Saugumo reikalavimai keleivių pervežimams iš Vokietijos: Visas vadovas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, ir per tą laiką matyau daugybę pasikeitimų – nuo paprastų maršrutų knygelių iki sudėtingų GPS stebėjimo sistemų. Vienas dalykas vis tiek išlieka nepakitęs: saugumas yra pagrindas, ant kurio visa ši industrija remiasi. Ypač kalbant apie keleivių pervežimus iš Vokietijos. Vokietija yra viena iš griežčiausių šalių Europoje, kai kalbame apie transporto reguliavimą, ir ne be reikalo. Šioje šalyje techninės būklės standartai, vairuotojų darbo laiko kontrolė ir įvairūs licencijavimo reikalavimai nustatyti taip, kad kelyje jaustųsi saigu ir keleivis, ir vairuotojas.

Dažnai klientai, ieškodami pervežimo paslaugų, kreipia dėmesį į kainą arba vaizdingą autobuso nuotrauką internete. Tačiau tikrasis profesionalumas pasireiškia tuo, kas nematoma: dokumentuose, techninėse apžiūrose, vairuotojo kvalifikacijoje ir draudimuose. Šiame straipsnyje aš norėčiau padalintis savo patirtimi ir aiškiai paaiškinti, kas tiksliai reiškia „saugūs pervežimai“, kai kelionė prasideda Vokietijoje. Nesuprantant šių niuansų, rizikuojate pasirinkti nelegalų vežėją, kas gali baigtis ne tik nepatogumais, bet ir rimtais teisiniais pasekmėmis bei, svarbiausia, pavojumi sveikatai.

Šiame vadove mes išnagrinėsime pagrindinius teisinius ir techninius reikalavimus, kuriuos turi tenkinti kiekvienas rimtas vežėjas, vykdantis keleivių pervežimus iš Vokietijos į Lietuvą ar kitas šalis. Mes kalbėsime ne tik apie sausus įstatymus, bet ir apie tai, kaip tai veikia praktikoje – ką tikrinti prieš įsėdant į autobusą ir kodėl tam tikri taisyklių punktai yra gyvybiškai svarbūs. Supratus šiuos mechanizmus, Jūs galėsite ramiai mėgautis kelione, tikėdamiesi, kad Jūsų saugumas yra patikimų rankų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokius licencijas ir leidimus turi turėti keleivių pervežimo įmonė iš Vokietijos?

Tai vienas pagrindinių dalykų, į kurį avis visada atkreipiu dėmesį. Teisėtai vežti keleivius tarptautiniais maršrutais Vokietijoje galima tik turint specialų keleivių vežimo licenciją (vokiškai – Verkehrsunternehmen licencija). Ji išduodama atitinkamos Vokietijos žemės transporto tarnybos. Be šios licencijos bet kokia komercinė veikla yra nelegali ir laikoma šešėliine verslo veikla.

Be to, jei maršrutas vykdomas reguliariai (pavyzdžiui, reisai Vokietija – Lietuva – Vokietija pagal tvarkaraštį), reikalingas specialus leidimas – tarptautinio keleivių pervežimo licencija (Community Licence). Įmonė taip pat turi būti įtraukta į Vokietijos federalinio transporto ministerijos (Kraftfahrt-Bundesamt – KBA) vežėjų sąrašą. Jei įmonės negali parodyti šių dokumentų arba jie yra nebegaliojantys, tai akivaizdus signalas, kad tokiu transportu keliauti pavojinga. Mano patirtyje, patikimos įmonės visada su pasididžiavimu pateikia šią informaciją užklausus, nes tai jų profesionalumo garantas.

2. Kokius kvalifikacinius reikalavimus turi tenkinti vairuotojai?

Vairuotojas – ne tiesiog vairuotojas, o profesionalus vadybininkas kelyje. Norint dirbti su keleiviais, vieno paprasto vairuotojo pažymėjimo (kategorijos D arba D1) nepakanka. Vokietijos ir Europos Sąjungos įstatymai reikalauja, kad vairuotojas turėtų vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą (Driver Certificate of Professional Competence – CPC). Tai reiškia, kad jis ne tik išlaikė vairavimo egzaminą, bet ir baigė specialius kursus apie keleivių saugumą, ergonomiką, taupų vairavimą ir taisyklių žinojimą.

