Saugumo reikalavimai keliaujant į Vokietiją komfortiškai: Eksperto vadovas be rūpesčių

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, sužinojai vieną pagrindinę tiesą: sėkminga kelionė nėra tik nuvažiuoti kilometrai. Tai – harmonija tarp tvarumo, saugumo ir komforto. Vokietija, kaip viena centrinės Europos šaknys, visada buvo ir išliks pagrindiniu logistikos tašku. Tačiau daugeliui keliautojų, ypač tiems, kurie į šią šalį važiuoja retai arba pirmą kartą, vokiškas „order“ (tvarka) gali atrodyti griežtas ir netgi bauginantis. Kodėl? Todėl, kad Vokietijoje kelių eismo taisyklės ir saugumo standartai ne tik griežtai reglamentuojami, bet ir labai efektyviai prižiūrimi.

Šiame straipsnyje neapsiribosime sausais įstatymų citavimais. Kaip praktikas, kuris per savo karjerą pravažiavo tūkstančius kilometrų po Vokietijos autobanus („Autobahn“), paaiškinsiu, kaip pasiruošti kelionei taip, kad ji ne tik būtų saugi, bet ir kuo komfortiškesnė. Komfortas šiuo atveju nereiškia tik odinės sėdynės ar geras oro kondicionierius. Tikrasis komfortas kelyje yra ramybė – žinojimas, kad tavo automobilis techniškai tvarkingas, dokumentai užtikrinti, o esi pasiruošęs bet kokiai situacijai. Kai nebijai policijos patikros ar techninės gedulo, kelionė turi visai kitą skonį.

Mes apžvelgsime viską, kas svarbu: nuo privalomųjų automobilio įrangos detalių iki specifinių vairavimo ypatumų greitkeliuose. Sužinosite, kodėl Vokietijoje saugumas yra aukščiausio prioriteto kategorija, ir kaip šis prioritetas tiesiogiai veikia jūsų važiavimo kokybę. Nesvarbu, ar važiuojate poilsiui, verslo reikalais arba perkeliate gyvenamąją vietą – ši žinios padės išvengti nemalonumų ir baudų, kurios gali gerokai pakenkti kelionės biudžetui ir nuotaikai.

Saugumas kelyje prasideda ne tuomet, kai užvedi variklį, o dar daugiau nei savaitę prieš tai. Tai pasitikėjimas savo transporto priemone ir supratimas, kad kelyje esi ne vienas. Vokiškas požiūris rūpinasi ne tik tavo, bet ir kitų dalyvių saugumu. Todėl, pasiruoškęs pagrindiniams reikalavimams, tu ne tik apsaugosi save, bet ir prisidėsi prie sklandžios eismo sistemos, kuri leis tau mėgautis komfortišku važiavimu be streso. Skaitykite toliau, raskite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus ir kelionės į Vokietiją taps malonu nuotykiu, o ne išbandymu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu išsamius atsakymus į dešimt klausimų, kurie, mano daugelio metų patirtimi, labiausiai rūpina keliautojus važiuojančius į Vokietiją. Šie atsakymai padės jums išvengti pačių dažniausių klaidų.

1. Kokios privalomosios saugumo priemonės turi būti automobilyje važiuojant į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes Vokietijos policija tikrina ne tik vairuotojo elgesį, bet ir automobilio įrangą. Pagrindinė reikalavimų „šventoji trejybė“ yra ši: atsparumo smūgiui liemenė (šviesos atšvaitas), medicinos pagalbos rankinė (vaistinėlė) ir degimo gesintuvas.

Tačiau čia yra keletas niuansų. Atsparumo smūgiui liemenė turi būti nešiojama (t. y. ne susidėta bagažinėje po kupru, bet pasiekiamame vietoje, pvz., priekinėje kabinoje arba už vairuotojo sėdynės) ir atitikti ES saugumo standartus (žymima EN ISO 20471). Medicinos pagalbos rankinė turi būti hermetiška ir su „DIN“ standarto žyma, rodančia, kad ji atitinka Vokietijos reikalavimus. Gesintuvas turi būti veikiantis ir patikimai užfiksuotas, kad jis nešoktų važiuojant nelygiu keliu. Nors įstatymai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo transporto priemonės tipo (pvz., motociklams reikalavimai lengvesni), asmeniniam automobiliui ši įranga yra privaloma. Be jos, gresia ne tik baudos, bet ir problemų įvykus eismo įvykiui. Papildomai rekomenduoju turėti ir avarinį trikampį, nors dauguma šiuolaikinių automobilių jau turi jį komplekte.

