Saugiausi keleivių pervežimai – kelionės Vokietijos kryptimi

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų tarp Lietuvos piliečių. Nesvarbu, ar tai kelionės darbui, vizitai šeimos nariams, medicininės procedūros ar paprasti turistiniai žygiai – kiekvienas iš mūsų nori jaustis saugiai kelyje. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip pasikeitė rinka, kaip evoliucionavo techninės priemonės ir, kas svarbiausia, kaip pakilo keleivių reikalavimai saugumo standartams. Šiandien saugumas tai ne tik formalumas, o kompleksinė sistema, kuri prasideda ne nuo to, kai autobusas užsiveda variklį, o dar kur kas anksčiau.

Kelionė į Vokietiją yra ilga – tai nuo 1000 iki virš 1500 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo maršruto. Tokiu atstumu keliaujant per skirtingas šalis, kintančias oro sąlygas ir intensyv�ią eismą, ypatingai svarbu pasitikėti ne tik savo vairuotoju, bet ir transporto priemone bei pačia pervežimo kompanija. Straipsnyje aptarsime, kas tiksliai lemia saugų keleivių pervežimą, kaip atpažinti patikimą vežėją ir ką turėtų žinoti kiekvienas keleivis, renkantis komfortišką ir, svarbiausia, saugų transportą Vokietijos kryptimi.

Saugumas prasideda nuo organizacijos. Patikimi vežėjai neįsivaizduoja kelionės be išsamaus maršruto planavimo. Mes nebedraugiame „pagal akį“. Kiekviena kelionė yra analizuojama atsižvelgiant į galimas spūstis, remonto darbus automagistralėse, meteorologines prognozes ir netgi ilgiausius poilsių taškus, kurie būtų saugūs ir patogūs keleiviams. Vokietijoje, pavyzdžiui, yra griežtai reglamentuojama poilsiavimo sistema (Rasthof), tad profesionalios kompanijos visada planuoja stovesias tik licencijuotose vietose. Tačiau tai tik pirma grandis. Sekančios – techninė būklė, vairuotojo kompetencija ir teisinis pagrindas. Šiuolaikinis autobusas turi būti ne tik „vaizdingas“, bet ir praeiti griežtas technines apžiūras, o vairuotojas turi valdyti ne tik vairą, bet ir savo emocinę būklę, bei laikytis griežtų darbo ir poilsio režimų.

Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečia patirtimi, padėsiu jums suprasti pagrindinius saugumo aspektus, taip kad kito kelionės metu galėtumėte atsipalaiduoti ir mėgautis vaizdais iš lango, o ne galvoti apie rizikas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt detaliausių atsakymų į klausimus, kurius dažniausiai girdėju iš savo klientų. Manau, kad ši informacija padės jums suprasti, kaip veikia sritis ir ką tiksliai reikia ieškoti renkantis pervežimą.

1. Kaip sužinoti, ar keleivių pervežimo įmonė yra tikrai patikima ir veikia legaliai?

Tai bene svarbiausias klausimas, į kurį turi atsakyti pats keleivis prieš užsakydamas bilietą. Lietuvoje tarptautinius keleivių pervežimus reglamentuoja Susisiekimo ministerija, o vežėjai turi turėti specialias licencijas. Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi galiojantį keleivių tarptautinių pervežimų licenciją. Ši informacija paprastai yra prieinama įmonės internetinėje svetainėje arba ją galite patikrinti „Sąrašų“ portale arba prie Susisiekimo ministerijos.

Antra, legalus vežėjas visada su keleiviu sudaro transporto sutartį (dažniausiai tai elektroninis bilietas, kuriame nurodytos visos sąlygos). Jei jums siūlo „važiuoti už mažesnę kainą be kvitų“ arba pinigus priima į rankas neįformindami jokio dokumento – tai yra raudona vėliavėlė. Toks vežėjas tikriausiai neturi apdraustos civilinės atsakomybės, o tai reiškia, įvykus įvykiui, keleivis gali likti be jokios kompensacijos. Patikimas vežėjas taip pat visada turi galiojantį draudimą nuo civilinės atsakomybės (OCŽ draudimas), kuris apima keleivius. Be to, verta pažiūrėti įmonės įvertinimus internete, socialiniuose tinkluose, tačiau atkreipkite dėmesį ne tik į teigamus, bet ir į neigiamus atsiliepimus, bei tai, kaip įmonė jais reaguoja.