Be to, būtina atsižvelgti į vairuotojo darbo stažą. Naujokai, gavę teises, negali būti paleisti į ilgas tarptautines keliones be prižiūrėtojo arba patirties. Taip pat labai svarbi medicininė patvirtinimo galiojimas. Vokietijoje vairuotojai privalo reguliariai praeiti medicininius patikrinimus, įskaitant regos ir psichofizinę būklę. Aš visada pasakyčiau: geriausias autobusas nieko nereiškia be išsimokiusio ir atsakingo vairuotojo, kuris žino, kaip elgtis kritinėje situacijoje.

3. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo ir poilsis laikas?

Tai yra vienas iš jautriausių klausimų, ypač ilguose maršrutuose, tokiuose kaip Vokietija-Lietuva. Vairuotojo nuovargis yra vienas pagrindinių avarijų priežasčių, todėl šio srityje kontrolė yra itin griežta. Visi keleiviniai autobusai (ir dideli, ir mažesni nei 9 vietos) turi būti įrengti tačografais. Šie prietaisai užfiksuja vairuotojo veiklą: vairavimą, kitą darbą, pasiekiamą poilsį.

Remiantis Europos Sąjungos reglamentais (EC 561/2006), vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 minučių ir 30 minučių). Per paros vairavimas negali viršyti 9 valandų, o per savaitę – 56 valandų. Be to, kiekviena savaitė turi baigtis 45 valandų nuolatiniu poilsiu. Jei pastebite, kad vairuotojas vairuoja per ilgai be sustojimų, arba jis atrodo pavargęs, tai yra tiesioginis saugumo pažeidimas. Profesionalios įmonės tikrina tačografų duomenis (skaitmeniniu būdu atsisiunčia duomenis iš kortelės), o ne tik pasitiki tuo, ką pasako vairuotojas.

4. Kokius techninius saugumo reikalavimus turi tenkinti autobusas?

Techninė autobuso būklė yra kritinė. Vokietijoje vežiant keleivius, transporto priemonė turi atitikti ne tik bendrąsias EEK techninius reikalavimus, bet ir praeiti griežtas technines apžiūras. Reguliarūs techniniai patikrinimai (TÜV arba DEKRA) yra privalomi. Tačiau tai ne viskas. Tarptautiniai vežėjai taip pat privalo atlikti kas 6 savaites (arba kas 10 000 km) techninį aptarnavimą ir fiksuoti jį techninės priežiūros knygelėje.

Svarbi detaliė – ABS ir ASP (stabilizavimo) sistemų buvimas ir veikimas. Taip pat autobusas turi būti aprūpintas visomis privalomomis priemonėmis: ugn gesintuvais, pirmosios pagalbos rinkiniais, atšvaitais ir šviesinėmis signalinėmis priemonėmis avarinėje situacijoje. Jei įsėdant į autobusą matote, kad sėdynės dėžės, langai neveikia, arba vairuotojas turi užšlifuotas padangas (be protektoriaus), nedelsdamas susisiekite su įmone. Tokios detalės rodo požiūrį į saugumą. Per savo karjerą mačiau, kaip dėl blogų stabdžių buvo atšaukiami reisai, ir tai teisingas sprendimas.

5. Ar yra specialūs reikalavimai dėl žiemos padangų ir rūbų Vokietijoje?

Taip, ir tai yra labai aktualu rudenį ir žiemą. Vokietija turi griežtą įstatymą dėl žiemos padangų (Winterreifenpflicht). Esant žiemos sąlygoms (sniegui, plikledžiui, šlapdribai), visi ratai turi būti su žieminėmis padangomis, kurios turi gilų protektorių (mažiausiai 4 mm) ir pažymėtas sniego puslapio simboliu (M+S arba 3PMSF). Už nevažiuojančias padangas gresia didelės baudos, o dar svarbiau – tai didelė avarijos rizika.

