Saugumo reikalavimai keleivių gabenimui į Vokietiją: Visiškas vadovas ir eksperto nuomonė

Įvadas

Vokietija – tai viena pagrindinių transporto arterijų Europoje, kur kasmet srautai plukdytų tūkstančiais autobusų ir mikroautobusų keliauja ne tik dėl prekių, bet ir dėl keleivių. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, techninės priemonės ir, svarbiausia, saugumo standartai. Vokietija šiuo atžvilgiu laikoma viena griežčiausių, o tai nenuostabu – vokiškas disciplinos ir tvarkos supratimas reiškia, kad čia nėra vietos kompromisams, kai kalbama apie žmonių gyvybes.

Kai planuojate kelionę į Vokietiją, ar tai būtų turistinė kelionė, verslo reikalų trip arba reguliaraus maršruto organizavimas, suprasti saugumo reikalavimus nėra tik formalumas – tai būtina sąlyga sėkmingai veiklai. Dažnai klientai klausia: „Kodėl tiek daug dokumentų?“ arba „Kodėl techninė apžiūra turi būti tokia nauja?“. Atsakymas paprastas: Vokietijos keliuose stovi ne tik „Policija“, bet ir „BAG“ (Federalinis kelių transporto tarnybos biuras), kurio užduotis – užtikrinti, kad kiekvienas ratais į šalį atvykęs transporto priemonės atitinka aukščiausius standartus.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis ir patirtimi, paaiškindamas, kas tiksliai reikalaujama nuo vežėjų ir vairuotojų. Mes ne tik aptarsime sausus įstatymus, bet ir pažvelgsime į tai, kaip tai veikia praktikoje – kas būna, jei nusileidžiate nuo standartų, ir kaip išvengti nemalonumų. Nuo techninės transporto priemonės būklės iki vairuotojo darbo laiko apribojimų – čia rasite visą reikalingą informaciją, kad jūsų kelionė būtų ne tik patogi, bet ir visiškai saugi bei teisėta.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Toliau pateikiu išsamų atsakymų į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su keleivių gabenimu į Vokietiją. Šių atsakymų tikslas – išvalyti bet kokius abejones ir suteikti aiškumo sudėtingoje tarptautinio transporto srityje.

1. Kokius techninius reikalavimus turi atitikti autobusas ar mikroautobusas, gabenantis keleivius į Vokietiją?

Techninė transporto priemonės būklė yra pirmasis ir pagrindinis dalykas, kurį tikrina Vokietijos pareigūnai. Neįmanoma pervežti keleivių į Vokietiją senais, techniškai netaisomais autobusais. Pagrindinis reikalavimas – transporto priemonė turi būti techniškai tvarkinga ir atitikti ne tik Lietuvos, bet ir ES standartus. Tai reiškia, kad visos pagrindinės sistemos – stabdžiai, padangos, vairo mechanizmas, šviesos – turi veikti 100 proc.

Svarbu paminėti, kad Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl taršos (Euro standartai). Jeigu autobuso variklis neatitinka nustatytų aplinkosaugos standartų (pvz., Euro 5 ar aukštesnis), gali būti uždrausta įvažiuoti į tam tikras miesto zonas (Umweltzone – aplinkos zonas). Be to, transporto priemonė privalo turėti galiojantį techninį apžiūros liudijimą. Vokietijos pareigūnai dažnai atlieka papildomus „kelio apžiūras“ (Straßenverkehrs-Zulassungs-Ordnung), kuriose tikrinamas ne tik techninė būklė, bet ir įranga, tokia kaip tachografo kalibravimas, žieminės padangos (jei sezonas to reikalauja) bei visi keleiviams skirti saugumo elementai (pavyzdžiui, smūgio absorbuojančios sėdynės). Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – tai „Saugumo diržų naudojimo“ įranga. Visi sėdynių diržai turi būti funkcingi, o keleiviai privalo juos dėvėti.

