Saugumo reikalavimai keleivių vežimui iš Vokietijos: Visas Vadovas

Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų. Per šį laikotarpį mačiau, kaip pasikeitė rinka, kaip augo kelių kokybė ir, svarbiausia, kaip griežtėjo saugumo standartai. Vokietija – viena iš reikšmingiausių rinkų Europoje, ir ne tik dėl ekonominės galios, bet ir dėl to, kad ji nustato aukštus standartus kitoms šalims. Kai kalbame apie keleivių vežimą iš Vokietijos, negalime kalbėti tik apie tai, kad autobusas atvyks laiku. Tai yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja gausybė tarptautinių ir vietinių teisės aktų, vienintelis tikslas kurio – užtikrinti, kad keleivis pasiektų paskirties vietą saugiai.

Šiame straipsnyje aš norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kas iš tikrųjų slepiasi už uždaroų durų, kai užsakote kelionę iš Vokietijos. Nesvarbu, ar tai yra organizuota turistinė grupė, grįžtantys darbininkai, ar privačios kelionės, saugumo reikalavimai yra neatsiejamai susiję su kiekvienu kilometru. Suprasdami šiuos reikalavimus, ne tik geriau įsivaizduosite, ką reiškia kokybiškas paslaugų teikėjas, bet ir galėsite saugiau planuoti savo keliones.

Keleivių vežimas Vokietijoje yra griežtai kontroliuojama sritis. Vokiškas tikslumas čia pasireiškia ne tik technikoje, bet ir biurokratijoje. Nuo vairuotojo darbo laiko apskaitos iki autobusų techninės būklės – viskas turi atitikti griežtus kriterijus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kurie užtikrina jūsų saugumą kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius licencijų ir leidimų reikalavimus turi tenkinti vežėjas, vykdydamas keleivių vežimą iš Vokietijos?

Tai vienas pagrindinių klausimų, į kurį turi atsakyti kiekvienas atsakingas logistikos ekspertas. Negalima tiesiog nusipirkti autobuso ir važiuoti gatvėmis. Keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais reikalauja specialios licencijos, vadinamosios „Community Licence“ (Bendrijos licencija). Šis dokumentas leidžia vežėjui atlikti tarptautinius keleivių pervežimus visoje Europos Sąjungoje.

Be to, kai kalbame apie Vokietiją, yra ypatingi reikalavimai dėl kelių transporto priemonių licencijavimo. Kiekvienas autobusas, atvykstantis į Vokietiją iš trečiosios šalies (net jei tai ES šalis, kaip Lietuva) ir vykdantis komercinę veiklą, turi būti įtrauktas į vokiškąją transporto priemonių licencijų duomenų bazę. Be šio leidimo, kuris dažnai vadinamas „Genehmigung“, vežėjas negali teikti keleivių pervežimo paslaugų Vokietijos teritorijoje.

Taip pat būtina paminėti „Cabotage“ taisykles. Jei Lietuvos vežėjas nusprendžia atlikti keleivių paėmimą Vokietijos viduje ir juos nuvežti į kitą Vokietijos miestą, tai laikoma kabotažu. Tokioms operacijoms taip pat reikalingi ypatingi leidimai, ir jų skaičius yra ribojamas. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai problemų kyla būtent dėl neaiškumų šioje srityje, todėl profesionalūs vežėjai visada turi su savimi ne tik pažymėjimus, bet ir visus reikiamus popierius, patvirtinančius teisę vykdyti veiklą.

2. Kokios yra vairuotojo kvalifikacijos ir darbo laiko reikalavimai, užtikrinantys saugų kelionę?

Saugumas kelyje prasideda nuo vairo. Pavargęs ar nekvalifikuotas vairuotojas yra didžiausia grėsmė. Vokietijoje, kaip ir visoje ES, galioja griežti vairuotojų darbo laiko reglamentai, kurie remiasi ES reglamentais 561/2006. Tai ne rekomendacijos, o įstatymai.

Pagal šiuos reglamentus, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po šio laiko privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima padalinti į 15 minučių ir 30 minučių pertraukas). Paros poilsio laikas turi būti ne trumpesnis kaip 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne dažniau kaip du kartus per savaitę). Savaitinis poilsis turi būti ne trumpesnis kaip 45 valandos.

