Saugumo standartai keleiviams keliaujant iš Vokietijos: eksperto vadovas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė ne tik technologių, bet ir požiūrio į žmogaus saugumą kelyje prioritetai. Vokietija, kaip viena stipriausių ekonomikų Europoje ir griežčiausių standartų šalis, nustato aukštą kartelę visiems pervežėjams, veikiantiems šioje rinkoje arba pervežantiems keleivius iš jos. Kai kalbame apie keliones iš Vokietijos – tiek turistinius, tiek grįžtančius darbuotojus – saugumas nėra tik formalumas ar biurokratinis reikalavimas. Tai sudėtinga sistema, kuri apima viską nuo techninės autobuso priežiūros iki vairuotojo psichologinės būklės.

Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi ir noriu papasakoti, kas tik vyksta užkulisiuose, kai užsisakote bilietą į autobusą, kuris turi nuvežti jus iš Berlyno, Miuncheno ar Frankfurto. Suprasdami šiuos mechanizmus, ne tik jaustėtes saugiau, bet ir galėsite kritiškiau įvertinti pervežėjo, kurį pasirenkate, kokybę. Saugumas – tai ne atsitiktinis dalykas, tai nuolatinis procesas, prasidedantis ne tada, kai užlipate į autobusą, o daug anksčiau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos mano klientai dažniausiai užduoda apie kelionių saugumą iš Vokietijos. Šie atsakymai atspindi realią praktiką ir teisinius reikalavimus, galiojančius šiuo metu.

1. Kokie pagrindiniai techniniai reikalavimai taikomi autobusams, vežantiems keleivius iš Vokietijos?

Vokietijoje techninė autobusų priežiūra yra tiesiog fanatiška. Prieš išvykdamas į maršrutą, kiekvienas autobusas privalo turėti galiojantį „Technischer Überwachungsverein“ (TÜV) arba kitos su akredituotos organizacijos atliktą techninį apžiūrėjimą. Tai nėra paprasta „dežės“ spaudimas – čia tikrinamos stabdžių sistemos, važiuoklė, padangų protektoriaus gylis (ypač svarbu žiemos metu) ir visi elektroniniai valdymo sistemos.

Be to, yra griežti kasdieniniai techninės priežiūros reikalavimai. Prieš kiekvieną išvykimą vairuotojas privalo atlikti važiuoklės apžiūrą (vadinamąjį „walk-around“ check). Jis tikrina, ar nėra nutekėjimų (alyvos, aušinamo skysčio), ar padangos yra tvirtos, ar visi šviesos signalai veikia. Vokietijos įstatymai taip pat reikalauja, kad autobusai būtų įrengti moderniomis saugumo sistemomis: ABS ( antiblokavimo sistema), ESP (elektroninė stabilumo kontrolė), ASR (prošvaistės kontrolė) ir, būtina, taip pat vairuotojo miego stebėsenos sistemomis, jei autobusas yra naujesnis modelis. Mano patirtis rodo, kad vokiškiems inspektoriams net nereikia „ieškoti“ kaltų – jei kas nors ne taip, tai pastebima iš karto.

2. Kaip kontroliuojami vairuotojų darbo ir poilsio laikas, kad būtų išvengta nuovargio?

Tai vienas svarbiausių aspektų. Nuovargis kelyje – dažniausia avarijų priežastis. Europos Sąjungos reglamentai (EG 561/2006) čia yra šventasis raštas, tačiau Vokietija juos taiko ypatingai griežtai. Vairuotojai turi naudoti skaitmeninį tachografą, kuris fiksuoja kiekvieną judesį.

Taisyklės paprastos, bet griežtos: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 min. + 30 min.). Per paros vairavimas negali viršyti 9 valandų (iš viso galima išsiplėsti iki 10 valandų tik du kartus per savaitę). Po savaitės vairuotojas privalo turėti 45 valandų nuolatinį poilsį.

Esu matęs atvejų, kai net nežymus šių taisyklių pažeidimas baigdavosi dideliais baudomis ir autobuso stovėjimu iki pat paaiškinimų. Be to, atsakingi pervežėjai taiko papildomas vidines kontrolines priemones – kartais netgi įrengia GPS stebėjimo sistemas, kurios neleidžia vairuotojui išvykti, jei jis nepailsėjo reikiamą laiką. Tai ne pasitikėjimo stoka, o olandiškas pragmatizmas ir vokiškas tikslumas.

3. Ar keleiviai yra draudžiami, ir ką šis draudimas apima?

Absoliučiai taip. Be draudimo joks legalus pervežėjas negali vežti keleivių Vokietijoje. Svarbiausia yra keleivių civilinės atsakomybės draudimo polisas. Vokietijoje ir visoje ES jis turi būti privalomas.

Ką šis draudimas apima? Jis užtikrina kompensaciją keleiviams, jei įvyksta avarija ar incidentas dėl pervežėjo kaltės. Tai apima sveikatos sutrikdymus (traumas), turtinę žalą (pvz., sugadintas lagaminus) asmeninėms daiktams. Vokietijoje šios draudimo sumos yra ganėtinai aukštos ir dažnai viršija standartinius ES reikalavimus. Geras pervežėjas visada turi galiojantį draudimo liudijimą, kurio, jei reikia, gali pareikalauti keleivius. Mano patarimas: nebijokite paklausti apie draudimą prieš įlipdami į autobusą. Tai rodo, kad rūpinatės savo saugumu.