2. Kokius techninius reikalavimus turi tenkinti autobusai, vykstantys tolimus maršrutus į Vokietiją?

Techninė autobuso būklė – tai 50 proc. sėkmės saugioje kelionėje. Nėra taip, kad autobusas tiesiog „važiuoja“. Jis turi būti pritaikytas ilgam maršrutui. Pagal ES reglamentus, autobusai, atliekantys tarptautinius pervežimus, privalo būti praeiti technines apžiūras (DKR) kas 6 savaites (paprastai). Tai yra daug dažniau negu įprastiems automobiliams.

Be to, svarbi konstrukcija. Autobusai turi atitikti griežtus kravimo ir saugumo standartus (pvz., ECE R66 reguliavimas dėl viršutinės konstrukcijos stiprumo). Vykdamas į Vokietiją, autobusas privalo turėti veikiančius ABS antiblokavimo sistemas, ESP elektroninio stabilumo kontrolę, ASR traukos kontrolę, taip pat ribotuvus (limiterius), neleidžiančius viršyti 100 km/val greičio. Žiemos metu, nuo lapkričio iki kovo, Vokietijoje ir kitose šalyse griežtai reikalaujama, kad transporto priemonė būtų paruošta žiemos sąlygoms – turi būti sumontuotos žiemos padangos (arba visų sezonų su atitinkamu žymėjimu) ir bent 4 ratai turi turėti sniego grandines, jei to reikalauja oro sąlygos. Patyrusiems vežėjams tai ne naujiena, o kasdienybė. Taip pat svarbu, kad autobuse veiktų klimato kontrolė, nes dėl blogo oro kondicionavimo ar šildymo vairuotojas gali prarasti dėmesį.

3. Kaip užtikrinamas, kad vairuotojai yra pakankamai ilsėję ir pajėgūs saugiai vairuoti?

Vairuotojo darbo ir poilsio režimas yra griežtai reglamentuotas Europos Sąjungos reglamentais (EC Nr. 561/2006). Tai ne yra įmonės gudrybė, o įstatymas. Mes naudojame takografinius įrenginius, kurie fiksuoja kiekvieną vairuotojo judesį – kai jis vairuoja, kai atlieka kitą darbą, o kai ilsisi. Pagal taisykles, po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti ne mažiau kaip 45 minučių pertrauką (arba ją padalyti į 15 min. ir 30 min.).

Paros poilsis turi būti ne trumpesnis kaip 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne dažniau kaip 3 kartus per savaitę). Savaitinis poilsis – mažiausiai 45 valandos nepaliaujamai. Profesionalios įmonės ne tik tikrina takografo duomenis po kiekvienos kelionės, bet ir vykdo vidinius auditus. Jei įmonė spaudžia vairuotoją „nukeliauti“ viršijant laikus, tai tiesioginis kelias į katastrofą. Aš visada sakyčiau savo klientams: jei autobusas vėluoja, nes vairuotojas laikosi poilsio režimo – būkite dėkingi, nes jis saugo jūsų gyvybę. Pasitikėkite tik tomis kompanijomis, kurios viešai deklaruoja, kad jų prioritetas yra vairuotojų gerovė ir laikymasi EK taisyklių.

4. Kas nutinka, jei kelyje pasitaiko techninis gedimas ar avarija? Ar yra parengtas veiksmų planas?

Tai scenarijus, kurio niekas nenori, bet kuris reikalauja pasiruošimo. Esu matęs įvairių situacijų – nuo pūstančio padangos iki sunkesnių elektronikos gedimų. Sąžiningas ir saugus vežėjas visada turi „B“ planą. Pirmiausia, kiekvienas autobusas turi su savimi būtinąją pagalbos priemonių komplektą: uždegimo žvakutes, atsargines lemputes, žibintus, pirmosios pagalbos apyrankę, ugngesi gesintuvą ir netgi atsarginius raktus nuo padangų.

