Saugus kelionės mikroautobusu į Vokietiją planavimas: Eksperto vadovas

Įvadas

Vokietija – tai viena populiariausių kryptų ne tik verslo kelionėms, bet ir turizmui. Šalis pasižymi puikia kelių infrastruktūra, tačiau taip pat ir griežtais eismo taisyklėmis bei reikalavimais transporto priemonėms. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš daug kartų esu matęs, kaip netinkamas planavimas gali sugadinti ilgiausiai lauktą atostogų ar verslo kelionę. Kelionė mikroautobusu nėra paprasta važiavimas automobiliu – čia susiduria daugiau atsakomybės, techninių reikalavimų ir logistinių niuansų.

Kai planuojate kelionę į Vokietiją mikroautobusu, svarbu ne tik pasirinkti maršrutą, bet ir suprasti šalies specifiką. Vokiečių kelių policija yra žinoma savo nuožiūrumu, o baudos už pažeidimus gali būti sensacingos. Be to, mikroautobusų techninė būklė ir vairuotojo pasirengimas yra kritiniai veiksniai, užtikrinantys ne tik teisinį saugumą, bet ir visos keleivių grupės gyvybę bei patogumą. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie kiekvieno svarbaus aspekto, kad jūsų kelionėtų būtų sklandi, saugi ir be nereikalingų nervų. Mes aptarsime dokumentus, techninę paruošimą, vairavimo ypatumus automagistralėse bei tai, ką daryti ekstremaliose situacijose.

Svarbu prisiminti, kad mikroautobusas Vokietijoje dažnai priskiriamas prie sunkesniųjų transporto priemonių kategorijų, jei jo masė viršija tam tikrą ribą arba jis turi daugiau nei 8 vietas keleiviams (be vairuotojo). Tai reiškia griežtesnius greičio apribojimus ir specialius reikalavimus vairuotojui. Todėl, prieš užvedant variklį, reikia atlikti idėją namų darbus. Šiame vadove rasite išsamias informacijas, padėsiančias išvengti dažniausių klaidų, kurias, deja, darau ne tik pradedantieji vairuotojai, bet ir patyręs ekspertas gali pamiršti pasirūpinti smulkmenomis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi, važiuojant mikroautobusu į Vokietiją?

Kelionės į Vokietiją sėkmė prasideda nuo dokumentų tvarkos. Tai yra pagrindas, kurį tikrina ne tik pasienio pareigūnai, bet ir vokiečių kelių policija. Pirmiausia, būtinas galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Jeigu mikroautobuso maksimali leidžiama masė viršija 3,5 tonos, arba jei jis skirtas pervežti daugiau kaip 8 keleivius (be vairuotojo), gali prireikti D kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Tačiau net ir jei važiuojate ant 3,5 tonų ribos (pvz., „VW Transporter“ su 9 vietomis), verta pasitikrinti, ar jūsų pažymėjime nėra apribojimų.

Antrasis ir labai svarbus dokumentas – transporto priemonės registracijos liudijimas (techninis pasas). Jis turi būti originalas, kopijos paprastai nepriimamos. Jeigu mikroautobusas priklauso ne jums, o įmonei ar nuomos agentūrai, būtina turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą vairuoti šį transportą. Be to, būtina „Žalos atlyginimo civilinės atsakomybės“ draudimo polis (Vokietijoje vadinamas „Haftpflichtversicherung“). Nors Lietuvoje turime „Green Card“ sistemą, šiuo metu draudimas galioja visose ES šalyse be papildomo dokumento, tačiau verta pasitikrinti draudimo bendrovės duomenis arba pasidaryti klasikinę „Green Card“ kaip papildomą užtikrinimą, kadangi ne visi užsienio pareigūnai gali būti susipažinę su skaitmeninėmis duomenų bazėmis. Jeigu keliate brangų krovinį (pvz., sporto inventorius, įranga), apsvarstykite kasko draudimo galimybę. Ir, žinoma, negaliukite pamiršti asmens dokumentų – paso ar asmens kodą liudijančio dokumento.