2. Ar reikia rūpintis žieminėmis padangomis vasarą ar atvirkščiai?

Vokietija turi griežtą „situacinio privalomo“ (situative Winterreifenpflicht) reikalavimą. Tai reiškia, kad žieminės padangos yra privalomos tada, kai yra žiemos sąlygos: sniegas, šlapdriba, ledas arba šerkšnas. Oficialiai šis laikotarpis dažnai minimas nuo spalio „O“ iki balandžio „O“ (nuo Oktober iki Ostern), tačiau realybėje viskas priklauso nuo oro sąlygų.

Jeigu kelyje pasitaiko sniego, o jūs važiuojate su vasaromis padangomis, rizikuojate gauti baudą (paprastai 60 eurų, tačiau jei dėl to kyla sunkių padarinių – baudos gerokai didesnės) ir, kas svarbiau, gali būti atsakyta jūsų draudimo išmoka įvykus avarijai. Komforto požiūriu, žieminės padangos suteikia daugiau pasitikėjimo vairuojant, ypač Vokietijos pietuose arba miestuose, kur gatvės gali būti šiek tiek prastesnės nei automagistralėse. Taip pat verta paminėti, kad M+S (Mud and Snow) žymėjimas yra svarbus. Jeigu planuojate keliauti kalnuotomis vietovėmis (Bavarijos Alpės), labai rekomenduoju net ne tik žieminės, bet ir su aštriais dygliais padangas, jeigu tenka važiuoti per kalnų perėjas.

3. Kaip elgtis automagistralėse (Autobahn) su neribotu greičiu?

Tai viena įdomiausių ir pavojingiausių Vokietijos eismo ypatybių. Priešingu atveju nei dauguma galvoja, „neribotas greitis“ nėra taisyklė visiems. Didžiojoje dalies automagistralių greitis yra ribojamas 130 km/h arba net 100 km/h (prie miestų, statybų zonuose). Tik tam tikrose ruožuose (dažniausiai tarp miestų) galima važiuoti taip greitai, kaip leidžia techninė galimybė.

Komforto ir saugumo požiūriu čia svarbiausia yra dešinės juostos taisyklė: „Vairuok dešiniausia juosta, kairią naudok tik lenkiant“. Jeigu važiuojate 130 km/h dešinėje juostoje, o jus iš galo lenkia automobilis, važiuojantis 200 km/h, jums nereikia šokinėti į kairę. Tiesiog ramiai važiuokite dešinėje. Kairė juosta skirta tik lenkimui. Važiuoti kairia juosta be lenkimo yra ne tik nesąžininga, bet ir baudžiama. Taip pat labai svarbu sekti veidrodžius: prieš išvažiuojant į kairę juostą lenkimui, būtina įsitikinti, kad artėja greitaeigiai automobiliai. Staigus išvažiavimas priešais „Porsche“ ar „BMW“, važiuojantį 250 km/h, gali baigtis tragiškai. Mano patirtis sako, kad komfortiškiausia ir saugiausia yra laikytis 130–140 km/h greičio ir naudoti kruizinę kontrolę – taip išvengsite nuovargio ir nuolatinio greičio reguliavimo.

4. Kokie yra reikalavimai dėl „Umweltplakette“ (ekologinės kortelės)?

Vokietija labai rūpinasi oro kokybe miestuose, todėl daugelyje miestų (pvz., Berlynas, Miunchenas, Kelnas, Frankfurtas) yra įvestos „žaliosios zonos“ (Umweltzone). į jas važiuoti galima tik turint specialią autokolonės (vairo srityje) pritaisytą spalvotą kortelę – vėliavėlę.

