su kitu dalyviu, būtina užpildyti Europinę avarijos deklaraciją (būtina turėti su savo blanką lietuviškai/vokiškai). Nereikia išvažiuoti iš įvykio vietos, kol nesutartą dalykų. Jei kaltės neaišku, kvieskite policiją (Polizei). Vokietijos policija yra labai profesionali ir padės išiaiškinti situaciją. Visada darykite nuotraukas vietovės ir žalos.

10. Kokios yra apsidraudimo (kasko ir civilinės atsakomybės) svarba kelionėms Vokietijoje?

Civilinės atsakomybės draudimas (CTP) yra privalomas ir Lietuvoje, ir Vokietijoje. Jis dengia žalą, kurią padarote kitiems dalyviams. Tačiau Vokietijoje gyvenimo ir medicinos paslaugų kainos yra vienos aukščiausių Europoje. Jei įvykiate avarijoje ir sužeidžiate keleivius, civilinės atsakomybės limitai gali neįsitikinti, todėl labai rekomenduojama turėti papildomą keleivių draudimą.

Kasko draudimas nėra privalomas, tačiau keliaujant toli nuo namų, jis sutaupo daug nerimo. Jei jūsų automobilis sugenda arba patiriate avarijos, kasko apmokės remontą ar automobilio vertės praradimą.