Saugumo užtikrinimas keleivių pervežimo metu į Vokietiją: Eksperto Vadovas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena populiariausių kryptų tarp lietuvių keleivių. Nesvarbu, ar tai kelionė darbo ieškoti, vizitas šeimos nariams, medicininės procedūros ar tiesiog poilsis – kiekvienas iš mūsų nori jausti saugumą vairuotojui patikėdami savo gyvybe ir sveikata. Dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, techninės priemonės ir saugumo standartai. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: saugumas yra ne papildoma paslauga, o absoliutus privalomas pagrindas, be kurio joks ilgų atstumų reisas negali vykti.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kas tiksliai slepiasi už uždarų autobusių durų. Kaip užtikrinamas jūsų saugumas kelyje? Kokius standartus turi atitikti transporto priemonės ir vairuotojai? Ką patys keleiviai turėtų žinti prieš įsėdami į autobusą? Kelionė į Vokietiją – tai ilgas maršrutas, dažnai besitęsiantis daugiau kaip 1000 kilometrų, kuriame kelyje susiduriama su skirtingais oro sąlygomis, kelių dangos būklės ypatumais ir intensyviu eismu. Suprantant šiuos procesus, keleivis gali jausti ramiau ir užtikrintiau, o tai – pusė sėkmės kelyje.

Štai išsami informacija, padėsianti suprasti, kaip suformuojamas kokybiškas ir saugus keleivių pervežimas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus ir licencijas turi turėti legalus keleivinių pervežimų įmonės vairuotojas?

Tai vienas pagrindinių klausimų, į kurį turi atsakyti ne tik keleivis, bet ir įmonės vadovas. Profesionalus tarptautinių pervežimų vairuotojas turi būti ne tik techniškai pasirengęs vairuoti didelę transporto priemonę, bet ir turėti visus reikalingus teisinius dokumentus. Pirmiausia, tai 95 kodas vairuotojo pažymėjime. Šis kodas patvirtina, kad vairuotojas sėkmingai išlaikė specialius egzaminus ir turi teisę vykdyti komercinius tarptautinius pervežimus. Be šio kodo, vairuotojas negali vežti keleivių už pinigus.

Be to, vairuotojas turi turėti galiojantį tarptautinę vairuotojo kortelę (Driver Qualification Card). Ši kortelė naudojama kartu su takografu ir užtikrina, kad vairuotojo darbo laikas bei poilsis yra kontroliuojami pagal ES reglamentus. Taip pat būtina tarptautinė keleivinių automobilių transporto licencija. Šis dokumentas išduodamas transporto priemonei, o ne asmeniui, ir jis leidžia vykdyti komercinius reisus tarp šalių. Jei matote, kad vairuotojas arba įmonė negali pateikti šių dokumentų ar jie yra nebegaliojantys, tai yra akivaizdus raudonos vėliavėlės signalas. Mano praktikoje stebima, kad tik įmonės, griežtai laikančios šių reikalavimų, sugeba išlaikyti aukštą paslaugos lygį ir užtikrinti saugumą.

2. Kaip techninė autobuso būklė veikia keleivių saugumą ir kaip ji tikrinama?

Techninė būklė – tai ne tik patogumas, bet ir gyvybiškai svarbus elementas. Prieš kiekvieną išvykimą į Vokietiją autobusas privalo būti patikrintas. Lietuvoje ir visoje Europoje galioja griežti techniniai reikalavimai, kuriuos reguliuoja techninės priežiūros periodiškumo (TO) taisyklės. Tačiau profesionalios įmonės nesinaudoja tik "technine" – jos atlieka kasdienes ("pre-trip") patikras prieš išvykstant.