4. Kaip užtikrinamas sanitarijos ir higienos saugumas autobuse, ypač po pandemijos laikotarpio?

Nors COVID-19 apribojimai jau yra sušvelninti, higienos standartai, įgūsti per pandemiją, liko ir tapo naujuoju standartu. Vokietijos sveikatos apsaugos reikalavimai (buvę „Infektionsschutzgesetz“ nuostatos) privertė pervežėjus visiškai peržiūrėti valymo procesus.

Dabar standartas yra toks: autobusas turi būti išvalytas kiekvieną dieną po maršruto. Tai ne tik išmetamas šiukšles, bet ir paviršių (rankenų, atlošų, stalčių) dezinfekcija. Daugelis kompanijų Vokietijoje suteikia vairuotojams pakankamai dezinfekcijos priemonių ir vienkartinės apsaugos priemones (kaukes, pirštines), kurios gali būti prieinamos keleiviams.

Be to, oro filtravimo sistemos (HVAC) moderniuose autobusuose turi būti techniškai tvarkingos, kad cirkuliuoja švarus oras, o ne tik perdirbamas. Reguliarus keitimas oro filtrų yra būtina techninės priežiūros dalis. Mano aplankytiose autobusų parkuose Vokietijoje šie procesai yra dokumentuojasi – kada, kas ir kokiais priemonėmis valė autobusą.

5. Kokios taisyklės taikomos bagažui, kad jis nekelštų pavojaus?

Bagažo saugumas dažnai pamirštamas, bet jis yra kritiškas. Vokietijos techniniai reikalavimai numato, kad bagažo skyrius turi būti uždaromas ir užraknamas taip, kad joks lagaminas negalėtų iškristi staigaus stabdymo ar avarijos metu. Tai pasiekiama specialiais fiksatoriais arba tinklu.

Yra ir griežti apribojimai dėl to, kas gali būti vežama bagažo skyriuje. Draudžiama vežti sprogmenis, degias medžiagas ar aštrius daiktus, kurie gali pradurti kitus keleivių daiktus. Ilgą laiką dirbdamas šioje srityje, mačiau, kaip viena neatsargi benzino kanistra sukelia paniką ir užkarda keliui kelioms valandoms.

Taip pat svarbu svorio pasiskirstymas. Vairuotojas yra mokomas, kaip teisingai padėti lagaminus, kad autobuso centras svorio neviršytų normos. Jei keleivius daug, o bagažas sunkus, gali būti atsisakyta priimti keleivį su pernelyg sunkiu keleiviu, nes tai kelia grėsmė valdymui. Tai ne piktnaudžiavimas, o saugumo užtikrinimas.

6. Kaip vežėjai rūpinasi keleivių saugumu „juoduoju“ ar tamsiu paros metu?

Naktiniai pervežimai iš Vokietijos (pvz., maršrutai į Lietuvą, Lenkiją) yra labai popūlūs, tačiau jie reikalauja ypatingo dėmesio. Pagrindinis dalykas – tai vairuotojų pamainos. Naktimis žmogaus organizmas natūraliai nori miegoti, todėl reikalavimai poilsio taisyklių čia yra dar griežtesni įgyvendinami.

Be to, autobusai turi būti įrengti taip, kad naktiniai važiavimai būtų kuo saugesni. Tai reiškia puikų šviesų komplektą (ksenoniniai ar LED žibintai), kuris apšviečia kelią toliau, ir veidrodžių šildymus (kad nesirūgtų rasos ar šlapdės). Keleiviai taip pat turi jaustis saugiai: tamsiu paros metu autobuse dažniau įjungiamos vidinės lemputės stotelėse, kad keleiviai galėtų laisviau judėti į tualetą nebijodami nukristi.

Taip pat geros praktikos pervežėjai nustato apribojimus vairuotojams važiuoti daugiau kaip 4 valandas naktį be ilgesnės pertraukos, nors reglamentas leistų. Tai vadinamoji „saugumo atsarga“, kurią taiko patikimos kompanijos.

7. Kokios yra specialios priemonės vežant vaikus ir nusipelniusius senjorus?

Kelionės su vaikais ar senjorais iš Vokietijos reikalauja specialios logistikos. Jei autobusą užsako mokykla, pensionų fondas ar šeimos kelionei, reikalavimaiauga. Visi keleiviai privalo užsisegti saugos diržus. Vokietija yra viena iš šalių, kurioje saugos diržų naudojimas autobusuose yra labai griežtai kontroliuojamas.

Jei važiuojami maži vaikai, jie privalo sėdėti specialiose vaikų kėdutėse, pritvirtintose autobuso sėdynėse. Tuo negalima pasinaudoti tik tada, jei vaikučiui jau sukako 150 cm arba jis sveria daugiau nei 36 kg (tai standartinų diržų naudojimo sąlygos). Atsakingi pervežėjai neturi tokios kėdutės pasiūlyti, tačiau turi informuoti tėvus apie būtinybę ją turėti.

