Saugi ir patikima kelionė į Vokietiją dabar: Eksperto vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik turistams, bet ir verslo atstovams, taip pat vairuotojams, kuriems tenka keliauti į šią šalį transporto priemonėmis. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje dirbu jau beveik dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: maršrutas Lietuva – Vokietija, nors ir tapęs bene „pramoginiu“ dėl gerų kelių, vis tiek reikalauja sisteminio požiūrio ir gero pasiruošimo. Pasikeitęs geopolitinis kontekstas, nauji kelių eismo taisyklių pakeitimai bei vis griežtesni reikalavimai transporto priemonėms verčia mus žiūrėti į šią kelionę ne kaip į paprastą važiavimą, bet kaip į logistinę operaciją, kurioje saugumas ir patikimumas yra prioritetas.

Šiandien, kai pasaulis greitai keičiasi, kelionė į Vokietiją turi būti apgalvota kiekviename detalyje – nuo techninio automobilio pasiruošimo iki dokumentų tvarkos ir eismo taisyklių niuansų. Nors šalis pasižymi išvystyta infrastruktūra, čia pasitaiko ir „pavojų zonų“, kurias sužinojęs tik pradedantysis vairuotojas, gali netikėtai nukentėti. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir praktiniais patarimais, padėsiančiais jums nukeliauti į Vokietiją saugiai, be nereikalingų rūpesčių ir, svarbiausia, patikimai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėnu iš savo klientų ir partnerių planuojant keliones į Vokietiją. Atsakymai į juos paremti ilgamete praktika ir aktualiaisiais teisės aktais.

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi keliaujant į Vokietiją asmeniniu arba kompanijos automobiliu?

Tai yra pagrindas, be kurio net neverta važiuotioti nuo garažo. Per mano dvidešimt metų praktikos matyta nemažai situacijų, kai puikiai atrodanti kelionė sustodavo dėl paprasto popieriaus trūkumo. Pirmiausia, tai patvirtintas vairuotojo pažymėjimas. Jeigu jis nėra tarptautinio formato (nors šiuo metu dauguma šalių, įskaitant Vokietiją, pripažįsta nacionalinius pažymėjimus su lietuvišku tekstu, visada geriau turėti tarptautinį arba susirūpinti, kad pažymėjime būtų lotyniški raidiniai kodai).

Antra, transporto priemonės registracijos sertifikatas (techninė pasas). Jeigu keliaujate ne savo automobiliu, būtina turėti notarinį įgaliojimą arba raštišką sutikį iš savininko vairuoti šį automobilį, nurodant sutarties numerį ir galiojimo laiką. Vokiškos pareigūnų komandos yra labai išsamios ir jei automobilio savininkas nėra vairuotojas, jie ieškos pagrindimo, kodėl jūs esate už vairo.

Trečia, civilinės atsakomybės draudimo „Žalias kortelė“ (Green Card). Nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje ir draudimas galioja be jos, fizinė kortelė greitai padeda spręsti incidentus vietoje. Taip pat patariu turėti Kasko draudimo polisą (jeigu toks yra), kadangi jis gali būti reikalingas jei ne tik kitiems, bet ir jums patirtai žalai atlyginti užsienyje. Jeigu keliaujate verslo reikalais, būtinai pasirūpinkite kvitais arba sutartimis, pagal kurias vykstate į Vokietiją – tai gali prireikti sienos kirtimo metu arba patikros metu.

2. Ar reikia rūpintis specialiaisiais techniniais reikalavimais automobiliui prieš kelionę (žieminės padangos, aptvaras ir pan.)?

Vokietija garsėja savo griežtais techniniais reikalavimais, ir čia negalima nieko palikti atsitiktibiui. Vienas svarbiausių dalykų – padangos. Žieminės padangos Vokietijoje yra privalomos (sąlyginė įsipareigojimas), kai kelyje yra sniego, šlapdgnos arba ledo. Tai nėra fiksuota data (kaip, pvz., lapkričio 1-oji), tačiau praktikoje nuo spalio pabaigos iki kovo pradžios su vasarinėmis padangomis važiuoti gana rizikinga. Jeigu įvykus eismo įvykiui nustatysite, kad važiavote ne tinkamomis padangomis, ne tik gausite baudą, bet ir prarasite draudimo išmoką.