2. Kokie dokumentai būtini vairuotojui ir transporto priemonei sienos kirtimo ir kontrolės metu?

Dokumentų tvarka yra mūsų verslo „aukso standartas“. Net jei vairuotojas vairuoja puikią mašiną, trūkstamas dokumentas gali priversti stabdyti visą kelionę. Pirmiausia, vairuotojas turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (su tinkama kategorija – D arba D1) ir kvalifikacijos pažymėjimą („95 kodas“ arba „Kortelė“), patvirtinantį, jog jis turi teisę vykdyti keleivių pervežimus.

Transporto priemonei turi būti pateikta: 1. Registracijos liudijimas (techninis pasas). 2. Draudimo polisas (Civilinės atsakomybės draudimo „Žalias kortelė“ arba jos elektroninis atitikmuo). 3. Bendruomenės licencija (Community Licence) – tai pagrindinis dokumentas, leidžiantis vykdyti tarptautinius keleivių pervežimus ES šalyse. 4. Kelių pervežimo leidimų knygelė (Waybills) arba maršrutų lapai, jei reikalaujama konkrečiam tipo pervežimui (pvz., kabotažas arba reguliariosios linijos). 5. Tachografo diagramės arba vairuotojo kortelės duomenys.

Be to, jeigu kelionė vykdoma kaip „Reglamentuojama autobusų kelionė“ (Regulated Bus Tour), reikalingi specifiniai leidimai, išduodami Vokietijos institucijų. Be viso šio rinkinio, per kontrolę susidursite su dideliais baudų rizika ir galimu transporto priemonės areštu.

3. Kaip Vokietijoje reguliuojamas vairuotojo darbo ir poilsio laikas, ir kuo skiriasi nuo kitų šalių?

Vokietija yra viena iš tų šalių, kurioje „Reglamentas (EB) Nr. 561/2006“ (darbo ir poilsio laikas) yra taikomas ypatingai griežtai. Pagrindinė taisyklė: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma būti bent 45 minučių pertrauka (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min., bet ne mažiau). Paros darbo laikas negali viršyti 9 valandų (gali būti pratęstas iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę), o savaitinis poilsis turi būti ne trumpesnis kaip 45 valandų.

Kas ypatinga Vokietijoje? Čia itin dažnai tikrinami tachografai. Naudotis „magiškomis kortelėmis“ arba bandyti apgauti sistemą yra ne tik nelegalu, bet ir labai pavojingu, nes modernūs tachografai (Inteligentieji tachografai 2 kartos) fiksuoja net menkiausius manipuliavimo atvejus. Vokietijos kontrolės tarnybos neturi humoro, kai pamato, kad vairuotojas vairavo ilgiau leidžiamo laiko arba falsifikavo duomenis. Baudos už šių taisyklių pažeidimą yra vienos didžiausių Europoje ir gali siekti tūkstančius eurų. Be to, vairuotojams taikomi griežti taisyklės dėl savaitinio poilsio paskirstymo – jis negali būti atidėliojamas neribotą laiką.

4. Ar reikalingi specialūs leidimai (kabotažas) keleivius pervežti Vokietijos viduje?

Tai yra vienas sudėtingiausių klausimų, su kuriuo susiduria daugelis naujų vežėjų. Bendrai kalbant, jei atvykstate į Vokietiją iš kitos ES šalies (pvz., Lietuvos) ir pervežate keleivius (pvz., turistų grupę), tai vadinama tarptautiniu pervežimu. Tačiau, jei Vokietijos teritorijoje vykdysite keleivių paėmimą ir išlaipinimą už pinigų (kabotažas), situacija pasikeičia.

Kabotažą Vokietijoje reglamentuoja griežtos taisyklės. Paprastai, tarptautinis pervežėjas gali atlikti ribotą kabotažo skaičių (pvz., keleivių išlaipinimas ir vėlesnis paėmimas tame pačiame mieste arba regione tam tikru laiku), tačiau tai turi būti aiškiai susieto su pagrindiniu tarptautiniu maršrutu. Jeigu norite vykdyti nuolatinius reisus tik Vokietijos viduje (pvz., iš Miuncheno į Berlyną), jums reikės Vokietijoje registruotos įmonės ir atitinkamų vietinių licencijų. Dažnai įvyksta taip, kad Lietuvoje registruotas autobusas atveža grupę, ją išlaipina, ir tada bando „užsidirbti“ grįžtant paėmę kitą grupę Vokietijoje. Tai yra nelegalus kabotažas, jei neatitinka laiko ir vietos apribojimų, ir už tai gresia didžiulės baudos, o neteisėtai gautos pajamos gali būti konfiskuotos.

