Saugumo taisyklės keleivių transporto iš Vokietijos: Visas vadovas

Esu dirbęs tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų. Per šį laiką nuvažiavęs tūkstančius kilometrų, mačiau ne tik gražių vietų, bet ir padėjęs išspręsti nemažai sudėtingų situacijų. Vokietija yra viena pagrindinių kryptų mūsų regiono keleiviams – tiek verslo kelionėms, tiek grįžti namo arba turistiniams tikslams. Tačiau, tarsi būtų tai aukščiausios rūšies mechanizmas, tarptautinis pervežimas veikia tik tada, kai visi detalės suderintos ir, svarbiausia, kai laikomasi griežtų saugumo normų.

Vokietija yra šalis, žinoma savo tvarka, kelių būkle ir, žinoma, nepalenkiamais reikalavimais transporto srityje. Čia saugumas nėra tiesiog forma – tai gyvenimo būdas. Mano, kaip patyrinto profesionalo, užduotis šiame straipsnyje – ne tik išvardyti sausus įstatymus, kurie gali būti rasti reglamentuose, bet ir paaiškinti, kodėl šios taisyklės yra būtinos, bei kaip jos veikia jus, keleivį. Suprasdami procesus, jausitės ramiau, o kelionė taps ne tik saugesnė, bet ir patogesnė.

Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie saugumo standartus, renkantis transportą iš Vokietijos, pradedant technine busena ir baigiant jūsų asmenine elgsena kelyje. Informacija parengta remiantis ilgamete praktika ir dabar galiojančiais Vokietijos bei Europos Sąjungos teisės aktais.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai planuodami keliones iš Vokietijos. Tai leis jums greitai rasti reikalingą informaciją ir suprasti subtilybes, kurios dažnai lieka nepastebėtos.

1. Kokius techninius reikalavimus turi tenkinti autobusas ar mikroautobusas, vežantis keleivius iš Vokietijos?

Vokietijoje techninės transporto priemonės būklės reikalavimai yra vieni griežčiausių Europoje. Tai nėra paslaptis, kad vokiečių keliai yra technologiškai pažangūs, todėl ir transportas turi atitikti aukštus standartus. Visiems, kurie vyksta tarptautiniais maršrutais, yra privalomi reguliari techninė apžiūra (vadinamoji „TÜV“ arba „DEKRA“ patikrinimą atitinkantis ženklas). Be to, kiekvienas autobusas turi būti įrengtas specialia priemone – tachografu (skaitmeniniu arba analginiu), kuris fiksuoja vairuotojo darbo laiką, greitį ir atstumą.

Saugumo įranga taip pat yra nepriekaištingai tikrinama. Autobuse privalo būti: * Funkcionuojančios ABS stabdžių sistemos ir dažniausiai ASP (antiprozorinės) sistemos, kurios neleidžia automobiliui užsiristi stabdant. * Pakabinamosios sistemos, užtikrinančios stabilumą. * Aptarnavimo durų su avariniu atidarymu. * Uždegimo gesintuvai ir pirmosios pagalbos rinkiniai, kurių galiojimo laikas turi būti fresh. * Individualios saugos diržai kiekvienam sėdimečiu (tai yra absoliutus privalomas reikalavimas mikroautobusuose ir daugumoje autobusų).

Esu matęs atvejų, kai nelegali vežėjų įmonės bandydavo išvengti šių reikalavimų, tačiau Vokietijos policija (Bundespolizei) ir kelių transporto inspekcija (BAG) atlieka stačiuosius patikrinimus labai dažnai. Jei autobusas netenkina techninių reikalavimų, jis negali tęsti maršruto, o tai reiškia didelių nepatogumų keleiviams. Todėl visada patariu patikrinti, ar transporto priemonė yra ne senesnė nei 10–15 metų (nors senumas nėra vienintelis kriterijus, techninė priežiūra čia svarbiau) ir ar ji atitinka „Euro 6“ ar aukštesnes aplinkosaugos ir saugumo normas.

2. Ar vairuotojo darbo laikas yra kontroliuojamas, ir kodėl tai svarbu keleiviui?

Tai vienas svarbiausių saugumo aspektų, apie kurį dažnai pamirštama. Pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už blogą kelią. Vokietijoje ir visoje Europos Sąjungoje galioja griežtos vairuotojų darbo laiko (EC 561/2006) taisyklės. Jos reglamentuoja ne tik tai, kiek vairuotojas gali važiuoti, bet ir kiek turi ilsėtis.

