Saugumo patarimai kelionėms į Vokietiją: Kaip keliauti be rūpesčių ir nerimo

Vokietija vienareikšmiškai laikoma vienu iš labiausiai pasitikiusiu savo keliais ir transporto infrastruktūra šalių visoje Europoje. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, ne kartą esu matęs, kaip vairuotojai, išvykę į šią šalį su nusiteikimu „tiesiog važiuoti“, netikėtai susiduria su nesusipratimais arba nereikalingais baudomis. Vokiškas tvarkas ir discipliną lemia ne tik geras asfaltas, bet ir griežtos taisyklės, kurių laikymasis yra pagrindinis raktas į sklandžią bei, svarbiausia, saugią kelionę.

Nepaisant to, kad Vokietijos keliai technologiškai pažangūs, o vairuotojų kultūra paprastai aukšta, šalyje egzistuoja saviti niuansai, kuriuos turi žinoti kiekvienas atvykęs svečias – tiek turistas, tiek profesionalus vairuotojas. Šiame straipsnyje pasidalinsiu patirtimi, padėsiančia išvengti dažniausių klaidų ir užtikrins, kad Jūsų kelionė į Vokietiją būtų ne tik maloni, bet ir visiškai saugi. Mes aptarsime viską nuo būtinos įrangos iki specifinių eismo taisyklių, kurios skiriasi nuo įprastų Lietuvoje.

Saugumas kelyje prasideda ne tuomet, kai užsivedate variklį, o dar prieš kelionę, gerai suplanavus maršrutą ir pasiruošus techninei bei teisinei prasme. Vokietijoje neįmanoma „prarasti“ kelio, tačiau labai lengva nukristi į baudų pinkles, jei nežinote specifinių reikalavimų. Tad, užsidėkite saugos dirželius – pradėkime nuo pagrindų, kurie leis Jums mėgautis „Autobahn“ vėju be jokio nerimo.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti sauje, vykstant į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes vokiška policija („Polizei“) yra labai pasitikinti ir jų patikros gali būti išsamios. Nors Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir Schengen erdvėje sienų kontrolės paprastai nėra, dokumentų tikrinimas vidinėse srityse yra įprastas reiškinys, ypač jei automobilis yra užsienietiškų numerių.

Pirmiausia, būtina turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jei Jūsų pažymėjimas išduotas ne lotyniška abėcėle (pvz., lietuviškas jame yra, bet jei turėtumėte seną modelį), rekomenduojama turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, tačiau šiuo metu lietuviškas pažymėjamas visiškai tinkamas.

Antroji ir ne mažiau svarbi dokumentų dalis – automobilio techninė apžiūra (TA) ir draudimas. Vokietijoje privaloma turėti vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo „Žaliąją kortą“. Nors Lietuvoje draudimo polis yra duomenų bazėje, vokiški pareigūnai dažnai pageidauja fizinio dokumento, kuris patvirtintų, kad draudimas galioja ir Vokietijoje. Be „Žaliosios kortelės“ gali kilti nesusipratimų, o neteisėtas važiavimas be draudimo baigiasi itin didelėmis baudomis ir automobilio konfiskavimu.

Taip pat nepraraskite automobilio registracijos sertifikato. Jei automobilis ne Jūsų (pvz., įmonės ar pasiskolintas), būtina turėti įgaliojimą vairuoti šį transporto priemonę, parašytą vokiškai arba angliškai. Tai sutaupys daug laiko ir paaiškinimų pakeliui.

2. Ar automobilyje privaloma turėti kažką ypatingo (saugos komplektą)?

Taip, Vokietijoje automobilio įrangos reikalavimai yra griežtesni nei kai kuriose kitose šalyse, o ypač jei lyginsime su Lietuva. Praktika rodo, kad dažniausiai apgailėtinos pasekmės kyla ne dėl techninių gedimų, o dėl trūkstamos įrangos, kai įvyksta eismo įvykis ar sustojimas kelio šalikelėje.