5. Kokios yra padangų naudojimo taisyklės ir reikalavimai (žieminės, vasaros, protektoriaus gylis)?

Vokietijoje padangų klausimas yra labai rimtas, o „O bis O“ taisyklė (nuo Oktober iki Ostern – nuo spalio iki Velykų) yra kiekvieno vairuotojo lūpose. Oficialiai situacija tokia: esant žiemos sąlygoms (sniegas, ledas, šlapdriba), transporto priemonė privalo būti apsirengusi žieminėmis padangomis visais ratais. Nors nėra griežtos datos, kada būtina keisti padangas, praktikoje rekomenduojama jas uždėti nuo spalio pradžios.

Žieminė padanga Vokietijoje apibrėžiama ne kaip „su sniego žyme“, o pagal technines savybes: ji turi turėti geresnį sukibimą su šlapia, snieguota ar ledo danga negu įprasta vasarinė. Be to, protektoriao gylis turi būti ne mažiau kaip 4 mm (tai griežčiau nei bendrieji ES reikalavimai, kurie dažnai nurodo 1,6 mm, tačiau sunkvežimiams ir autobusams taikoma aukštesnė norma). Vasarą naudojant žiemines padangas taip pat gali būti baudžiama, jei jos trukdo saugiam eismui (pvz., dėl per didelio triukšmo ar blogesnio sukibimo sausu asfaltu). Visada patariu savo klientams: jei keliate į Vokietiją rudenį ar žiemą, tikrinkite padangas dar Lietuvoje – čia baudos už netinkamas padangas gali siekti keliasdešimt eurų už padangą, o jei dėl jų įvyksta avarija – atsakomybė begalinė.

6. Kaip Vokietijoje veikia greičio apribojimai autobusams, ir ar yra specialių reikalavimų greičio matuokliams?

Autobusų ir mikroautobusų greičio apribojimai Vokietijoje skiriasi nuo lengvųjų automobilių. Bendruoju atveju, už miesto ribų autobusai (virš 3,5 tons masės) gali važiuoti ne greičiau kaip 80 km/h (62 mylios per valandą). Tačiau yra išimčių: jei autobusas turi ABS sistemą ir yra specialiai pritaikytas aukštesniam greičiui (dažniausiai šiuolaikiniai turistiniai autobusai), greitis gali būti padidintas iki 100 km/h. Miestuose standartinis greičio limitas yra 50 km/h, o gyvenamuosiuose rajonuose – 30 km/h.

Svarbiausias reikalavimas yra greičio ribojimo įtaisas (governor). Jis turi būti nustatytas taip, kad transporto priemonė negalėtų viršyti techninio leidimo nustatyto greičio (paprastai 100 km/h). Vokietijos kontrolės tarnybos tikrina, ar ši įranga nėra išjungta ar manipuliuota. Jei bus rasta, jog greičio ribotuvas neveikia arba yra išjungtas, bus skirta bauda, o autobusas gali būti uždraustas toliau važiuoti, kol jis bus suremontuotas ir patikrintas atitinkamoje serviso stotyje. Autobanuose (Autobahn), neturinčiuose greičio apribojimo lengviesiems automobiliams, autobusai vis tiek privalo laikytis savo 80 ar 100 km/h limito, o tai reiškia, kad juos dažnai aplenkia greiti automobiliai, todėl vairuotojas turi būti ypač atidus ir naudotis dešiniuoju juosta.