Kadangi šie reikalavimai yra griežti, vairuotojas turi turėti specialų įrenginį – tachografą. Šis įrenginys fiksuoja vairavimo laiką, greitį, pertraukas. Mano ilgametė patirtis rodo, kad Vokietijos policija dažnai atlieka tikrinamus patikrinimus kelyje, tikrindami tachografo duomenis. Jei randama pažeidimų, ne tik baudžiamas vairuotojas, bet ir transporto kompanija gali gauti milžiniškas baudas ar net netekti licencijos.

Be to, vairuotojai, vykdantys keleivių pervežimus, turi turėti „95 kodą“ – profesionalių vairuotojų kvalifikacijos pažymėjimą. Tai reiškia, kad jie ne tik išlaikė vairuotojo egzaminus, bet ir baigė specialius kursus apie transporto priemonių techninę priežiūrą, ekologišką vairavimą ir, svarbiausia, saugumo kelyje principus. Tik toks vairuotojas gali užtikrinti, kad kelionė ne tik bus patogi, bet ir saugi.

3. Kokius techninius saugumo reikalavimus turi tenkinti autobusas, vežantis keleivius iš Vokietijos?

Autobuso techninė būklė – tai ne klausimas estetikos, o gyvybiškai svarbus elementas. Vokietija yra garsi savo „TÜV“ techninėmis apžiūromis, ir reikalavimai autobusams čia yra vieni aukščiausių Europoje.

Pirmiausia, kiekvienas autobusas, vykstantis į maršrutą, turi turėti galiojantį techninį apžiūros pažymėjimą. Bet ne tik to. Reguliariai, kas tam tikrą laiką (paprastai kas 6 savaites arba atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą), atliekama kasdieninė techninė apžiūra (Daily inspection). Čia tikrinamos stabdžių sistemos, padangos (gylis ne mažesnis kaip reikalaujama), šviesos, signalizacija, vairo mechanizmas ir, žinoma, visi keleivių saugumo įranga elementai.

Labai svarbus reikalavimas yra stabdžių efektyvumo testavimas. Ilgoje kelionėje, kurioje yra daug važiavimų kalnuose arba greitkeliuose, tinkamai veikiantys stabdžiai yra būtini. Taip pat būtina, kad autobuse būtų įrengti ABS (antiblokavimo sistema) ir ASR (prošvaistės kontrolės sistema), o naujesniuose modeliuose – ir ESP (elektroninė stabilumo kontrolė).

Negalima pamiršti ir išmetamųjų dujų normų. Vokietija itin griežtai kontroliuoja transporto priemonių ekologiškumą. Autobusas turi atitikti Euro 5 arba aukštesnį standartą, kad galėtų važiuoti į tam tikras miesto zonas (pvz., žaląsias zonas). Techninės būklės kontrolė užtikrina, kad techninė trūkis neleistų įvykti avarijai kelyje.

4. Kaip Vokietijoje reglamentuojamas keleivių draudimas ir atsakomybė įvykus nelaimingam atsitikimui?

Niekas nenori galvoti apie avarijas, planuodamas malonią kelionę, tačiau profesionalas visada turi būti pasiruošęs blogiausiam scenarijui. Vokietijoje galioja griežti draudimo reikalavimai, kurie apsaugo keleivius.

Pagal ES direktyvas, kiekvienas keleivių pervežimo paslaugas teikiantis vežėjas privalo turėti keleivių draudimą. Šis draudimas apima civilinę atsakomybę už žalą, kurią keleivis patiria dėl nelaimingo atsitikimo. Vokietijoje minimali draudimo suma yra gana didelė ir siekia šimtus tūkstančių eurų į keleivį.

Be to, jei įvykstant avarijai kyla klausimas dėl kaltės, vokiška teisinė sistema yra labai aiški. Jei avarijos kaltė yra autobuso vairuotojas, keleiviai turi teisę reikalauti kompensacijos ne tik už fizinę, bet ir psichologinę žalą, bei už sugadintą bagažą.

Svarbu paminėti, kad šis draudimas turi būti galiojantis visoje ES teritorijoje. Prieš išvykstant, vairuotojas arba ekspedisija turi turėti „Žalos atlyginimo draudimo polisą“ (Green Card forma arba jos atitikmuo keleiviams). Mano patirtis rodo, kad patikimi vežėjai visada suteikia šią informaciją užsakymo metu arba turi ją prieinamą autobuse. Tai leidžia keleiviui jaustis ramiai, žinant, kad jo interesai yra įstatymiškai apsaugoti.