2. Ar reikia specialios techninės įrangos ar „Umweltplakette“ (ekologinės kortelės) miestuose?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir ne veltui. Vokietija yra labai jautri aplinkos apsaugai. Daugelyje miestų yra įvestos „žaliosios zonos“ (Umweltzone), į kurias gali važiuoti tik transporto priemonės, atitinkančios tam tikrus išmetamųjų dujų standartus ir turinčios specialią vėliavėlę (Plakette) priekinio stiklo dešinėje pusėje.

Jeigu jūsų mikroautobas yra naujas (pvz., Euro 5 arba aukštesnis standartas), gauti šią kortelę paprastai nėra problema. Ji parduodama TÜV punktuose, degalinėse arba internetu. Tačiau jeigu važiuojate senesniu transportu (Euro 4 ir žemesniu), gali būti, kad jums bus išduota tik raudona arba geltona kortelė, o kartais ir visai negalima gauti leidimo įvažiuoti į centrą. Jeigu įsivažiuosite be kortelės, bauda svyruoja nuo 80 iki 100 eurų, o beveik kiekviename didesniame mieste (Berlynas, Miunchenas, Kelnas, Frankfurtas) stovi kameros, kurios fiksuoja pažeidėjus.

Be ekologinės kortelės, būtina pasirūpinti ir saugos diržais. Vokietijoje kiekvienas keleivis turi užsisegti saugos diržą, neatsižvelgiant į tai, kur jis sėdi. Jeigu mikroautobuse nėra pakankamai diržų visiems keleiviams, važiuoti draudžiama. Taip pat patikrinkite, ar veikia visi avariniai signalai, „stop“ žibintai ir galiniai „rūkų“ žibintai. Technikos trūkumai gali tapti pretekstu sustabdyti transportą ir surašyti protokolą.

3. Kokie yra greičio apribojimai Vokietijoje mikroautobusams, ir ar tikrai Autobane galima važiuoti be greičio limito?

Tai mitas, kad Vokietijoje galima važiuoti kiek nori greitai. Ypač kai kalbame apie mikroautobusą. Nors kai kuriose automagistralės (Autobahn) ruožuose nėra bendrojo greičio apribojimo lengviesiems automobiliams, mikroautobusams (M1 kategorijos, taip pat N1 ir kiti, kurių masė viršija 3,5 t arba turi daugiau nei 8 vietas) taikomi griežtesni reikalavimai.

Vokietijos įstatymai nustato, kad mikroautobusai, kurių maksimali leidžiama masė viršija 3,5 tonos, automagistralėse negali važiuoti greičiau kaip 80 km/h (jei nėra specialiai limito didinantis įrašas techniniame pase). Jei masė mažesnė, dažniausiai taikomas 100 km/h limitas. Už šių ribų viršijimą baudos yra didelės, o radare greitį matuojantys pareigūnai neabejoja – jie tiksliai žino, koks greitis leidžiamas konkrečiam transporto tipui. Net jei matote, kaip aplenkia jums „Porsche“, nesižiūrėkite į juos – jūsų transporto priemonės kategorija yra kitokia.

Užmiestyje, už miesto ribų (Landstraße), greitis mikroautobusams dažniausiai ribojamas iki 80 km/h (arba 90 km/h, priklausomai nuo masės), o gyvenvietėse – standartiškai 50 km/h. Reikia ypatingai dėmesio devėti ženklus „Geschwindigkeitsbeschränkung“, kurie gali nurodyti ir mažesnį greitį, pvz., 60 km/h ar 70 km/h, dėl triukšmo ar aplinkosaugos. Nepaisant to, kad daugeliui vokiškų kelių kelias atrodo idealus, nuolat reikia sekti informacinius ženklus.

4. Kaip teisingai planuoti poilsį vairuotojui, kad būtų laikomasi Vokietijos įstatymų?

Vairuotojo nuovargis yra viena pavojingiausių situacijų kelyje. Vokietijoje taikomi tiek ES, tiek nacionaliniai reikalavimai darbo ir poilsio laikui. Jeigu kelionė vyksta komerciniais pagrindais (pvz., pervežate keleivius už pinigus), turi būti laikomasi griežtų tachografo reikalavimų (4,5 val. vairavimo – 45 min. poilsio ir t.t.). Tačiau net jeigu tai yra privati kelionė (pvz., kompanijos išvyka ar šeimos renginys), vokiečių policija gali įvertinti vairuotojo gebėjimą saugiai vairuoti.