Be to, vairuotojai turi būti aprūpinti atitinkamais drabužiais. Nors įstatymas gali tiesiogiai nereikalauti specialių uniformų, profesionalios įmonės užtikrina, kad vairuotojas turi šiltą striukę, patogius batus su nešliuožiančia padanga ir netgi aksesuarus, jei reikia keisti ratą šaltyje. Jei planuojate kelionę sausio mėnesį per Alpes arba tiesiog per Vokietijos plentas, užtikrinkite, kad autobusas paruoštas žiemai. Tai ne tik klausimas teisėtumo, bet ir bendro komforto – nėra nieko blogesnio už šaltą autobusą, kai lauke minus penkiolika.

6. Kokius draudimus turi turėti keleivių pervežėjas?

Draudimas yra tas apsauginis tinklas, kuris privalo būti tvirtas. Kiekviena įmonė, teikianti keleivių pervežimo paslaugas Vokietijoje, privalo turėti privalomąjį civilinę atsakomybės draudimą keleiviams. Šis draudimas padengia žalą, kurią gali patirti keleiviai avarijos atveju.

Pagal ES direktyvas, minimali draudimo suma yra nustatyta ir gana didelė (paprastai svyruoja apie keletą milijonų eurų įvykio atžvilgiu). Verta pasidomoti, ar įmonė turi papildomą kasko draudimą (nuo savo kaltės padarytos žalos transporto priemonei) arba nevežimo draudimą. Profesionalus vežėjas niekada neisiųs autobuso į kelionę be galiojančios draudimo poliso. Jei įmonė vengia parodyti draudimo dokumentus arba pasakoja, kad „viskas tvarkoje“, be dokumentų patvirtinimo, geriau ieškoti kitos paslaugos teikėjo. Aš asmeniškai niekada neleidžiau išvykti autobusui, kol vadybininkas patvirtina draudimo galiojimą.

7. Kaip tvarkomas bagažas ir jo saugumas?

Dauguma keleivių pagalvoja tik apie savo rankinį bagažą, tačiau pagrindinis bagažas, vežamas bagažinėje, taip pat turi atitikti saugumo reikalavimus. Pirmiausia, keleivis negali vežti draudžiamų daiktų: sprogmenų, degiųjų medžiagų (dideli kiekiai benzino kanistrose), toksinių medžiagų. Tai ne tik įstatymo pažeidimas, bet ir mirtinas pavojus visiems keleiviams.

Antroji svarbi detalė – svorio ribojimas. Kiekviena sėdynė ir kiekvienas bagažo skyrius turi savo maksimalią leidžiamą apkrovą. Per daug apkrauta autobuso bagažinė gali pakeisti transporto priemonės svorio centrą, kas daro jį nestabiliu vairuojant posūkiuose arba staigiai stabdant. Vairuotojas turi teisę atmesti per sunkų arba netinkamai supakuotą bagažą. Be to, svarbu, kad bagažas būtų užfiksuotas (gavimo-išdavimo kvitas), kad išvengtume nesutarimų dėl prarastų daiktų. Saugus pervežimas reiškia ne tik saugų važiavimą, bet ir saugų Jūsų turto pristatymą.

8. Ar yra specialūs reikalavimai vaikų pervežimui?

Vaikų saugumas kelyje yra ypatingas rūpestis. Vokietijoje ir visoje Europoje galioja griežtos taisyklės. Vaikai, augesni nei 150 cm arba jaunesni nei 12 metų, privalo naudoti vaikišką saugos priemonę (įstrėpimo kėdutę ar pakėlimą). Tačiau autobusuose situacija šiek tiek kitokia negu automobiliuose.

Dauguma šiuolaikinių autobusų turi dviejų taškų saugos diržus sėdynėse. Jei kelionės metu vaikas sėdi toje vietelėje, kur yra diržas, jis privalo juo naudotis. Nors įstatymai autobusuose gali būti šiek tiek lengvesni nei automobiliuose (pvz., leidžiama sėdėti be specialios kėdutės, jei nėra diržų), profesionalios įmonės visada rekomenduoja, o kartais ir privalo užtikrinti, kad vaikai būtų užsegę diržus. Jei keliaujate su mažais vaikais, visada prašykite vairuotojo arba įmonės užtikrinti vietas su diržais. Nuoširdžiai sakant, aš visada stengiuosi padėti tėvams susirasti saugiausias vietas, nes vaiko gyvybės kaina yra neįkainojama.