Jei gedimas neįmanomas išspręsti vietoje (pvz., susidėvėjęs guolis arba variklio gedimas), vežėjas privalo nedelsiant susisiekti su dispečeriu. Profesionali įmonė turi sudarytas sutartis su pagalbos tarnybomis visose šalyse, kuriose važiuoja (Lietuva, Lenkija, Vokietija). Tai reiškia, kad vietoje atvyksta techninė pagalba arba, jei reikia, siunčiamas rezervinis autobusas. Svarbiausia keleiviui – ne likti vienu kelyje naktį. Prieš išvykdami, paklauskite įmonės: „Ką darysite, jei autobusai sugers?“ Jei atsakymas keistas arba abejingas – ieškokite kito pasiūlymo. Mūsų atveju, turėdami 20 metų patirtį, žinome, kur Vokietijoje galima greitai gauti techninę pagalbą, kaip perkelti keleivius į viešbutį laukiant rezervinio transporto ir kaip išspręsti dokumentų klausimus.

5. Kaip atpažinti „pavogtas“ arba nelegalias keliones ir kodėl jos yra pavojingos?

Rinka yra konkurencinga, todėl atsiranda „pilkiųjų“ vežėjų. Tai dažniausiai vairuotojai, dirbantys be įmonės, arba įmonės, kurios neturi teisės vykdyti tarptautinių reisų. Jie siūlo žymiai mažesnes kainas, nes nemoka mokesčių, neturi draudimo ir vengia techninių apžiūrų. Kodėl tai pavojingu? Pirmiausia, jei įvykia avarija, jūs neturėsite jokios teisinės gynybos. Jūsų draudimas negalios, nes sutartis negalioja. Antra, tokie vairuotojai dažnai viršija darbo laiką, kadangi jų niekas nedraudžia – jie nenaudoja takografo arba jį „apgauna“.

Kaip atpažinti? Žiūrėkite į autobusą. Ar jame nurodyta įmonės pavadinimas ir kontaktai? Ar užrašas „Taxi“ arba nuoma? Legalus tarptautinis reisas turi būti pažymėtas kaip „Reguliarusis“ arba „Neregularusis tarptautinis keleivių pervežimas“, o ne kaip individualus automobilių nuoma. Taip pat, jei reisas vykdomas iš neoficialios vietos (pvz., ne iš autobusų stoties ar sutartoje vietoje, o iš kiemo kur nors miesto pakraštyje), tai taip pat kelia abejones. Pasirinkite tik tuos, kurie veikia atvirai, turi biurus ir aiškų maršrutą.

6. Kaip tvarkomas bagažas ir jo saugumas kelionės metu?

Bagažas – dažna painiavų šaltinis. Saugus pervežimas reiškia ne tik keleivių, bet ir jų turto saugumą. Pagal taisykles, keleiviams leidžiama vežti tam tikrą bagažo kiekį (pvz., viena didelė lagamina ir rankinė bagažą). Svarbu suprasti, kad didelis bagažas yra talpinamas į bagažinę po autobusu, kuri užrakinama. Raktus turi vairuotojas, tačiau dažnai techninių sustojimų metu (pvz., degalinėse) vairuotojas gali atidaryti bagažinę keleiviams. Čia atsiranda pavojus – neatsargūs keleiviai palieka vertingus daiktus nepridėję arba juos pasigrobia svetimi.

Mano patarimas: visada pasirūpinkite savo bagažu. Vertingus daiktus (pinigus, dokumentus, vaistus, nešiojamus kompiuterius) nešikite su savimi į saloną. Bagažinėje turi būti tvarkinga – daiktai negali slankioti, nes gali sužaloti vairuotoją arba pakenkti pačiam autobusui stabdant. Prieš išvykdami, vairuotojas turi užtikrinti, kad bagažinės durys užsidarytų hermetiškai. Taip pat, kiekvienas keleivis turi gauti bagažo kvitą (etiketę su numeriu). Be šio kvito, praradus bagažą, bus labai sunku įrodyti, kad jis buvo patikėtas vežėjui.

7. Kokios yra kelionės draudimo sąlygos ir ką apima draudimas?

Tai klausimas, kurį dažnai praleidžia tyliomis. Keleivis, įlipdamas į autobusą, yra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tai reiškia, kad jei dėl vežėjo kaltės įvyksta avarija ir keleivis sužeidžiamas, draudimo kompanija moka kompensaciją. Tačiau šis draudimas neapima visko. Jis neapima keleivio ligų, kurios prasidėjo ne dėl avarijos, jis neapima prarasto bagažo, jei jis nebuvo pavogtas (o, pvz., keleivis jį pats pamiršo), ir neapima atšauktų kelionių.