Esu matęs atvejus, kai vairuotojas, kuris nebuvo miegojęs 20 valandų, buvo apkaltintas neatsargiu vairavimu, net jei ir neviršijo greičio. Todėl rekomenduoju laikytis protingo taisyklių rinkinio: kas 2 valandas arba kas 200–300 km reikia daryti trumpą pertrauką (15–20 minučių). Ne tik alkoholinio gėrimo, bet ir stiprios kavos vartojimas dideliais kiekiais gali sukelti traukulius ar padidinti nerimą, todėl geriau tiesiog išeiti iš mikroautobuso, pasivaikščioti ir įkvėpti šviežio oro. Vokietijoje poilsio zonos (Rastplatz) yra labai gerai prižiūrimos, dažnai turi tualetus ir pavėsinius. Nenaudokite aikštelių prie prekybos centrų kaip miegamųjų – tai dažnai draudžiama, o apsauga gali jus iškviesti. Geriau rasti specialiai tam pritaikytą stovėjimą (Rasthof su vietos nakvynei galimybėmis), jeigu planuojate ilgesnę pertrauką.

5. Kas yra „Rettungsgasse“ ir kodėl taip svarbu ją suformuoti?

„Rettungsgasse“ arba avarinė koridorius – tai dalykas, kurį kiekvienas vairuotojas Vokietijoje turi žinoi išgalva. Tai nėra rekomendacija, o įstatymas. Kai automagistralėje susidaro spūstys ir eismas sustoja, visi vairuotojai privalo suformuoti koridorių gelbėjimo tarnyboms. Jeigu kelyje yra keturios juostos, koridiorius suformuojamas tarp pirmosios ir antrosios juostos (kairėje) bei tarp trečiosios ir ketvirtosios (dešinėje). Jeigu juostų yra trys – koridoriaus nėra dešinėje pusėje, jis suformuojamas tik tarp pirmosios ir antrosios juostos.

Mikroautobuso vairuotojui tai ypač svarbu, nes mikroautobusas yra platesnis už įprastą automobilį. Jūs privalote pastumti savo transporto priemonę kuo arčiau krašto, kad praeitų greitosios pagalbos automobiliai, ugniagesiai ar policija. Jeigu neužsiteiksite koridoriaus, bauda siekia 200–300 eurų, o taip pat gali būti atimami vairuotojo pažymėjimo taškai. Vokietijoje ši taisyklė yra labai griežtai kontroliuojama, o dronai ir policijos malūnsparniai dažnai stebi eismą iš oro. Ne tik, kad tai padeda išgelbėti gyvybes, bet tai taip pat parodo jūsų profesionalumą ir pagarba kitiems eismo dalyviams.

6. Ar reikia mokėti mokesčius už važiavimą keliais (Maut) su mikroautobusu?

Šis klausimas visada kelia daug neaiškumų. Vokietijos automagistralės lengviesiems automobiliams ir mažiems mikroautobusams ( iki 3,5 t ) yra nemokamos. Tai viena nedaugelio šalių Europoje, kur galite važiuoti tūkstančius kilometrų automagistralėmis nemokamai. Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“.

Jei jūsų mikroautobuso įregistruota maksimali masė viršija 3,5 tonas (dažnai būna 9 vietų „Mercedes“ ar „VW“ su galingesniais varikliais), jis priskiriamas prie sunkvežimių kategorijos. Tokiu atveju jums privalomas mokamas mokesčio už kelių naudojimą terminalas (Toll Collect). Be šio įrenginio, važiuoti automagistrale negalima – baudos yra didžiulės, o gali būti ir sustabdytas tolesnis kelias. Jeigu nuomatejate mikroautobusą Lietuvoje, būtinai paklauskite šeimininko, ar įrenginys yra, ir ar jis suaktyvintas Vokietijai. Jeigu važiuojate lengvesniu mikroautobusu, mokesčių mokėti nereikia, tačiau atminkite, jeigu jūsų maršrutas eina per Austriją ar Šveicariją, ten reikės įsigyti vinjetes (vignettes), kurios kainuoja nemažai.