Būtina sąlyga: kiekvienas automobilyje esantis žmogus turi turėti savo atspindėtįją liemenę. Jos turi būti laikomos ne bagažinėje, o keleivių kabinoje, taip, kad jas būtų galima užsidėti išlipus iš automobilio neįlipsiant į eismo juostą. Policija tikrina, ar liemenės pasiekiamos. Jei jas teks ieškoti bagažinėje po lagaminais, gausite baudą.

Taip pat privaloma turėti pirmosios pagalbos aptvarą (medicininę komplektą). Ji turi būti hermetiška, su galiojimo data (jei data pasibaigusi – bauda tikrai). Dar vienas būtinas atributas – degimo gesintuvas. Nors jis nėra visiškai privalomas kiekviename lengvajame automobilyje (kaip liemenės), jis yra rekomenduojamas, o sunkvežimiuose ar autobusuose – griežtai privalomas.

Galiausiai, atsarginis ratas su įrankiais jo pakeitimui ir statybinis trikampis (avarijinis ženklas). Trikampis turi būti padėtas pakankamai toli (maždaug 100 metrų greitkeliuose), kad kiti vairuotojai laiku pastebėtų pavojų.

3. Kaip elgtis „Autobahn“ (greitkeliuose) ir ar tikrai visur galima važiuoti be greičio apribojimo?

Tai mitas, kad Vokietijoje visur galima važiuoti kuo noriu greičiu. Taip, yra ruožų („dinaminiai greičio apribojimai“), kurios ribos nėra, tačiau juos sudaro tik apie 40 proc. viso greitkelio tinklo. Likusioje dalyje galioja standartiniai greičio apribojimai: dažniausiai 130 km/h (rekomenduojamas greitis) arba 120 km/h.

Jei matote skydą su baltu disku ir juostomis (panašu į 80), tai reiškia, kad galioja galutinis greičio apribojimo panaikinimas. Tačiau net ir tokiuose ruožuose rekomenduojama neviršyti 130 km/h, nes jei įvyksta avarija virš šio greičio, kaltė gali būti priskirta Jums net jei ir kito vairuotojo kaltė akivaizdi.

Svarbiausias saugumo patarimas: važiuokite dešine juosta. Kairioji juosta skirta tik lenkimui. Jei kairėje juostoje važiuojate lėtai arba lygiagrečiai su dešinėje važiuojančiu automobiliu, tai laikoma viena pavojingiausių ir sunkiausiai baudžiamamų klaidų. Vokiečiai yra labai disciplinuoti šioje srityje – net jei važiuojate 180 km/h, jei iš galo artinasi mašina, privalote nedelsiant pasitraukti į dešinę. Tai ne tik mandagumas, bet ir įstatymas.

4. Kokie yra greičio apribojimai gyvenvietėse ir už miesto ribų?

Už gyvenviečių ribų Vokietijoje galioja standartinis greičio apribojimas – 100 km/h (išskyrus greitkelius, kur kalbėjome anksčiau). Čia svarbu atkreipti dėmesį į ženklus „Ortstafel“ (gyvenvietės pradžia) ir „Ortstafel Ende“ (gyvenvietės pabaiga). Gyvenvietėse greitis visada ribojamas iki 50 km/h.

Ypač daug dėmesio reikėtų skirti taip vadinamiems „Tempo 30“ zonoms. Tai gatvės, kuriose greitis ribojamas iki 30 km/h, dažnai esančios prie mokyklų, darželių ar gyvenamuosiuose kvartaluose. Čia griežtai stebimi greičio matuokliai, o baudos viršijus net kelis km/h gali būti staigmenos.

Taip pat būkite budrūs statybų zonose. Jos dažnai žymimos geltona spalva, o greitis jose dažnai nustatomas 80 km/h arba net 60 km/h. Vokietijoje statybų zonose baudos už greičio viršijimą yra dvigubai didesnės nei įprastuose keliuose.

5. Ar reikalingos žieminės padangos, ir kada jos privalomos?

Vokietijoje žiemos padangų klausimas yra labai aiškiai reglamentuotas įstatymu („Winterreifenpflicht“). Žiemos padangos (arba visų sezonų padangos, pažymėtos sniego gėlės simboliu M+S) yra privalomos, jei kelyje yra sniego, šlapdgnos, ledas arba šerkšno.