Pagal taisykles: * Vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. * Po 4,5 valandų vairavimo privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 minučių ir 30 minučių, tačiau pirmoji pertrauka turi būti bent 15 minučių). * Per paros vairuotojas negali dirbti daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais iki 10 valandų du kartus per savaitę). * Savaitinis poilsis turi būti bent 45 valandos neilgą laiką po 6 dienų darbo.

Kodėl tai jums rūpi? Todėl, kad užtikrinus šias taisykles, mazinama avarijų rizika. Profesionalios kompanijos turi specialią programinę įrangą, kuri leidžia sekti šiuos laikus realiu laiku. Jei užsakydama transportą pastebite, kad vairuotojas turi nukeliauti 1000 km be pertraukos, tai yra akivaizdus pažeidimas. Geriausių įmonių vairuotojai visada naudoja tachografo kortelę, o duomenys yra skaitomi ir analizuojami. Aš asmeniškai visada stengiuosi suplanuoti maršrutą taip, kad vairuotojas turėtų pakankamai laiko ilsėtis, net jei tai reiškia šiek tiek ilgesnę kelionę. Saugumas viršija greitį.

3. Kaip tvarkomasi su bagažu ir kokie yra jo saugumo reikalavimai?

Bagažo tvarkymas – tai ne tik patogumo, bet ir fizinio saugumo klausimas. Vokietijoje griežtai kontroliuojamas ne tik keleivių, bet ir jų bagažo svoris bei tvirtinimas. Kiekvienas keleivis paprastai gali pasiimti nustatytą kiekį registruojamo ir neregistruojamo bagažo (pavyzdžiui, 20 kg rankinio bagažo ir viena didelė lagamina). Tačiau svarbiausia yra tai, kaip šis bagažas yra užfiksuotas.

Registruojamas bagažas, patalpinamas į autobuso (tarpinės) bagažinę, turi būti uždarytas užraktu ir, labai svarbu, užfiksuotas. Tai reiškia, kad jis negali judėti važiuojant. Staigus stabdymas ar avarinis manevras gali paversti neįtvirtintą bagažą fatalia sviedine kuri gali smogti į bagažinės sienas ar net sulaužyti duris. Profesionalus vairuotojas visada patikrina, ar bagažas užfiksuotas trosais arba specialiomis juostomis.

Taip pat yra griežti draudimai dėl neleistinų daiktų. Į bagažinę negalima krauti: * Sprogmenų ir degiųjų medžiagų. * Akių, kurios gali užsiliepsnoti. * Kenksmingų cheminių medžiagų. * Daiktų, kurie viršija 30 kg svorio vienam vienetui (dėl vairuotojo sveikatos apsaugos).

Rankiniame bagaže draudžiama nešti aštrius daiktus, kurie gali sužaloti kitus keleivius. Esu matęs, kaip neatsargus lagaminės pakėlimas sužeidžia vairuotoją arba kitą keleivį, todėl visada rekomenduoju naudoti lagaminus su ratais ir patvariais rankenomis.

4. Ar privalomas saugos diržas autobuse ar mikroautobuse?

Atsakymas yra vienareikšmis: taip. Nors daugelis senesnių keleivių prisimena laikus, kada autobusuose diržų nebuvo, šiandien Vokietijoje ir visoje ES jie yra privalomi visiems sėdimoms vietoms mikroautobusuose (iki 3,5 tons, kurie turi virš 8 keleivių vietų) ir daugumoje autobusų.

Vokietijos transporto priemonių reguliavimo (StVO) numato baudas už neprisisegimą. Tačiau kalbame ne tik apie baudas, kurios gali siekti keliasdešimt eurų, bet apie gyvybę. Statistika nepalieka abejonių: prisegtas keleivius avarijos atveju turi daug didesnes šansus išgyventi ir mažiau sužeisti. Nors autobusas yra didelis ir atrodo stabilus, fizikos dėsniai veikia taip pat kaip ir automobilyje. Staigus vairavimo krypčios pakeitimas gali išmesti neprisegtą keleivį iš sėdynės.