Vairuotojas privalo patikrinti stabdžių sistemą, padangų protektoriaus gylį (ypač svarbu žiemą arba lietingą rudenį), šviesų veikimą, vairo sistemą ir, svarbiausia, važiuoklės tvirtumą. Ilgose kelionėse, kaip antai į Miuncheną, Berlyną ar Hamburgą, didelių greičių keliai (tokie kaip Vokietijos autobahnai) reikalauja, kad visos sistemos veiktų be menkiausio trikdžio. Jei, pavyzdžiui, stabdžiai nebuvo tikrinti, esant kritinei situacijai autobusas gali ne sustoti laiku. Taip pat svarbi ABS (blokavimosi prevencijos sistema) ir ESP (elektroninė stabilumo kontrolė), kurių turi turėti visi šiuolaikiniai autobusai. Aš visada pasakyčiau taip: geriau išvykti valanda vėliau dėl techninio gedimo pašalinimo nei rizikuoti važiuoti techniškai netinkamu transportu.

3. Kokios yra vairuotojo darbo ir poilsio taisyklės ir kodėl jos svarbios keleiviui?

Dauguma keleivių galvoja, kad vairuotojo darbo laikas rūpimasi tik policijai, tačiau tai tiesiogiai susijęs su jūsų saugumu. Pavargęs vairuotojas yra pavojingiausias dalykas kelyje. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) griežtai reglamentuoja šias laikines normas. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti ją į 15 + 30 minučių).

Paros darbo laikas negali viršyti 9 valandų (paprastai), o savaitės – 56 valandų. Be to, po kiekvienų 4,5 valandų vairavimo arba po 6 valandų nuo darbo pradžios vairuotojas privalo atlikti 45 minučių pertrauką. Šios taisyklės užtikrina, kad vairuotojas išlaiko dėmesingumą ir greitą reakciją. Kelionė į Vokietiją trunka daugiau nei 12–14 valandų, todėl reisuose dažnai dalyvauja du vairuotojai. Tai leidžia jiems keistis vienas kitam užimant vairą, o pirmajam ilsėtis. Toks režimas užtikrina, kad vairuotojas prie vairo visuomet būtų atsipalaidavęs ir budrus. Jei matote, kad vairuotojas "muša akis" arba vairuoja per ilgiau nei leidžiama, nedelsdami praneškite įmonei.

4. Kokios rizikos susijusios su keliu Vokietijoje ir kaip joms išvengti?

Vokietijos keliai, ypač autobahnai, yra žinomi savo aukštais kokybės standartais, tačiau jie turi ir savo pavojų. Priešingai nei Lietuvoje, kur greičio ribos dažnai ribojamos 90 arba 110 km/h (autobusams), Vokietijoje kai kuriose ruožose greičio ribos visai nėra. Tai reiškia, kad eismas vyksta labai intensyviai, o greičio skirtumas tarp lėtųjų transporto priemonių (pvz., sunkvežimių) ir greitaeigių automobilių gali būti milžiniškas.

Saugumo užtikrinimas šiuo atveju priklauso nuo vairuotojo įgūdžių laikyti saugų atstumą ir neįsitraukti į lenktiavimąsi. Taip pat reikia atsižvelgti į vokišką "Autobahn" kultūrą – dešiniaisiais juostais važiuojama lėčiau, kairiaisiais – tik lenkiant. Kitas pavojus yra darbo ruožai (Baustellen). Vokietijoje keliai nuolat remontuojami, o juostų susiaurinimai dažnai būna staigūs. Profesionalus vairuotojas visada laikosi atitinkamo atstumo ir stebi kelio ženklus. Be to, svarbu prisiminti apie vokišką "Rettungsgasse" (gelbėjimo juostą) – tai privaloma susiformuoti tarp juostų, kai susidaro spūstys, kad galėtų pravažiuoti greitoji pagalba. Nežinojimas šios taisyklės gali baigtis dideliais baudais ir, svarbiausia, trukdyti gelbėtojams.

5. Ką reiškia keleivių draudimas ir kokia apsauga suteikiama nelaimingų atsitikimų atveju?

Nors niekas nenori galvoti apie nelaimingus atsitikimus, būtinai reikia žinoti, kas nutinka, jei įvyksta avarija. Keleivių pervežimo įmonės privalo turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Šis draudimas padengia žalą, kurią transporto priemonė gali padaryti trečiesiems asmenims. Tačiau kas su keleiviais?