7. Kokios yra alkoholio ir narkotikų vairavimo tolerancijos normos Vokietijoje?

Vokietijoje alkoholio tolerancija vairuotojams yra viena griežčiausių pasaulyje, o kalbant apie profesionalius vairuotojus – ji praktiškai lygi nuliui. Nustatyta leidžiama alkoholio koncentracija kraujyje (promilės) yra 0,5 ‰ (tai bendra taisyklė visiems vairuotojams). Tačiau jei vairuotojas yra profesionalus (t. y., veža keleivius ar prekes už pinigus) arba vairuoja transporto priemonę, kurių masė viršija 3,5 tonos, taikoma „0,0 promilės“ taisyklė praktiniu požiūriu. nors įstatymuose gali būti nedidelis tolerancijos lygmuo (pvz., 0,2 ‰), bet bet koks alkoholio kiekis kraujyje, jei jis paveikia vairavimo įgūdžius, yra baudžiamas.

Esant 0,5 ‰ ir daugiau, baudos prasideda nuo 500 eurų, taip pat gaunamas 2 taškų įrašas (Vokietijoje veikia taškų sistema „Fahrerlaubnisregister“), o vairuotojo pažymėjimas gali būti atimtas nuo 1 iki 3 mėnesių. Jei alkoholio kiekis viršija 1,1 ‰, tai laikoma nusikaltimu ir gresia ne tik didesnės baudos, bet ir ilgesnė teisių atėmimo laikotarpis bei specialaus medicininio-psichologinio testo (MPU) privalymas, kad vėl gautum teises. Narkotikų atveju Vokietija taiko „nulinę toleranciją“ – bet koks narkotikų pėdsakas kraujyje ar seilėse reiškia griežtas sankcijas. Profesionaliam vairuotojui tai gali reikšti ne tik baudą, bet ir visam gyvenimui prarastą karjerą šioje srityje.

8. Kokios priemonės turi būti autobuse keleivių saugumui (pirmosios pagalbos, gesintuvai, išėjimo durys)?

Keleivių saugumas autobuse nėra tik apie saugos diržus. Vokietijos techniniuose reikalavimuose (StVZO) detaliai išvardytos būtinosios priemonės, kurios turi būti kiekviename autobuse. Pirmiausia, tai pirmosios pagalbos rinkinys. Jis ne tik turi būti, bet ir turi būti galiojantis. Vaistų ar tvarslo galiojimo laikas turi būti patikrintas, o rinkinys turi būti pažymėta specialiu ženklu. Trūkstant arba pasenusius priemones rinkinyje gali būti baudžiama.

Antra, gesintuvai. Autobuse privalo būti bent vienas gesintuvas (paprastai 2 kg sauso miltelio tipo), jis turi būti patikrintas ir turėti galiojimo žymę. Trečia, išėjimo durys. Visi avariniai išėjimai (viršutiniai langai, šoniniai durys, galinės durys) turi būti pilnai funkcingi ir lengvai atidaromi iš vidaus. Vokietijos kontrolės metu dažnai būna prašoma parodyti, kaip veikia avarinis atidarymo mechanizmas. Taip pat privaloma turėti stabdžių užraktus (prieš riedėjimą atgal kalnuose), kurio tikrinimas taip pat yra įprasta procedūra kalnuotose Vokietijos vietovėse. Šios mažos, bet svarbios detalės gali lemiantys gyvybę avarijos atveju, todėl ekspertai visada primygtinai rekomenduoja juos tikrinti prieš kiekvieną išvykimą.

9. Kaip tvarkomasi su keleivių dokumentais (pasai, vizos) ir kokia vairuotojo atsakomybė?

Nors vairuotojas nėra pasienio pareigūnas, jis turi tam tikrą atsakomybę už keleivių dokumentus. Keliaujant per Šengeno zoną (Lietuva ir Vokietija yra Šengeno narės), išorinės sienos kontrolės dažniausiai nėra, tačiau vidinės kontrolės gali būti atliekamos bet kur, ypač arti sienų arba reidų metu. Vairuotojas privalo tikrinti, ar keleiviai turi galiojančius asmens dokumentus (pasą arba tapatybės kortelę).