Taip pat būtina pasitikrinti automobilio techninę būklę. Padangų protektoriaus gylis turi atitikti normativas (ne mažiau kaip 1,6 mm, tačiau rekomenduojama ne mažiau 4 mm žiemai). Vairuotojai dažnai pamiršta apie šviesų veikimą. Vokietijoje griežtai prižiūrima, ar šviesos nukreiptos teisingai, ar nėra „akligalvių“. Jeigu jūsų automobilis turi priekinių rūkų žibintus, juos galima naudoti tik esant ribotam matomumui, ne kaip dienos šviesas.

Svarbus dalykas – aptvaras (kėbulas). Jeigu automobilis yra pažeistas (pvz., sulaužytas šoninis veidrodis, įtrūkęs stiklas, smarkiai sužalotas buferis), tai gali būti įvertinta kaip techninės būklės neatitikimas, o tai kelia pavojų kitiems dalyviams. Tokiu atveju pareigūnai gali uždrausti tolimesnį važiavimą iki pašalinimo trūkumo. Todėl prieš išvykstant rekomenduoju padaryti trumpą techninę apžiūrą pas savo mechaniką.

3. Kaip Vokietijoje veikia „Environmental Zones“ (Umweltzone) ir ar reikia specialios kortelės?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų, su kuriuo susiduria lietuviai. Dauguma didžiųjų Vokietijos miestų (Berlynas, Miunchenas, Kelnas, Frankfurtas ir kt.) yra paskelbę ekologines zonas. Į jas važiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi specialią žaliąją (retesniais atvejais geltonąją ar raudonąją) spalvos lipduką – „Umweltplakette“ – priekiniame stikle.

Šio lipduko trūkumas gali baigtis labai skaudžia bauda (nuo 80 eurų). Net jeigu jūsų automobilis yra naujas ir ekologiškas, be lipduko į zoną važiuoti negalima. Lietuvoje šiuos lipdukus galima įsigisti tam tikrose draudimo bendrovėse arba specializuotose parduotuvėse, pateikus automobilio techninio paso duomenis. Mano patarimas: nebandykite „užšluoti“ pro miestą be jo. Moderni stacionarių kamerų sistema užfiksuoja numerius beveik tiksliai, o baudos pristatomos į namus net po kelių mėnesių, kai jau užmiršote tą incidentą. Planuokite maršrutą taip, kad žinotumėte, ar keliaujate pro šias zonas, ar galite apeiti miesto centrą.

4. Kokios yra pagrindinės vairavimo Autobahn (greitkeliuose) ypatybės ir rizikos?

Legenda apie neribotą greitį Vokietijoje yra tiesa, bet tik dalinė. Nors kai kuriose greitkelių atkarpose greitis tikrai nėra ribojamas, daugumoje jau galioja 130 km/h (kaip rekomenduojamas) arba griežtesni 100–120 km/h ribojimai dėl statybų, prastų oro sąlygų ar triukšmo. Mano praktika rodo, kad didžiausia rizika čia yra ne greitis, o greičio skirtumas.

Kai viena juosta važiuoja 120 km/h, o kairioji – 180 ar 200 km/h, kiekvienas manevras tampa pavojingas. Svarbiausia taisyklė: dešinė juosta yra važiavimui, kairioji – lenkimui. Jeigu važiuojate dešinėje juostoje ir jus lenkia iš kairės, negalima paspartinti, kai kitas automobilis jūs lenkia – tai yra draudžiama ir baudžiama. Taip pat būtina žiūrėti į kelio ženklus su skaičiais juodame fone ant balto stačiakampio – tai greičio ribojimai, kurie dažnai pasikeičia staiga. Dar vienas dalykas, kurio bijau daugiausia – „Rettungsgasse“, t.y. gelbėjimo juosta. Kai susidaro spūstys, vairuotojai privalo susiformuoti laisvą koridorių tarp juostų gelbėjimo automobiliams. Už šios taisyklės pažeidimą mokesčiai yra labai dideli, o moralinis atsakomybės svoris – dar didesnis.