9. Kas nutinka avarijos atveju ar techninės gedimo situacijoje?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau būti pasiruošusiam – tai dalis saugumo kultūros. Jei įvyksta avarija ar techninis gedimas Vokietijoje, vežėjas privalo veikti pagal griežtą protokolą. Pirmiausia, užtikrinamas keleivių saugumas: jei reikia, evakuacija į saugią vietą (už kelio atvaros), įjungiamas avarinis šviesos signalas (trikampis).

Vokietijoje veikia labai efektyvi pagalbos tarnyba (Autoclub arba ADAC), tačiau vežėjas turi galėti su jais susisiekti. Įmonė turi turėti parengtą veiksmų planą avarijos atveju. Keleiviai turi būti informuoti, ką daryti, ir jei reikia, suteikta pagalba (pakeitimas į kitą autobusą, apgyvendinimas, jei reisas užtrunka). Jei įmonė neturi aiškaus plano arba vairuotojas pasirodo panikuojantis, tai rodo nepasirengimą. Geriausių įmonių vairuotojai reguliariai dalyvauja prevencinėse apmokymose, todėl jų veiksmai yra automatizuoti ir rami.

10. Kodėl verta rinktis patikimus, brangesnius vežėjus, o ne pigius „privataus vairuotojo“ pasiūlymus?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažnai. Rinka pilna pasiūlymų, kurie kainuoja žymiai mažiau nei rinkos vidurkis. Tačiau kaip ekspertas aš galiu pasakyti: pigūs pasiūlymai dažniausiai slepia kažką blogo. Jei vairuotojas siūlo pervežimą be PVM, be sutarties, už grynais, tai beveik visada reiškia, kad jis dirba „pilkuose“ arba net juoduose.

Tokiu atveju: 1. Jis neturi galiojančios licencijos. 2. Autobusas gali būti netikrintas. 3. Draudimas gali neveikti avarijos atveju. 4. Vairuotojas gali viršyti darbo laiką, kad uždirbtų daugiau.

Rizikuojate ne tik pinigais (jei sulaikomas policijos, gali tekti eiti iš autobuso prieš pat sieną), bet ir gyvybe. Profesionali įmonė moka mokesčius, investuoja į techninę priežiūrą, vairuotojų mokymus ir draudimą. Tai kainuoja, bet ši kaina yra Jūsų ramybei. Mano patirtis rodo, kad taupant ant saugumo, galima prarasti daugiau, nei buvo planuota sutaupyti.

Išvada

Apibendrinant, saugumo reikalavimai keleivių pervežimams iš Vokietijos nėra tik biurokratinės klupos, sukurtos sudaryti vežėjams problemų. Tai sudėtinga sistema, kurios vienintelis tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas keleivis pasiektų savo tikslą gyvas ir sveikas. Nuo licencijų ir draudimų iki vairuotojo darbo laiko kontrolės ir techninės autobuso būklės – kiekvienas grandinės narys turi būti tvirtas.

Per savo ilgametę patirtį mačiau, kaip rinka subrendo. Anksčiau daugiau dėmesio buvo skiriama kainai, šiandien, manau, klientai vis dažniau klausa apie saugumą, patikimumą ir komfortą. Tai teisinga tendencija. Renkantis pervežimo paslaugas, visada prašykite pateikti licencijas, susidomėkite įmonės reputacija ir nebijokite klausti apie techninę būklę.

Tikrasis profesionalizmas pasireiškia ne tuo, kiek greitai nuvažiuojame iš taško A į tašką B, o tuo, kaip tai darome. Saugus kelionė yra geriausia reklama, kurią gali gauti bet kuri transporto įmonė. Tikimės, kad šis straipsnis padės Jums atpažinti kokybiškas paslaugas ir padaryti teisingą pasirinkimą, kai kitą kartą reikės keliauti iš Vokietijos.