5. Ar yra specialūs reikalavimai dėl autobuso įrangos, skirtos keleivių saugumui (diržai, oro pagalvės ir t.t.)?

Kiekvienas, kas važiavo moderniu autobusu, pastebėjo, kad jie tapo panašesni į erdvius automobilius. Saugumo įranga vystosi labai greitai. Vokietijoje kelionės autobusų saugumo reikalavimai yra nustatyti ECE R66 reguliavime (viršutinio strypo atsparumo sulūžimui) ir kituose techniniuose reglamentuose.

Vienas pagrindinių reikalavimų – saugos diržai. Nors anksčiau jie buvo privalomi tik vairuotojui ir priekinių sėdynių keleiviams, šiuo metu naujiems autobusams reikalaujama, kad saugos diržai būtų įrengti visose sėdynėse. Ypač tai svarbu turistiniuose autobusuose, kuriuose keleiviai dažnai sėdi aukščiau žemės lygio. Diržai gali išgelbėti gyvybę smūgio metu arba išvengti išmetimo iš sėdynės staigaus stabdymo metu.

Taip pat reikalaujama, kad autobuse būtų įrengtos oro pagalvės (jei tai numatyta konstrukcijoje), ypač vairuotojo vietoje. Be to, didelis dėmesys skiriamas degimo saugumai. Autobusai turi būti pagaminti iš degioms medžiagoms atsparių medžiagų, turi turėti degimo gesintuvus, skylėjamuosius langus („escape hatches“) viršutiniame paviršiuje ir specialius plaktukus langų sulaužymui avarijos atveju.

Dar vienas svarbus dalykas – vaikiškos kėdutės. Jei kelionėje dalyvauja vaikai, turi būti užtikrinta galimybė jų įtvirtinimo. Nors autobusuose tai nėra taip paprasta kaip automobiliuose, geriausi vežėjai visada turi specialius pritaisymus arba leidžia tėvams naudotis savo, atitinkančiomis standartus, vaikiškomis kėdutėmis (jei autobuso konstrukcija to leidžia).

6. Kaip Vokietijoje kontroliuojamas alkoholio ir narkotikų vartojimo vairuotojų apribojimas?

Tai yra vienas absoliučiai nepriekaištingų reikalavimų. Vokietijoje „nulinė tolerancija“ komercinio transporto vairuotojams nėra tiesioginis terminas, tačiau ribos yra taip žemos, kad praktiškai tai reiškia tą patį. Komercinio transporto vairuotojams leidžiamas alkoholio kiekis kraujyje yra 0,0 promilės.

Vokiška policija naudoja pažangiausius alkotesterių modelius. Net mažiausia alkoholio koncentracija gali lemti ne tik baudą, bet ir momentinį vairuotojo pašalinimą nuo vairo bei autobuso konfiskavimą. Mano patirtyje buvo atvejų, kai neatsargūs vairuotojai naktį prieš išvykimą išgėrė alaus, o ryte patikrinimas parodė nežymią, bet neleidžiamą koncentraciją. Tokiu atveju visa kelionė buvo atšaukta, o įmonė patyrė didžiulius nuostolius.

Narkotikai yra dar griežčiau baudžiami. Vairuotojai dažnai yra tikrinami ne tik dėl fizinio narkotikų vartojimo požymių, bet ir dėl vaistų, kurie gali veikti psichiką (pavyzdžiui, stiprūs migrenos ar nemigos vaistai). Vairuotojas privalo pranešti apie vartojamus vaistus, jei jie gali turėti įtaką vairavimui. Ši kontrolė užtikrina, kad prie vairo sėdi visiškai blaivus ir orientuotas žmogus, kas yra pagrindinė sąlyga saugiai kelionei.

7. Kokios yra taisyklės, susijusios su keleivių bagažo saugumu ir jo patikrinimu?

Daugelis keleivių mano, kad bagažas – tai jų asmeninė reikalas, ir niekas neturi teisės jo liesti. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose, ypač vykstant iš Vokietijos, taikomi griežti saugumo protokolai. Pagrindinė priežastis – terorizmo prevencija.