Šiuo metu daugumoje zonų priimamos tik žalios (Gelb) kortelės. Raudonos ir geltonos daugelyje vietų jau nebegalioja. Neturint šios kortelės, įvažiavus į zoną gresi bauda (apie 100 eurų). Šią kortelę galima įsigyti Lietuvoje (daugelyje autoservisų ar draudimo brokerių) arba Vokietijos degalinėse (paprastai kainuoja apie 5–10 eurų). Komforto požiūriu, gaukite ją iš anksto. Niekas nenori važiuoti aplink miestą ieškodamas degalinės, kurią galėtų apeiti, arba rizikuoti gauti baudą tiesiog norėdami pietauti miesto centre. Tai nedidelė investicija, užtikrinanti ramybę.

5. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi?

Pagrindinis dokumentas yra vairuotojo pažymėjimas. Jeigu jis nėra išduotas ES šalyje (tarkim, turite seną tipo lietuvišką arba trečiosios šalies pažymėjimą), rekomenduojama turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, nors dažnai pakanka ir vertimo. Taip pat privaloma turėti transporto priemonės registracijos liudijimą (techninį pasą) ir galiojantį civilinės atsakomybės draudimo „Žaliąją kortą“. Nors Lietuva yra ES narė ir dažnai lietuviška draudimo policia galioja, vokiškai kalbantiems pareigūnams paprasčiau suprasti standartinę Žaliąją kortelę.

Be to, verta turėti savo asmens dokumentą (pasą arba asmens kodą). Jeigu automobilis ne jūsų nuosavybė (pvz., įmonės arba pasiskolinote iš draugo), būtina turėti raštišką sutartį arba notariškai patvirtintą įgaliojimą vairuoti šį automobilį. Be šio dokumento, policija gali įtarti automobilio vagystę arba neteisėtą naudojimą, kas sukels nereikalingų problemų ir lašymo ant kelio. Komfortas čia – pasitikėjimas, kad esate visiškai „legalus“.

6. Kokie yra alkoholio limitai vairuotojams ir kaip tai veikia saugumą?

Vokietijoje alkoholio limitas vairuotojams yra 0,5 promilės. Tai standartinis ES limitas. Tačiau naujokams (vairuotojams, turintiems mažiau nei 2 metus stažo, arba jaunesniems nei 21 metų) limitas yra griežtesnis – 0,0 promilės.

Kaip ekspertas, visada primenu: alkoholis ir vairavimas yra nesuderinami dalykai, net jei limitas nėra viršytas. Vokietijos keliai yra intensyvūs, o reakcijos greitis turi būti maksimalus. Net mažas alkoholio kiekis gali pabloginti regėjimą ir sprendimų priėmimą, ypač važiuojant dideliu greičiu automagistralėje. Be to, jeigu įvyksta eismo įvykis ir nustatoma, kad vairuotojas buvo gėręs (net ir mažiau nei 0,5), draudimas gali atsisakyti mokėti išmoką, o baudos gali būti milžiniškos. Komfortiška kelionė vokiškai suprantama kaip atsakinga kelionė. Geriau išgerti gerą vokišką alų vakare, kai automobilis jau stovi viešbutyje arba kempinge.

7. Ar Lietuvoje įsigytas „Autoplius“ arba panašus kasko draudimas veikia Vokietijoje?

Paprastai, kasko (CASCO) draudimo sąlygos priklauso nuo konkretaus draudimo sutarties. Dauguma Lietuvoje įsigytų kasko polisų veikia visoje Europoje, tačiau būtina pasitikslinti dėl „geografinio padengimo“ zonų. Vokietija paprastai įeina į standartinę zoną, tačiau kai kurios pigios draudimo programos gali apriboti draudimą tik Lietuvos teritorija.

Svarbiausia yra civilinės atsakomybės draudimas (Obligacinis), kuris veikia visoje ES be jokio abejo. Tačiau kasko – tai jūsų rizika. Jeigu norite tikro komforto, prieš kelionę paskambinkite savo draudikui ir paklauskite, ar jūsų automobilis apsaugotas Vokietijoje (ypač jei tenka statyti automobilį gatvėje arba neapsaugotoje aikštelėje). Niekas nenori grįžti į Lietuvą su susidaužytu automobiliu ir sužinoti, kad draudimas nebus mokėtas.