Nėra fiksuotų datų (kaip, pvz., „nuo lapkričio 1-osios“), tačiau praktiškai laikomasi taisyklės „nuo O iki O“ – nuo Oktober (spalio) iki Ostern (Velykų). Jei kelyje yra žiemos sąlygos, o Jūs važiuojate su vasarinėmis padangomis, gausite baudą (nuo 60 eurų), o jei dėl to sukelsite eismo įvykį – draudimas nebus mokėtas.

Be to, verta paminėti, kad padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm (teisinis minimumas), tačiau saugumo sumetimais ir ekspertų rekomenduojama, kad žieminėse padangose gylis būtų mažiausiai 4 mm. Vokiški keliai drėgni ir slidūs, o geras protektorius yra vienintelis Jūsų draugas stabdant.

6. Kas yra „Umweltplakette“ (Aplinkosaugos ženklelis) ir ar jis reikalingas mano automobiliui?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų atvykstantiesiems. Daugumoje Vokietijos miestų (ypač dideliuose kaip Berlynas, Miunchenas, Kelnas, Štutgartas) yra įvestos „Aplinkosaugos zonos“ (Umweltzone). į jas važiuoti gali tik automobiliai, turintys atitinkamą spalvą ženklelį ant priekinio stiklo.

Yra keturios spalvos: žalia, geltona, raudona ir mėlyna (nenaudojama). Daugumoje zonų leidžiama važiuoti tik su žalia spalvos ženkleliu. Jei Jūsų automobilis yra senesnis arba per daug teršia (pvz., be DPF filtro), Jums gali būti išduotas tik geltonas arba raudonas ženklelis, o tokiu automobiliu į miesto centrą važiuoti draudžiama.

Ženklelį galima įsigyti internetu arba degalinėse, pateikus automobilio techninės apžiūros duomenis. Jei važiuosite be jo į zoną, gausite baudą (paprastai 100 eurų). Nekantriau patikrinkite, ar Jūsų maršrutas neeina per šias zonas, jei neturite ženkliuko – geriau apvažiuoti miestą aplinkui, nei gauti baudą.

7. Kokia yra tolerancija alkoholiui vairuotojui?

Vokietija yra griežta, tačiau ne tokia radikali kaip, pvz., kai kurios Skandinavijos šalys. Leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės. Tai apytikslai vienas alaus (0,5 l) arba viena vyno taurė vidutinio svorio vyrui.

Tačiau čia yra pavojinga zona. Jei alkoholio kiekis viršija 0,5 promilės, tačiau yra mažiau nei 1,1 promilės, baudos prasideda nuo 500 eurų, tačiau didžiausia bėda yra ta, kad Jums uždraudžiama toliau važiuoti – turite kvietti draugą arba taksi. Jei alkoholio kiekis viršija 1,1 promilės, tai laikoma nusikaltimu, gresiantis baudomis, vairuotojo pažymėjimo atėmimu ir net kalėjimu.

Nepamirškite: jei vairuojate įmonės automobilį arba atliekate komercinę veiklą, tolerancija yra 0,0 promilės. Taip pat 0,0 promilės taisyklė galioja jauniems vairuotojams (iki 21 metų) ir vairuotojams, kurie turi mažiau nei 2 metus stažo („Probeführerschein“). Geriausia taisyklė – jei vairuosite, negerkite nė lašo.

8. Kas daryti, jei automobilis sugedo ar įvyko avarija greitkelyje?

Tai viena kritiškiausių situacijų, o čia Vokietijos taisyklės gali išgelbėti gyvybę. Jei automobilis sustojo greitkelyje („Autobahn“) dėl gedimo ar avarijos, pirmiausia įjunkite keturkampį (avarinius žibintus).