Pagal tarptautinius reikalavimus, o taip pat ir vokiškus saugumo standartus, didelėje bagažinėje („rūsyje“) negalima vežti bet kokių daiktų. Keleiviai turi teisę vežti tik asmeninius daiktus. Uždrausta vežti pavojingas medžiagas (sprogmenis, degias skysčiais, ašarines dujas ir pan.). Be to, keleivis privalo galėti bet kuriuo metu parodyti, kas yra jo bagaže, jei to reikalauja pareigūnai.

Vairuotojas turi teisę (ir net pareigą) atsisakyti priimti bagažą, kuris atrodo įtartas, jei keleivias nesutinka jo atidaryti. Didžiuosiuose Vokietijos autobusų stotyse (pvz., Frankfurte ar Miunchene) gali būti atliekami atsitiktiniai bagažo rentgeno patikrinimai prieš įlipimą į autobusą.

Taip pat svarbu kalbėti apie bagažo tvirtinimą. Bagažinėje turi būti specialios tvirtinimo juostos arba grotelos, kad kelionės metu lagaminai neišsiristų ir neuktų į keleivius ar vairuotoją staigaus stabdymo metu. Neteisingai užfiksuotas bagažas gali tapti pavojingu sviediniu avarijos metu.

8. Kaip vežėjai užtikrina, kad autobuse nebūtų perpildyta (sėdimų vietų skaičius)?

Perpildytas autobusas ne tik yra komforto problema, bet ir saugumo pažeidimas. Kiekvienas autobusas turi techninę passą (Certificate of Conformity), kuriame aiškiai nurodytas leidžiamas keleivių skaičius (sėdimos ir stovimosios vietos).

Vokietijoje taikomos griežtos taisyklės dėl stovimųjų vietų. Jei autobuse yra stovimosios vietos, jos turi būti aiškiai pažymėtos ir įrengtos taip, kad keleivis galėtų saugiai laikytis atremtas. Nė vienas keleivis negali stovėti praėjimuose ar netoli durų, nes tai trukdo evakuacijai.

Prieš išvykstant, vairuotojas arba ekspedisijos atstovas turi suskaičiuoti keleivius. Jei keleivių yra daugiau negu vietų, papildomi keleiviai turi būti uždrausti įlipti. Nors kai kuriems nepatikrintiems vežėjams gali kisti vilios uždirbiti daugiau, pinigai niekada negali būti aukščiau už saugumą. Perpildytas autobusas turi blogesnį stabilumą, ilgesnį stabdymo kelią ir didesnę riziką, kad avarijos metu keleiviai patirs daugiau žalos dėl trūkumo vietos.

9. Ką vežėjai daro, kad užtikrintų saugumą ypatingomis oro sąlygomis (žiema, liūtys)?

Vokietijos oras gali būti netikėtas. Nuo rūkstančių rytų prie Kalnų (Alpių) iki stiprių liūčių šiaurėje, oro sąlygos gali smarkiai paveikti saugumą. Patikimi vežėjai turi specialias procedūras tokiais atvejais.

Prieš žiemos sezoną visi autobusai privalo būti paruošti: peržiūrėtos šildomos sėdynės (jei yra), patikrintos šildomos veidrodžių sistemos, įrengtos atitinkamos žiemos padangos (su M+S žymėjimu). Vokietijoje galioja įstatymas, reikalaujantis žiemos padangų tam tikru laikotarpiu (nuo spalio iki balandžio) esant slidžioms sąlygoms.

Jei kelionės metu prasideda stiprus lietus ar sniegas, vairuotojas privalo pritaikyti greitį pagal sąlygas, net jei tai reiškia vėlavimą. Saugumas yra pirmasis prioritetas. Be to, jei oras tampa kritiškai blogas (pvz., uraganas), vežėjas turi teisę sustabdyti kelionę saugioje vietoje (pvz., degalineje) ir laukti, kol oras pagerės. Profesionalios kompanijos turi 24/7 ryšio centrą, kuris seismą oro prognozes ir gali įspėti vairuotojus apie artėjančias audras.

10. Kaip klientas gali patikrinti, ar pasirinktas vežėjas atitinka visus šiuos saugumo reikalavimus?

Tai, manau, yra svarbiausias klausimas jus, skaitytojui. Kaip apsisaugoti nuo nepatikimų pervežėjų? Pirma, visada klauskite apie licencijas.