Senjorams svarbu ne tik fizinis, bet ir psichologinis komfortas bei prieiga. Turi būti užtikrinta, kad įlipimo laiptai būtų saugūs, o viduje būtų laikomasi tvarkos, kad niekas neiškritų staigaus manevro metu. Vairuotojai dažnai instrukuojami kaip elgtis su keleiviais, kurie gali reikalauti pagalbos ar turi judėjimo apribojimų.

8. Kaip atrenkami patys vairuotojai? Ar tiesiog pakanka vairuotojo pažymėjimo?

Vokietijoje (taip pat ir mūsų regiono pervežėjams, dirbantiems ten) pažymėjimas nėra viskas. Vairuotojas turi turėti „95 kodą“ – tai vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimas (Driver Certificate of Professional Competence). Norint jį gauti, reikia išlaikyti kursus ir egzaminus, kurie ne tik tikrina vairavimo įgūdžius, bet ir žinias apie darbo laiką, techninę priežiūrą ir sveikatą.

Bet kas yra svarbiau? Patikrinimas. Atsakingos kompanijos atlieka alkoholio ir narkotikų testus prieš išvykstant į maršrutą. Taip pat tikrinama vairuotojo sveikatos knygelė, ar jis neturi ligų, kurios trukdytų vairuoti. Dirbdamas srityje, esu matęs, kaip patys geriausi vairuotojai yra tie, kurie turi ilgametę patirtį be eismo įvykių. Naujokams, net jei jie turi visus dokumentus, dažnai patikima tik trumpesnius maršrutus arba darbą su antruoju vairuotoju, kol įgyja patirties. Vokietijos rinka neleidžia „eksperimentuoti“ su gyvybėmis.

9. Kas nutinka pervežėjui, jei pažeidžiami saugumo standartai?

Vokietijoje kontrolės institucijos (pvz., Bundesamt für Güterverkehr – BAG) yra labai aktyvios. Jie dažnai atlieka netikėtas patikras automagistralėse, poilsio vietose arba pačiuose pervežėjų terminaluose. Jei rastas pažeidimas – nuo neveikiančio šviesos signalo iki viršyto darbo laiko – baudos yra mirtinos.

Jos gali svyruoti nuo kelių šimtų eurų iki kelių tūkstančių. Tačiau blogiausia ne bauda, o galimas transporto priemonės sustabdymas („Sequestration“). Jei autobusas labai pavojingas, jis gali būti uždraustas toliau važiuoti tol, kol nebus pašalinti trūkumai. Pervežėjui, kuriam uždrausta vežti keleivius Vokietijoje, tai reiškia praradimą vienos pelningiausių rinkų. Todėl reputacija ir saugumas čia yra vertesni už bet kokią greitą pelną.

10. Kaip keleivis gali pats įsitikinti, kad pasirinktas pervežėjas yra saugus?

Geriausias būdas – pasitikėti savo jausmais ir atlikti nedidelę tyrimą. Pirma, pažiūrėkite į pervežėjo svetainę. Ar ji profesionali? Ar ją galima rasti vokiškuose registruose? Antra, perskaitykite atsiliepimus internete, ypač kalbant apie vairuotojų elgesį ir autobusų švarą.

Trečia, ir labai svarbu: atidžiai pažiūrėkite į autobusą, kai jis atvyksta į stotelę. Jei jau atvažiavęs autobusas atrodo nepraeitas, purvinas, ar matote, kad vairuotojas pavargęs ir sumišęs – tai raudona vėliava. Nedvejodami kreipkitės į vairuotoją arba atstovą. Jūsų saugumas kainuoja daugiau nei bilieto kaina. Atsakingi pervežėjai visada mielai parodys savo licencijas ir dokumentus, jei to pareikalaujate.

Išvada

Apibendrinant, reikia pabrėžti, kad saugumo standartai keleiviams keliaujant iš Vokietijos nėra tik popierinis darbas. Tai gyva, nuolat veikianti sistema, kuri jungia technines inovacijas, griežtus įstatymus ir, svarbiausia, žmonių – tiek vairuotojų, tiek logistikos vadovų – atsakomybę. Per savo dvidešimties metų patirtį mačiau, kaip šios standartai evoliucionavo nuo paprastų taisyklių iki sudėtingų algoritmų, saugančių kiekvieną keleivį.

Rinkdami pervežėją, jūs ne tik perkate bilietą iš taško A į tašką B. Jūs pasitikite jam savo gyvybe. Vokietijos rinka dėka savo reikalavimų sukuria aplinką, kurioje tik patys atsakingiausi ir kokybiškiausi vežėjai gali išgyventi. Todėl, ką kartą planuodami kelionę iš Vokietijos, prisiminkite: saugumas – tai ne privalumas, o pagrindas, ant kurio turėtų būti statoma kiekviena kelionė. Pasirinkkite patikimus, patikrintus ir saugius.