Saugus keliavimas į Vokietiją: mikroautobusas ar traukinys – eksperto analizė

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena pagrindinių kryptų lietuviams – tiek verslo, tiek turizmo, tiek ir asmeninių reikalų tikslais. Kasmet tūkstančiai mūsų šalies gyventojų keliauja į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą ar mažesnius miestus. Per mano dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje dažniausiai girdimas klausimas nebekyla iš to, kiek kainuoja bilietas ar kiek laiko užtruks kelionė. Šiuolaikinis keleivis yra daugiau informuotas ir jo prioritetas keičiasi – į priekį išsiveržia saugumas. Žmonės nori ne tik pasiekti tikslą, bet ir grįžti sveiki, be nereikalingo streso bei komforto praradimo.

Renkantis transporto priemonę, dažniausiai susiduriama su dilema: keliauti mikroautobusu (arba autobusu) ar rinktis geležinkelį? Abiejų transporto rūšių atstovai skelbia apie savo privalumus, tačiau objektyvios informacijos dažnai trūksta. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido beveik pusę savo gyvenimo ir matyvuoja visas logistikos niuansus, stengsiuosi padėti jums susitvarkyti šioje painiavoje. Mes nekalbėsime tik apie saugumo diržus, nors ir jie svarbūs. Mes aptarsime visumą – nuo techninio būklės priežiūros iki psichologinio komforto, kuris taip pat nulemia kelionės saugumą.

Svarbu suprasti, kad saugumas – tai ne tik statistika apie avarijas. Tai ir asmens duomenų apsauga, bagažo saugumas, bei galimybė reaguoti į nepageidaujamas situacijas. Vokietijos keliai ir geležinkeliai laikomi vienais geriausių Europoje, tačiau kiekvienas transporto tipas turi savų specifinių rizikų ir apsaugos priemonių. Šiame straipsnyje mes giliai panagrinsime į abiejų būdų ypatumus, kad jūs galėtumėte priimti apgalvotą ir saugią sprendimą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau ir atsakiau į dešimt detaliausių klausimų, kuriuos dažniausiai užduoda mano klientai renkantys keliavimo būdą. Šie atsakymai grindžiami ilgamečia praktika ir žiniomis apie transporto sektoriaus standartus.

1. Kuri transporto priemonė statistiškai yra saugesnė – mikroautobusas ar traukinys?

Jei kalbame grynai apie avarijų statistiką ir galimybę žūti ar sunkiai susižaloti incidento metu, traukinys visada išlieka nepalyginamai saugesnis pasirinkimas. Geležinkelio transportas vyksta fiksuota vėže, atskirtuose bėgiuose, kas išvengia susidūrimų su kitais transporto priemonėmis ar pėsčiaisais, kurie yra pagrindinės eismo įvykių priežastys kelyje. Traukinių avarijos yra retenys, o techninės sistemos yra sukonstruotos taip, kad net ir gedimo atveju traukinys išliktų ant bėgių.

Tačiau, kaip praktikas, privalau pridurti ir kitą pusę. Mikroautobusų ar autobusų saugumas Vokietijoje ir Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius išaugo eksponentiškai. Modernūs mikroautobusai yra priverčiami atlaikyti sunkius krūvius, turi ABS, ESP, stabdžių asistavimo sistemas ir papildomus oro pagalves. Statistiškai autobusų transportas yra antras saugiausias kelių transporto būdas po geležinkelio. Taigi, nors traukinys laimi šią statistiką, skirtumas tarp šiuolaikinio mikroautobuso ir traukinio, keliaujant Vokietijos keliais, yra tapęs minimalus, jei kalbame apie techninį saugumą. Be to, mikroautobuso vairuotojas turi daugiau galimybių manevruoti ir išvengti pavojų, kurių traukinys tiesiog negali išvengti (pavyzdžiui, objektų ant bėgių).

2. Kaip veikia vairuotojo (ar mašinisto) darbo režimas ir koks jo įtakos saugumai?

Vienas svarbiausių saugumo faktorių yra žmogus, valdantis transporto priemonę. Čia turime aiškių skirtumų. Tarptautinių pervežimų srityje veikia griežtos ES taisyklės, reglamentuojančios vairuotojų darbo ir poilsio laiką. Vairuotojas privalo naudotis tachografu, kuris fiksuoja kiekvieną judesį. Jis negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o per paros darbo laiką turi ilgesnį poilsį. Tai labai sumažina nuovargio riziką.

Traukinių mašinistai taip pat yra griežtai reglamentuojami, tačiau jų darbas yra kitaip struktūruotas. Mašinistas dirba pamainomis, tačiau jo dėmesys turi būti koncentruojamas ilgesnį laiką be aktyvaus fizinio įsikišimo. Nors traukinio valdymas yra automatizuotas, nuovargis gali kauptis panašiai. Tačiau, mano patirties duomenimis, mikroautobuso vairuotojas yra labiau įsitraukęs į eismo procesą, nuolat reaguoja į situaciją kelyje, todėl griežtas poilsio režimas yra kritiškai svarbus. Jeigu renkatės patikimą pervežėją, kuris laikosi taisyklių (o dauguma didžiųjų kompanijų laikosi), mikroautobuso kelionė yra saugi. Jei renkatės "pilkus" pervežėjus, rizika didėja, tuo tarpu traukinio atveju mašinisto pavargimas mažiau priklauso nuo keleivio pasirinkimo – geležinkelio kompanijos kontroliuoja tai griežčiau.