7. Kaip elgtis esant techniniam gedimui ar avarijai Vokietijoje?

Techniniai gedimai pasitaiko net patikimiausiems mikroautobusams, ypač ilguose maršrutuose. Jeigu jums nepavyksta pasiekti artimiausios poilsio zonos ar degalinės, sustokite kuo arčiau kelio krašto, užgeskite variklį, įjunkite „keturkampį“ ir užsidėkite šviesą atspindėtį (šviesinį liemenę). Vokietijoje privaloma turėti avarinę ženklą (raudoną trikampį) ir šviesinę liemenę kiekvienam keleiviui, jeigu jie turi išlipti iš transporto priemonės kelio atkarpoje.

Skambinkite pagalbos numeriu 112. Vokietijoje šis numeris veikia be išimčių, operatoriai kalba angliškai. Jeigu turite „Allianz“ ar kitą tarptautinę pagalbos draudimą, skambinkite į jų pagalbos liniją – dažniausiai jie organizuoja vilkiką arba remonto paslaugas greičiau. Svarbu: niekada nebandykite remontuoti transporto priemonės iš dešinės pusės (priešingos eismui), jei įmanoma – tai yra mirtingai pavojingu. Visada laikykitės apsauginių tvorelių pusės. Jei mikroautobuse yra keleivių, juos reikia evakuoti per saugiausią pusę (paprastai per priekinę dešinę duris, jeigu ten saugu, arba per užpakalines, jeigu esate už kelio ribos). Neleiskite keleiviams blaškytis po automagistralę.

8. Ar yra specialūs reikalavimai važiuojant Vokietijos miestuose (pvz., zonos, ribojimai)?

Be jau minėtų „žaliųjų zonų“, miestuose reikia atsižvelgti į daugybę kitų ribojimų. Vokietijos miestuose yra daug taksi juostų, autobusų juostų, kurios gali būti naudojamos tik tam tikromis valandomis arba tik viešojo transporto priemonėms. Mikroautobusas nėra viešasis transportas, todėl važiuoti tose juostose griežtai draudžiama, nebent nurodyta kitaip (pvz., „Mietwagen“ – nuomojami automobiliai, tačiau tai retai taikoma mikroautobusams).

Taip pat būkite labai atsargūs su „Einbahnstraße“ (vienpusė gatvė) ženklais. Vokiškuose miestuose vienpusių gatvių sistema yra labai išplėtota, o įvažiavimas į tokia gatvę ne iš tos pusės baigsis bauda. Dar vienas dalykas – stovėjimo apribojimai. Miestuose stovėjimas dažnai mokamas (parking zone), o bilietus įsigyti galima tik specialiuose automatuose. Jeigu automato netolimėje nėra, vadinasi, stovėti draudžiama arba reikia specialios aplikacijos. Stovėjimas nelegalioje vietoje, ypač ant „nėrinių“ (Bordstein), kai užtvaromas taksi ar autobusų eismas, baigiasi ne tik bauda, bet ir automobilio nuvarymu į aikštelę (abschleppen). Mikroautobuso nuvarymo kaina gali siekti kelis šimtus eurų.

9. Kaip vairuoti saugiai Vokietijos automagistralėse (Autobahn) dideliu greičiu?

Nepaisant to, kad mikroautobusas turi greičio apribojimą, su juo vis tiek važiuojama greitai (80–100 km/h). Vokietijos automagistralėse eismo kultūra yra specifinė. Pagrindinė taisyklė: dešinė juosta skirta važiavimui, kairė – lenkimui. Niekada nevažiuokite kairia juosta, jei ne lenkiate. Jeigu kairėje juostoje jus pasivijo greitesnis automobilis, privalote nedelsiant nukreipti į dešinę, net jei ir jūs važiuojate leidžiamu greičiu. Vokiškas „Rechtsfahrgebot“ (įpareigojimas važiuoti dešinėje) yra šventenybė.

Labai pavojinga situacija – įsijungimas į automagistralę. Sustojus ant įsijungimo juostos (Einfädelungsstreifen) yra draudžiama (išskyrus eismo spūstis). Jūs turite įsibėgėti dar ant įsijungimo juostos, kad galėtumėte lygiai sujungti greitį su eismu magistralėje. Mikroautobusui įsibėgėti užtrunka ilgiau nei „Golfui“, todėl reikia ankstyviau spausti dujas.