5. Ką daryti, jeigu įvyksta eismo įvykis avarijos Vokietijoje?

Eismo įvykis svetur yra stresas, bet šaltas protas čia būtinas. Pirmiausia, užtikrinkite saugumą – įjunkite signalizaciją (avarijinę), užsidėkite šviesos atšvaitines liemenes (nepamirškite, jos turi būti kiekvienoje transporto priemonėje Vokietijoje). Jeigu įvykis įvyko greitkelyje, niekada nekeliaukite iš automobilio, jei tai nėra absoliučiai saugu – laukite gelbėtojų už užtvaros arba už briaunos.

Antra, kvieskite policiją. Nors smulkių incidentų atveju Vokietijoje policija gali neatvykti ir leisti susitarti pačiams, aš visada patariu iškviesti pareigūnus, jeigu yra bent menkiausia abejonė dėl įvykio aplinkybių ar kaltės. Užsienyje kalbos barjeras ir skirtingi įstatymai gali sukelti problemų vėliau. Surinkite liudytojų duomenis.

Trečia, užpildykite Europinį avarijos protokolą. Jis turi būti užpildytas abiejų šalių. Būtina tiksliai pažymėti žalą ir brėžinius. Nenaudokite tušinuko, jeigu jis gali išsitrinti – rašykite rašalu. Visada darykite nuotraukas (bendra situacija, numeriai, pažeidimai, kelio ženklai). Jeigu kitas šalis vengia duoti duomenis ar elgiasi agresyviai, laukite policijos. Mano patirtis rodo, kad teisingai surinktas avarijos vietos duomenų rinkinys sutaupo daug nervų draudimo bendrovėje vėliau.

6. Ar Lietuvoje įsigytas „Kasko“ draudimas veikia Vokietijoje, ir kokie su tuo susiję niuansai?

Dauguma lietuviškų Kasko draudimo polisų turi teritorinį apribojimą, dažniausiai apimantį Europos Sąjungą šalių, tačiau vertėtų pasitikslinti savo sutartyje. Yra svarbus niuansas: Kasko draudimas dažniausiai padengia jūsų automobilio žalą, tačiau gali būti taikomi didesni „deductible“ (savarankiškos išlaidos) limitai užsienio šalyse.

Be to, jeigu įvykio metu nustatoma, kad kaltė yra jūsų (pvz., nesilaikėte pirmumo kelio ženklų), Kasko gali neapmokėti visos žalos, o tik dalį, likusią dalį turėsite padengti patys arba kreiptis į civilinės atsakomybės draudimą. Svarbu prisiminti apie „Pagalbos kelyje“ paslaugas. Jos dažnai yra integruotos į Kasko, tačiau užsienyje paslaugos gali būti ribotos (pvz., tik techninė pagalba vietoje, bet ne vilkimas į Lietuvą). Prieš kelionę būtinai sužinokite savo draudiko telefoną, skirtą pagalbai užsienyje, ir sužinokite, iki kurio atstumo jie vilks automobilį, jeigu jis suges. Kartais vilkimas iki Lietuvos gali kainuoti brangiau nei sugedęs automobilis.

7. Kokios alkoholio koncentracijos normos galioja vairuotojams ir kiek griežtai jos tikrinamos?

Vokietijoje alkoholio normą vairuotojams nustato 0,5 promilės, kas yra panašu kaip ir Lietuvoje. Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Jeigu vairuotojas yra jaunesnis kaip 21 metai arba turi vairuotojo stažą mažiau kaip 2 metai (probationary period), jam leidžiama 0,0 promilės. Tai reiškia absoliutų sausumą.