Todėl visada rekomenduoju susidomėti galimybe įsigyti papildomą kelionės draudimą. Jis paprastai apima medicininių išlaidų kompensavimą užsienyje (svarbu, nes Europos sveikatos draudimo kortelė ne visada padaro viską nemokamai), bagažo praradimą arba pažeidimą, bei kelionės nutraukimą dėl nenumatytų aplinkybių. Užtikrinkite, kad pasirinktas vežėjas turi galiojantį draudimo polisą, kurio apimtis būtų bent kelių milijonų eurų žalos atvejui – tai standartas dideliems tarptautiniams pervežėjams.

8. Kaip vyksta dokumentų patikra sienos kirtimo metu (nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje)?

Nors ir Lietuva, ir Vokietija priklauso Schengeno erdvei, tai nereiškia, kad sienos visiškai nėra. Ypatingai dabar, padidinus migracijos kontrolės režimus, policijos patruliai dažnai sustabdo autobusus netgi vidinėse Schengeno šalyse (pvz., Lenkijoje arba pačioje Vokietijoje). Saugus pervežimas reiškia ir tvarkingus dokumentus.

Vairuotojas turi turėti su savimi ne tik savo vairuotojo pažymėjimą ir TACHO kortelę, bet ir keleivių sąrašus (manifestą). Šiame sąraše turi būti nurodyti visi keleiviai: asmens kodas, pavardė, vardas. Jei sąrašo nėra arba jis nesutampa su realiais keleiviais, autobusas gali būti sulaikytas, o kelionė – uždrausta. Keleivių pareiga – turėti galiojantį asmens dokumentą (pasą arba tapatybės kortelę). Nerekomenduoju rizikuoti ir važiuoti be dokumento, net jei atrodo, kad „visiems leidžiama“. Policijos reidas gali nutikti bet kur. Be to, jei autobuse važiuoja nepilnamečiai be vieno iš tėvų, būtina turėti notariškai patvirtintą tėvų sutikimą važiuoti į užsienį. Be šio dokumento vaikas gali būti neleistas per sieną arba grąžintas atgal, kas sukelia didelį stresą visiems.

9. Kaip pasirūpinama keleivių saugumu esant nepalankioms oro sąlygoms (sniegas, liūtys, rūkas)?

Oro sąlygos Vokietijoje, ypač žiemą, gali būti iššūkis. Autobanai (Autobahn) yra puikiai prižiūrimi, tačiau staigus smarkus lietus (vadinamas „Straßenwasser“) arba rūkas gali gerokai sulėtinti eismą. Saugus vežėjas stebi orą ne tik per langą, bet ir specialiuose meteorologiniuose portaluose. Jei prognozuojamas audra arba stiprus sniegas, maršrutas gali būti pakeistas – pvz., važiuojama ne greituoju keliu, o greičiausiu, bet saugesniu šalutiniu keliu.

Taip pat svarbu vairuotojo įgūdžiai vairuoti šliandu. Mūsų vairuotojai reguliariai lanko vairavimo įgūdžių kursus, įskaitant vairavimą slidžiu keliu. Jei sąlygos tampa kritiškai pavojingos (pvz., visiška užšąlantis lietus), vairuotojas turi teisę (ir pareigą!) sustoti saugioje vietoje (pvz., poilsio zonoje) ir laukti, kol oras pagerės. Keleiviai dažnai nenusimano, kodėl sustojome, tačiau saugumas yra aukščiau už laiką. Be to, autobusas turi būti paruoštas: valomi stiklai, veikianti šildoma priekinė stikla (šildomi veidrodžiai), o padangos su giliu protektoriumi užtikrina trauką.

10. Ką daryti keleiviui, jei jis jaučiasi nesaugiai arba pastebi vairuotojo elgesio pažeidimus?

Tai labai svarbus klausimas. Keleivio teisės yra svarbios. Jei pastebite, kad vairuotojas vairuoja agresyviai, viršija greitį, arba, kas blogiausia, atrodo mieguistas (nukrypęs nuo kelio, staigiai vairuoja), nedelskite ir informuokite. Pirmiausia, galite švelniai kreiptis į pačią vairuotoją (jei situacija leidžia) arba į antrą vairuotoją (jei tokių yra daugiau). Jei reisas ilgalaikis, būna du vairuotojai, todėl vienas gali pakeisti kitą.

Jei jauskitės, kad jūsų skundai neišgirsti, arba situacija kritinė – tiesiog skambinkite į savo pervežimo įmonės dispečerinę (numeris turi būti pateiktas bilieteje arba autobuse).