Čia įsijungia keleivių draudimas. Pagal ES reglamentus, keleiviai yra apdraustyti nuo nelaimingų atsitikimų nuo momento, kai įlipa į autobusą, iki momento, kai išlipa iš jo. Šis draudimas apima mirtį, sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą. ES nustatyta minimali draudimo suma yra gana didelė (paprastai svyruoja apie kelias šimtus tūkstančių eurų vienam keleiviui), todėl galite būti tikri, kad esate apsaugoti. Prieš išvykstant verta pasidomėti, ar įmonė turi ir papildomą kelionių draudimą (nepriklausomai nuo to, ar jį įsigijo pats keleivis), kuris gali padengti bagažo praradimą ar vėlavimo išlaidas. Patirtis rodo, kad aiškus draudimo sąlygų supratimas suteikia psichologinį ramybę.

6. Kaip užtikrinamas saugumas važiuojant rūkstant arba blogomis oro sąlygomis (žiemos sezonas)?

Kelionės į Vokietiją metu oras gali pasikeisti labai drastiškai, ypač rudenį ir žiemą. Lietuvoje gali būti šlapia, o Lenkijoje ar Vokietijoje jau gniaužti šaltis ir sniegas. Saugumas šiuo atveju priklauso nuo dviejų dalykų: padangų ir vairuotojo patirties.

Vokietijoje įsigalioję griežti įstatymai dėl žieminės padangų naudojimo (nuo spalio iki balandžio, taip pat ir esant slidžioms sąlygoms vasarą). Autobusas turi būti apginkluotas ne tik žieminėmis padangomis, bet ir, jei reikia, grandinėmis (nors tai retai pasitaiko autobusams, tačiau teoriškai įmanoma sunkesnėse trasose). Be to, svarbi ABS ir ASR (traukios kontrolės) sistemų veikla. Vairuotojas turi prisiderinti prie greičio – lietingą orą arba rūke stabdymo kelias gali išaugti dvigubai. Profesionalas žino, kad saugiau važiuoti lėčiau ir atvykti vėliau, nei rizikuoti slysti. Keleiviams taip pat patariama pasirūpinti patogiais, drabgniais drabužiais, nes autobuso viduje gali būti šilta, o poilsio pertraukose lauke – šalta.

7. Kokios taisyklės taikomos bagažui, kad jis netrukdytų saugiai kelionei?

Nepakankamai užfiksuotas bagažas yra viena dažniausių sužalojimų priežasčių avarijų metu ar staigaus stabdymo atveju. Galite įsivaizduoti, kas nutinka, jei 20 kilogramų lagaminas nukrenta iš lentynos ant žmogaus galvos esant staigiam stabdymui. Todėl saugumo užtikrinimas prasideda bagažo įkėlimu.

Visi dideli lagaminai privalo būti patalpinami bagažinėje (po autobuso dugnu). Ten jie yra tvirtinami diržais arba užrakinami, kad judėtų kartu su autobusu. Į salone leidžiama tik nešiojamas bagažas, kuris turi tilpti po sėdynės arba viršuje specialiose lentynose. Būtina užtikrinti, kad viršutinės lentynos būtų uždarytos. Aš dažnai matau, kad keleiviai bando įsimesti per daug daiktų į saloną – tai draudžiama. Vairuotojas turi teisę nepriimti per didelio ar netvarkingo bagažo, jei jis kelia pavojų. Taip pat svarbu: niekada nepalikite vertingų daiktų (pinigų, dokumentų, vaistų) bagažinėje. Nors saugumas dėl fizinės žalos yra užtikrinamas, vagystės gali įvykti stovint poilsio aikštelėse.

8. Ką daryti keleiviui, jei jis jaučia, kad vairuotojas vairuoja nepakankamai saugiai?

Tai yra jautri situacija, tačiau kaip ekspertas sakau: niekada nedelskite pranešti. Jei matote, kad vairuotojas viršina greitį, agresyviai vairuoja, naudoja telefoną be "hands-free" sistemos arba atrodo pavargęs, jūsų pareiga – pasakyti. Pirmiausia galite tai padaryti tiesiogiai, mandagiai ir ramiai, pavyzdžiui, paklausdami: "Ar galėtumėte važiuoti šiek tiek lėčiau, man truputį baisu?".