Mano patirtis rodo, kad kai kurie keleiviai, ypač naktiniais reisuose, bando išsitraukti diržus, kad galėtų miegoti horizontaliau. Tai yra labai pavojinga. Vairuotojas turi teisę primygtinai reikalauti prisegti ir net sustabdyti transportą, jei reikalavimas nevykdomas. Dėl jūsų saugumo – prašau, visada prisegkite diržą, net jei jums tai atrodo nepatogu.

5. Kokios elgsenos taisyklės galioja keleiviams transporto priemonėje?

Saugumas autobuse priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo pačių keleivių. Yra elgesio kodeksas, kurio laikymasis užtikrina ramų bei saugų važiavimą visiems.

Pagrindinės taisyklės: * Ramybė vairuotojui: Vairuotojas turi susikoncentruoti. Reikėtų vengti kalbėti su vairuotoju, nebent būtina, ir tik tuomet, kai tai nesidaro kelyje (pavyzdžiui, sustojus). * Nerūkyti: Rūkymas autobuse yra griežtai draudžiamas ne tik dėl ugnies pavojaus, bet ir dėl kitų keleivių sveikatos. Tai taip pat galioja ir elektroniniams cigaretėms daugumoje vežėjų. * Negerti alkoholio: Nors Vokietijoje vartoti alkoholį ne vairuotojui nėra draudžiama, transporto priemonėje tai nerekomenduojama. Girtas keleivius gali tapti agresyvus, trukdyti kitiems ir, svarbiausia, neįvertinti pavojų evakuacijos atveju. Jei keleivians tampa nepageidaujamas, vairuotojas gali jį išlaipinti artimiausioje policijos stotyje. * Avarinis išėjimas: Prisiminkite, kur yra avariniai išėjimai (langai su specialiais rankenėliais arba papildomos durys). Jais naudotis leidžiama tik avarijos atveju.

Taip pat verta paminėti garso regimą. Gerbti kitus keleivius reiškia klausytis muzikos per ausines ir nekalbėti telefonu labai garsiai. Nors tai atrodo kaip etiketas, tačiau per didelis triukšmas gali nukreipti vairuotojo dėmesį.

6. Kaip apsaugomi vaikai keleiviai ir kokie yra jų tvirtinimo reikalavimai?

Vaikų saugumas kelyje yra ypatingai svarbus ir Vokietijoje reguliuojamas labai detaliai. Negalima tiesiog sėdinti vaiko ant suaugusiojo kelių. Vaikai, augantis mažiau kaip 150 cm ir jaunesni nei 12 metų, privalo naudoti specialias vaikiškas saugos kėdutes arba pakėlimus (boosterius), atitinkančias jų svorį ir ūgį.

Kai renkatės transportą iš Vokietijos, būtinai praneškite apie vaikus ir jų amžių iš anksto. Profesionali įmonė užtikrins, kad bus pateiktos tinkamos kėdutės (ECE R44/04 ar ECE R129 / i-Size standartų). Neteisingai pasirinkta kėdutė gali padaryti daugiau žalos nei naudos avarijos metu.

Taip pat svarbu, kad vaikai nebūtų paliekami be priežiūros. Jei kelionė ilga, turi būti numatyti pertraukimai, kai vaikas gali išlipti, paeiti ir paprasčiausiai išsilaisvinti nuo kėdutės. Aš visada patariu tėvams turėti su savia nedidelį užkandžių ir vandens kiekį, taip pat drabužių, atitinkančių orą, nes autobuso temperatūra gali skirtis nuo lauko.

7. Kas nutinka, jei autobuse užsidega ar įvyksta avarija? Evakuacijos taisyklės.

Tai yra scenarijus, apie kurį niekas nenori galvoti, tačiau būti pasiruošusiam – būti saugiam. Kiekvienas autobusas turi aiškiai pažymėtus evakuacijos kelius. Pradžioje reikia išlaikyti ramybę. Panika dažnai sukelia daugiau žalos nei pati avarija.

Jei įvykia avarija ar gaisras: 1. Klausykite vairuotojo: Vairuotojas yra avarinės komandos vadas. Jis duos instrukcijas, kuriais išėjimais naudotis. 2. Palikite bagažą: Niekada negrįžkite po bagažu. Tai užtrunka brangią laiką ir gali blokuoti evakuacijos kelią kitams. 3. Naudokite avarinius išėjimus: Jei pagrindinės durys neveikia arba užblokuotos, naudokite avarinius langus. Juos atidaryti paprasta – nukreipkite specialią rankenėlę į šoną ir išstumkite langą (jis nukris lauk). 4. Padėkite kitiems: Jei galite, padėkite vaikams, vyresniems žmonėms ar neįgaliesiems išlipti.