3. Kokios yra pagrindinės techninės priežiūros skirtumos tarp šių transporto rūšių?

Techninės priežiūros standartai Vokietijoje yra aukšti, tačiau skirtingi. Traukiniai praeina itin griežtas kasdienes ir kasmetines technines apžiūras. Geležinkelio infrastruktūra taip pat nuolat tikrinama (bėgių įtempimas, signalizacija). Traukinio techninis gedimas yra labai retas dalykas, o jei įvyksta, paprastai tai yra susiję ne su saugumu, o su patogumu (pavyzdžiui, neveikia kondicionierius ar dušas).

Mikroautobusai taip pat turi privalomus techninius patikrinimus (TA ir TT Lietuvoje, TÜV Vokietijoje), tačiau jų būklė labiau priklauso nuo konkretaus pervežėjo atsakomybės. Per savo karjerą mačiau, kaip vieni kompanijos keičia padangas kiekvieną sezoną ir tikrina stabdzius kas savaitę, o kiti "važiuoja iki tol, kol nebus per vėlu". Tačiau, kalbant apie reguliarius maršrutus į Vokietiją, mikroautobusai dažnai yra naujesni nei vidutinis Lietuvos kelių automobilis, nes jie turi atitikti "Euro 6" ir kitus aplinkosaugos bei saugumo standartus, norint įvažiuoti į Vokietijos miestus (pvz., "Umweltplakette" ženkėlė). Taigi, techninė pusė yra abiejų atveju tvarkoma, tačiau traukinys turi pranašumą dėl centralizuotos priežiūros sistemos, kuri neleidžia techniniam gedimui tapti saugumo grėsme.

4. Kaip veikia oro sąlygos (sniegas, lietus, vėjas) abiejų transporto rūšių saugumui?

Čia mes matome didžiulį traukinio pranašumą. Kelionės metu oras gali pasikeisti staiga. Žiemos metu, keliaujant per Lenkiją ar Vokietiją, sniegas ir šlapdriba gali sukelti didelių problemų keliuose. Net ir geriausios padangos ir patyręs vairuotojas gali patekti į avariją dėl kito vairuotojo klaidos arba apledėjusio kelio paviršiaus. Mikroautobusas yra jautrus oro sąlygoms – stiprus šoninis vėjas gali išstumti jį iš juostos, o regėjimo ribojimas mažina reakcijos laiką.

Traukinys, slinkdamas ant bėgių, yra mažiau jautrus sniegui ir lietui. Vokietijoje geležinkelių priežiūra žiemos metu yra labai efektyvi – bėgiai apšildomi, specialios mašinos šalina sniegą. Tačiau yra vienas "bet". Vasarą Vokietijoje dažnai pasitaiko vėduoklių (Föhn) vėjai, kuriai gali nukristi medžiai ant bėgių, arba karštosios dienos, kai keliai gali išsiplėsti ir traukiniai gali vėluoti dėl greičio apribojimų. Nors tai nekelia tiesioginės gyvybės grėsmės, tai sukuria nepatogumų. Vis dėlto, atsižvelgiant į saugumą ekstremaliomis oro sąlygomis, traukinys yra nepalyginamai atsparesnis ir stabilesnis.

5. Koks yra bagažo saugumas ir vagystės rizika?

Keliaujant į Vokietiją, dažnai nešame brangius daiktus, dovanas ar darbo įrankius. Bagažo saugumas yra neatsiejama kelionės saugumo dalis. Mikroautobusuose bagažas dažniausiai padedamas į specialų skyrių po keleivių salonu. Šis skyrius yra užrakinamas, ir keleiviai į jį neturi prieigos kelionės metu. Tai yra didelis pliusas – vagys negali "pasiimti" kuprinės, kol važiuojate. Tačiau yra rizika, kad mikroautobusui sustojus poilsio vietoje (prie degalinės), bagažo skyrius gali būti išplėštas, jei vairuotojas neprižiūri transporto priemonės.

Traukiniuose situacija kitokia. Didžioji dalis bagažo keliauja kartu su jumis salone ant lentynų arba specialiose zonose prie sėdynių. "Deutsche Bahn" traukiniuose (ICE, IC) yra ir bagažo skyriai, tačiau jie dažnai nėra stebimi kameromis, o spynos nėra. Traukinių stotyse, ypač dideliuose mazguose (Frankfurtas, Berlynas), veikia vagysbių gaujos, kurios specializuojasi "paimti ir pabėgti" metodu, kai traukinys tik sustoja. Be to, palikę bagažą ant lentynos ir išėję į tualeto ar vagono galo, rizikuojate, kad jis bus pavogtas. Nuo šio požiūrio, mikroautobusas yra saugesnis, nes bagažas yra fiziškai izoliuotas nuo keleivių srauto ir užrakintas.