Jei vairuotojas nereaguoja arba jo elgesys kelia rimtą įtarimą, susisiekite su pervežimo įmonei. Dauguma autobusų turi nemokamą Wi-Fi, todėl galite išsiųsti el. laišką ar paskambinti įmonei. Jei situacija kritinė (vairuotojas užmigo, vairuoja priešais važiuojančią juostą), būtina skambinti policijai arba greitosios pagalbos numeriu (112). Atsiminkite, kad jūsų saugumas ir kitų keleivių saugumas yra svarbiau už vairuotojo savęs vertinimą. Mano patirtyje, keleivių pagalba dažnai padėjo išvengti tragedijų, kai vairuotojas dėl sveikatos problemų negalėjo tęsti kelionės.

9. Kaip pasirinkti patikimą keleivių pervežimo paslaugų teikėją? Ką ieškoti atsiliepimuose?

Rinka pilna pasiūlos, tačiau ne visi pasiūlymai lygūs saugumo atžvilgiu. Renkantis įmonę, neatsižvelkite tik į mažiausią kainą. Žemas kainos lygis dažnai reiškia taupymą techninėje priežiūroje, vairuotojų atlyginimuose (kas lemia mažą kvalifikaciją) arba draudime.

Ką ieškoti? 1. Patiekiamumas: Ar įmonė turi realų adresą ir kontaktinius telefonus? 2. Ilgalaikė patirtis: Įmonės, kurios veikia ilgiau nei 10 metų, dažniausiai turi sukurtas saugumo sistemas. 3. Atsiliepimai: Skaitykite ne tik įmonės puslapyje, bet ir nepriklausomuose forumuose, socialiniuose tinkluose. Ieškokite komentarų apie vairuotojų elgesį, autobuso švarą ir punktualumą. Jei matote daug skundų dėl techninių gedimų kelyje – venkite tos įmonės. 4. Autobuso amžius: Nors ne visada senas autobusas yra blogas, tačiau naujesni modeliai turi modernesnes saugumo sistemas (apsauginius diržus, oro pagalves, šonines apsaugas).

Patikimas pervežėjas visada pateiks aiškią sutartį, kurioje nurodytos teisės ir pareigos bei atsakomybės.

10. Ar keleiviai turi kokių nors ypatingų pareigų užtikrinant saugumą?

Taip, saugumas – tai dviejų pusių procesas. Nors pagrindinė atsakomybė tenka pervežėjui ir vairuotojui, keleiviai taip pat privalo laikytis taisyklių. Pirmiausia, tai apsauginių diržų naudojimas. Lietuvoje ir Vokietijoje jie privalomi visiems sėdintiems keleiviams. Statistika rodo, kad diržai gelbėja gyvybes net ir autobusuose.

Antroji pareiga – nedistraguoti vairuotoją. Kalbos, šūksmai, muzika, ar bandymai užlipti prie vairuotojo važiuojant yra draudžiami. Taip pat būtina laikytis tvarkos autobuse: nerūkyti (įskaitant elektronines cigaretes), negerti alkoholio. Neblaivus keleivis gali tapti nebe tik nepageidaujamas, bet ir pavojingas, agresyvus, kas trukdo vairuotojui susitelkti. Galiausiai, jei autobuse yra išplanuojama išlipimo vieta, ją reikia užimti laiku, kad vairuotojas nereikėtų staigiai stabdyti arba vengti nenumatytų manevrų.

Išvada

Saugumo užtikrinimas keleivių pervežimo metu į Vokietiją nėra paprasta užduotis – tai kompleksinė sistema, apimanti techninę priežiūrą, vairuotojų kvalifikaciją, griežtą laiko apskaitą, draudimą ir atsakingą keleivių elgesį.