Tikrinimai vykdomi labai intensyviai, ypač naktį, šventėmis ir po jų. Vokietijoje naudojamos labai jautrios alkotesterių sistemos. Mano patarimas: geriau visai nepaliesti alkoholio, jeigu planuojate vairuoti kitą dieną ryte. Baudos už viršijimą yra didelės, o jeigu promilės viršija 1,1 – tai jau baudžiamasis nusikaltimas, griežčiau baudžiamas net nei Lietuvoje. Be to, jeigu esate ne Vokietijos pilietis ir padarote nusikaltimą, gali būti uždrausta vairuoti Vokietijoje (vairavimo draudimas), kas kuria milžiniškas problemas ateityje. Nenaudokite viliotis tuo, kad „nieko nebus“ – vokiškas pareigūnų profesionalumas čia nenukenčia.

8. Kaip elgtis su degalų kainomis ir mokėjimais degalinėse?

Degalų kainos Vokietijoje svyruoja ir gali būti didelės, tačiau yra vienas gudrybė, kurią naudoja vietiniai. Kainos gali skirtis net 10–15 centų turi skirtingų degalinių tinklų ar net to paties tinklo degalinių skirtinguose miestuose. Yra specialių mobiliosios programėlių (pvz., „ADAC Spritpreise“ ar „Clever Tanken“), kurios realiu laiku rodo pigiausias degalines aplinkui.

Mokėjimas: didžioji dalis degalinių priima banko korteles, tačiau verta turėti ir grynųjų. Vokiškos degalinės dažnai turi pilnus aptarnavimus su parduotuvėmis ir kavinėmis, kur galima atsipalaiduoti. Svarbu: daugumoje degalinių reikia sumokėti prieš degalų pylimą arba tiesiogiai prie stotelės įdėjus kortelę (EC kortelės yra labai populiarios Vokietijoje). Jeigu jūsų kortelė neturi „chip“ technologijos arba yra tik kredito (ne debeto), gali kilti problemų automatinėse stotelėse. Geriau naudotis tais terminlais, kurioje galima sumokėti parduotuvėje kasininkui. Taip pat nepamirškite, kad daugumoje vietų degalinėse dirba tik vienas žmogus naktį, todėl mokėjimas grynaisiais gali būti greitesnis.

9. Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (mokesčiai už naudojimąsi keliais arba tuneliais)?

Lengvieji automobiliai Vokietijoje važiuoja greitkeliais ir keliais be jokių mokesčių – nėra vinietų sistemos, kaip Austrijoje ar Šveicarijoje. Tai vienas privalumų. Tačiau jeigu keliaujate sunkvežimiu (virš 3,5 tons), situacija kitokia – ten reikalingi „Toll Collect“ įrenginiai.

Dėl lengvųjų automobilių: nepamirškite, kad kai kurie miestų centrai ar tuneliai (pvz., kai kurie tuneliai Alpėse, jeigu keliaujate toliau į pietus) gali būti mokami. Taip pat, jeigu planuojate važiuoti pro Herrenchiemsee pilį ar kitas vietas, kur pasiekiama keltu, ten taip pat mokama. Tačiau pagrindinis maršrutas Lietuva-Vokietija (per Lenkiją) paprastai nereikalauja papildomų kelių mokesčių, išskyrus degalus. Tačiau Lenkijoje situacija keičiasi (ten jau yra mokami keliai A2 ir A8), tad planuodami maršrutą, atsižvelkite ir į tranzitinių šalių mokesčius.

10. Kokios yra pagrindinės parkavimo taisyklės miestuose ir kodėl verta vengti „nelegalių“ vietų?

Parkavimas Vokietijos miestuose gali būti tikras išbandymas nervams. Miestuose parkavimas dažniausiai mokamas. Mokamos zonos pažymėtos mėlyna žyme su užrašu „Parken mit Parkschein“ (parkavimas su bilietu). Bilietus galima įsigyti specialiuose automatuose gatvėje (dažnai priima tik monetas arba kortelę be PIN kodo) arba per mobiliąsias programas (pvz., „Parkopedia“ ar „Parkster“).