Toliau seka „Die Rettungsgasse“ (gelbėjimo koridorius) taisyklė. Jei eismas užstrigęs ir susiformavo spūstis, visi vairuotojai privalo susiformuoti koridorią gelbėjimo transportui: * Jei kelių juostų trys, važiuokite kairiausia juosta, o vidurinėje ir dešinėjeje stumkitės kiek įmanoma arčiau šalikelės. * Jei juostų dvi, tarp jų susiformuoja koridorius: kairioje juostoje stumkitės kairiau, dešinėjeje – dešiniau.

Šis koridorius privalomas net jei specialioji technika dar nematoma – už tai užfiksuota bauda siekia 200 eurų (ir daugiau, jei trukdote).

Galiausiai, jei išlipate iš automobilio, dėvėkite atspindėtąją liemenę. Ir svarbiausia: išlipkite pro dešines duris (į šalikelę), niekada ne pro kaires, į eismo juostą. Užlipkite per saugos grotas (jei yra) užkelio juostos ir laukite pagalbos ten. Niekada nestovėkite automobilio gale ar tarp juostų.

9. Ar legalu naudotis „radarais“ (greičio matuoklių detektoriais)?

Ne, Vokietijoje greičio matuoklių detektorių naudojimas yra griežtai draudžiamas. Tai taikoma ne tik aktyviems prietaisams, kurie „pypsi“ matuojant greitį, bet ir pasyvioms navigacijos sistemoms (pvz., „Waze“, „Google Maps“), jei jos rodo policijos radarus.

Jei Jūsų navigacija turi funkciją „Radarų žemėlapis“, ji turi būti išjungta. Jei policija sustabdys Jus ir pamatys, kad navigacija rodo policijos buvimo vietas, gausite baudą. Geriausia pasitikėti savo akimis ir matomais greičio apribojimo ženklais, o ne technologijomis, kurios šalyje yra nelegalios.

Taip pat draudžiama turėti prietaisų, kurie trukdo greičio matavimui (pvz., radarų stabdytuvai). Už tai gresi didžiulės baudos ir baudos punktai „Flenseburge“ (Vokietijos baudų punktų centras).

10. Ar galima rūkyti automobilyje, jei važiuoja su vaikais?

Šis klausimas dažnai kelia sumaišį, nes taisyklės pasikeitė. Nuo 2007 metų Vokietijoje yra įvestas įstatymas, draudžiantis rūkyti automobiliuose, kuriuose važiuoja vaikai ir jaunuoliai ( iki 18 metų).

Tai nėra tiesioginis reikalavimas turėti uždarytas langus, bet apsauginė priemonė. Jei policija pastebės, kad rūkote su vaiku automobilyje, Jums gali būti paskirta bauda. Be to, verta prisiminti, kad rūkymas automobilyje (net be vaiko) gali turėti įtakos draudimo išmokai įvykus avarijai, jei nustatyta, kad rūkymas trukdė vairuotojui (pvz., nukrito žiebtuvėlis).

Mano kaip eksperto patarimas: jei keliaujate su vaikais, geriausia visai nerūkyti automobilyje. Tai ne tik išvengsite baudų, bet ir užtikrinsite saugesnę bei sveikesnę kelionės aplinką mažiesiems keleiviams.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti puiki patirtis, jei tik gerai pasiruošiate ir gerbsite vietines taisykles. Kaip matėme per daugelį metų, dauguma nusižengimų neatsiranda dėl blogo valios, o dėl neinformuotumo. Vokietiškas saugumas remiasi ne griežtomis baudomis patys sau, o bendru sutarimu, kad kelyje visi turi elgtis atsakingai ir numatomai.

Svarbiausia išvada: pasiruošimas prasideda namuose. Patikrinkite dokumentus, įsigykite „Žaliąją kortelę“, įsitikinkite, kad automobilyje yra atspindėtėjų liemenės kiekvienam, o jei keliaujate į miestus – apsirūpinkite aplinkosaugos ženkleliu. Kai vairuojate, nepamirškite „dešinės juostos“ principo ir gerbkite greičio apribojimus, net jei kelyje atrodo, kad nieko nematote.

Vokietija – šalis, kurioje technologijos ir tradicijos susilieja viename. Modernūs keliai leidžia judėti greitai, tačiau tai reikalauja didelio atsakomybės.