8. Kaip elgtis su mokesčiais už kelių naudojimą (mokestis už sunkvežimius vs. keleiviniai automobiliai)?

Čia yra vienas maloniausių dalykų keleiviniams automobiliams. Skirtingai nei Prancūzijoje, Italijoje ar Austrijoje, Vokietijoje nėra bendro mokesčio (vinjetės) už keleivinių automobilių važiavimą automagistralėmis. Galite važiuoti nemokamai.

Tačiau svarbu skirti keleivinį automobilį nuo transporto priemonių, kurios sveria daugiau nei 3,5 tonos (pvz., sunkvežimiai, autocarai arba didelės visureigės su priekaba). Jeigu keliaujate dideliu visureigiu, kurio techninis svoris viršija 3,5 t, arba vilkite priekabą (kai bendrasis svoris viršija 3,5 t), jums reikės mokėti mokesčį „Toll Collect“. Ši sistema yra labai sudėtinga ir reikalauja specialių įrenginių (On-Board Unit). Paprastai turistams su sunkesniais automobiliais rekomenduojama nusipirkti išankstinį mokėjimą per internetą arba tam skirtas taškus prie sienos. Jeigu šią taisyklę praleidžiate, baudos yra didelės. Bet įprastam „Golf“ ar „Audi“ vairuotojui – kelionė automagistralėmis nemokama, kas leidžia geriau planuoti biudžetą.

9. Kokia taisyklė taikoma sustojimui ir poilsiui greitkeliuose?

Saugumas ir komfortas priklauso nuo to, kaip gerai jūsilsite. Vokietijos automagistralėse yra gausu poilsio aikštelių (Rastplatz) ir degalinių kompleksų (Autohof). Rastplatz dažniausiai yra nemokamos, jos turi tik tualetus ir galbūt pavėsinę. Autohof – tai didesnės stotelės su degaline, restoranu ir parduotuve.

Svarbu prisiminti: sustoti tiesiog automagistralės pakraštyje (išskyrus avarinius atvejus) yra griežtai draudžiama ir labai pavojinga. Jeigu jums reikia pasitikrinti navigaciją arba atsilietti, naudokite tik pažymėtas poilsio vietas. Taip pat verta žinoti apie „buvimo poilsio režimą“ (Ruhezeit). Nuo 22:00 iki 06:00 val. bei sekmadieniais ir švenčių dienomis poilsio aikštelėse prie automagistralių griežtai draudžiama kelti triukšmą. Negalima leisti groti muzikos, variklio, netgi žaisti kamuoliuku. Tai yra vokiška pagarba kitiems, kurie ilsisi. Jeigu pažeisite šią taisyklę, gali būti iškviesta policija.

10. Ką daryti, jeigu įvykta avarija arba sugedo automobilis?

Tai situacija, kurioje patirtis kalba labai garsiai. Pirmiausia, jeigu įvykės nėra sunkus, užfiksuokite situaciją nuotraukomis ir nuvarykite automobilius į saugią vietą (poilsio aikštelę arba pakraščio), kad neuždarumite eismo juostos. Jeigu įvykis sunkus arba automobilis nevažiuoja – įjunkite avarinę signalizaciją, užsidėkite liemenę ir statykite avarinį trikampį (mažiausiai 100 metrų už įvykio vietos automagistralėje).

Vokietijoje veikia gera pagalbos tarnyba (ADAC ir pan.), bet jeigu neturite narystės, skambinkite 112. Svarbu užpildyti „Europinį avarijos pranešimą“ (European Accident Statement). Jis yra dvikalbis ir labai palengvina draudimo išmokų gavimą. Niekada nepripažink savo kaltės vietoje, net jeigu atrodo, kad kaltas esi – tai draudimo ekspertų darbas. Komfortas šioje situacijoje – tai turėti šią formą automobilyje (dažniausiai ją duoda draudikai) ir žinoti pagalbos numerį. Ir svarbiausia: jeigu automobilis sugedo automagistralėje, niekada neilikite kabinėje – užlipkite per saugumo barjerą į gretimą žolę. Sustojęs automobilis gale yra viena pavojingiausių vietų.

Išvada

Apibendrinant, keliaujant į Vokietiją, komfortas ir saugumas yra du neskiriami elementai.