6. Kaip sanitarijos ir higienos sąlygos veikia sveikatą ir saugumą?

Saugumas – tai ir sveikatos apsauga. Per pandemiją šis klausimas tapo itin aktualus, tačiau jis svarbus ir nuolat. Mikroautobusai yra mažesni erdvės, todėl oras juose gali "užsistoti", jei neveikia gera vėdinimo sistema. Tačiau mikroautobusą lengviau ir greičiau išvalyti – jį galima išplauti ir išdezinfekuoti kiekvienos kelionės pabaigoje. Keleivių ratas yra mažesnis, mažiau žmonių liečia tas pačias paviršius.

Traukiniai, ypač tolimojo susisiekimo, per dieną perveža tūkstančius keleivių. Nors didelės kompanijos tvirtina, kad valo traukinius, praktika rodo, kad lentynos, rankenos ir stalai gali būti ne tokie švarūs, kaip atrodo. Be to, viename vagone su jumis gali važiuoti sergantis žmogus, kosintis kitame gale, o oro kondicionierius platins virusus po visą vagoną. Mikroautobuse, jei atsiranda ligonis, visi keleiviai yra arti vienas kito, tačiau mažesnis žmonių skaičius reiškia mažesnę infekcijos tikimybę palyginti su pilnu traukiniu. Taigi, higienos požiūriu, mažesnės grupės mikroautobuse gali būti saugesnės.

7. Kokios yra elgesio su keleiviais ir konfliktų prevencijos galimybės?

Asmeninis saugumas taip pat priklauso nuo to, kas sėdi šalia jūsų. Traukinyje, ypač vietiniais maršrutais arba naktimis, gali susirinkti įvairių socialinių grupių atstovų. Nors Vokietijoje policija dažnai patruliuoja traukinius, vagono konduktorius negali stebėti kiekvieno keleivio nuolat. Konfliktai tarp girtų keleivių arba nepageidaujamas dėmesys yra reiškiniai, su kuriais susiduriama traukiniuose dažniau.

Mikroautobusuose vykdomi tarptautiniai pervežimai dažniausiai turi tam tikrą "privatumą". Keleiviai dažnai susirenka grupėmis arba yra tarpininkaujami agentų. Vairuotojas yra vienas ir jis atsakinga už visą mikroautobusą. Jei kuris nors keleivis elgiasi agresyviai, vairuotojas gali sustoti ir išmesti jį arba net kreiptis į policiją. Mažesnė erdvė sukuria didesnę socialinę kontrolę – žmogus elgsiasi ramiau, kai žino, kad vairuotojas girdi viską kas vyksta salone. Be to, dauguma tarptautinių mikroautobusų kelionių vyksta ramiausiais laikais, o keleiviai dažnai yra linkę ilsėtis. Todėl konfliktų rizika mikroautobuse yra žymiai mažesnė.

8. Kokios yra pabėgimo galimybės ir saugumo priemonės avarijos atveju?

Tai gana tamsus, bet svarbus klausimas. Jei įvyksta avarija ar gaisras, kaip greitai galite išsigelbėti? Traukiniuose yra griežtos evakuacijos taisyklės, langai yra pažymėti evakuacijos vietomis, o durys atsidaro automatiškai arba specialiais įrankiais. Tačiau traukinys yra ilgas, o vagonai gali būti užrakinti nuo išorės. Jei avarija įvyksta tunelyje (Vokietijoje jų yra nemažai), evakuacija gali būti sudėtinga dėl dūmų ir riboto erdvės.

Mikroautobuse, jei įvyksta avarija, keleiviai yra arčiau išėjimo. Modernūs mikroautobusai turi "stumdomus" langus, kurie gali būti naudojami kaip papildomi išėjimai, bei duris, kurias atidaryti paprastu mygtuku arba rankiniu būdu (net ir jei įjungta elektros sistema). Evakuacija iš mikroautobuso paprastai trunka kelias sekundes. Nors traukinio konstrukcija yra tvirtesnė ir atlaiko didesnius smūgius, evakuacijos greitis ir paprastumas mikroautobuse gali būti lemiamas faktorius gaisro ar kritinės situacijos atveju.

9. Kaip kelionės trukmė ir nuovargis veikia saugumą?

Saugumas taip pat priklauso nuo to, kaip jausitės atvykę. Ilgos, varginančios kelionės sukelia fizinį ir psichologinį nuovargį, kuris pats savaime didelina riziką susižaloti jau atvykus (pvz., nukristi laiptuose, neįsidėmėti transporto mieste). Traukinio kelionė dažnai yra lėtesnė, jei reikia keisti traukinius ar laukti perėjimų. Be to, sėdėjimas vienoje vietoje keletą valandų be galimybės pailsėti blogai veikia kraujotaką.

Mikroautobusai paprastai važiuoja tiesesniais maršrutais, dažnai nuo durų iki durų (door-to-door paslaugos). Tai sumažina bendrą kelionės trukmę. Be to, mikroautobusai dažnai sustoja planuotose pertraukose, kur keleiviai gali išlipti, pavalgyti, pasistraukti kojas.