Esu dalyvavęs daugelyje saugumo mokymų, ir vienas pagrindinių dalykų, kurį įsisąmoninau – tai greitis. Gaisras autobuse plinta labai greitai. Todėl kiekviena sekundė skiriasi. Žinoti, kur yra plaktukas lango sulaužymui (jis dažnai yra prie kiekvieno avarinio lango), gali išgelbėti gyvybę.

8. Ar keleiviams reikalinga speciali draudimas ir kokia apsauga garantuota?

Keliaujant iš Vokietijos, keleiviai yra apdrausti pagal keleivių pervežimo sutartis. Pagal ES direktyvas, kiekviena transporto įmonė privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą nuo avarijų. Šis draudimas apima žalą, kurią gali patirti keleiviams avarijos metu (sužalojimai ar mirtis). Taip pat įmonės dažnai turi papildomą draudimą nuo bagažo praradimo ar sugadinimo (tačiau čia yra tam tikros išimtys, pvz., brangūs daiktai, pinigai).

Visgi, aš asmeniškai visada rekomenduoju keleiviams turėti savo kelionės draudimą. Kodėl? Todėl, kad autobuso draudimas padengia tiek, kas nutinka kelyje. Jei susirgsite arba susižeidžiate ne dėl avarijos (pavyzdžiui, perkimbe išlipus iš autobuso), įmonės atsakomybė gali būti ribota. Taip pat kelionės draudimas padengia kelionės atšaukimą, vėlavimą ar medicininių išlaidų grąžinimą.

Patikrinkite, ar įmonė, kuria renkatės, turi galiojančią licenciją. Licensijos numeris (pvz., Vokietijoje tai „Verkehrsnummer“) yra asmens kodas transporto versle. Jo nebuvimas rodo, kad įmonė dirba šešėlyje, ir garantijų jums nebus.

9. Kaip atpažinti patikimą transporto įmonę ir išvengti sukčių?

Rinktis partnerį tarptautiniuose pervežimuose – tai atsakomybė. Yra keletas patikrintų būdų, kaip įvertinti įmonę:

1. Licencija: Visada prašykite pateikti įmonės licencijos kopiją. Vokietijos įmonės turi numerį, prasidedantį raide „DE“ ir po to sekančiais skaitmenimis.
2. Atsiliepimai: Skaitykite atsiliepimus internete (Google, Facebook). Žiūrėkite ne tik į įvertinimus, bet ir į tai, ką žmonės rašo. Daug skundų dėl vėlavimų ar blogo automobilio – tai blogas ženklas.
3. Transporto priemonės amžius: Pasidomėkite, kokio amžiaus autobusais jie važinėja. Naujesnis autobusas ne tik patogesnis, bet ir saugesnis.
4. Sutartis: Patikima įmonė visada pasiūlys pasirašyti sutartį arba pateiks išsamų užsakymo patvirtinimą, kuriame nurodyta kaina, maršrutas, automobilio modelis ir vairuotojo duomenys. Jei viskas vyksta „žodžiu“ per socialinius tinklus be dokumentų – rizikuojate likti be transporto.

Mano patirtis rodo, kad pigiausias pasiūlymas dažnai būna brangiausias. Jei kaina atrodo pernelyg geroka, palyginti su rinkos kaina, gali būti, kad įmonė taupo techninę priežiūrą, vairuotojo atlyginimą arba visai neturi licencijos.

10. Ką daryti, jei kelionėje užtrunka arba įvykia techninis gedimas?

Techniniai gedimai – tai nelaimingi atsitikimai, kurie gali nutiktui net geriausiai prižiūrimam autobusui. Vokietijoje veikia gera pagalbos sistema kelyje (ADAC arba pan.), tačiau kaip keleivis turite žinoti savo teises.

Jei autobusas sugenda: * Kantriai laukykite: Vairuotojas padarys viską, kas įmanoma, kad išspręstų problemą arba iškviestų pakeitimo autobusą. * Informacija: Jūs turite būti informuoti apie tai, kiek laiko tai užtruks ir kokie bus toliau veiksmai.