Reguliarus transportas iš Vokietijos: lanksčios kelionės dabar

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik du dešimtmečius, mačiau, kaip pasikeitė logistinis peizažas Vakarų Europoje. Dar ne taip seniai „reguliarus transportas“ buvo suprantamas gana ribotai – tai buvo standartinis maršrutas, išvykimas pirmadienį, atvykimas trečiadienį ir tiek. Jei jums reikėjo kažko kito, turėjote laukti arba mokėti už išskirtinį reisą. Tačiau rinka nebekeliauja taip pat. Šiuolaikinės verslo poreikiai, „Just-in-Time“ gamybos modeliai ir vis didesnis klientų reikalavimų lygis privertė logistikos kompanijas permąstyti savo požiūrį į reguliarius maršrutus. Šiandien kalbėsime apie tai, kaip reguliarus transportas iš Vokietijos tapo ne tik ekonomišku sprendimu, bet ir lanksčiu įrankiu, kuris gali prisitaikyti prie jūsų, o ne atvirkščiai.

Vokietija yra ir liks viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien šią ribą kerta tūkstančiai sunkvežimių, vežančių viską – nuo automobilių detalių iki maisto produktų ir pramonės įrengimų. Tokio masto srautui valdyti būtina ne tik gera technika, bet ir smarkiai suorganizuota sistema. Reguliarus transportas šiuo atveju yra kraujagyslė, kuri užtikrina, kad prekės pasiektų paskirties vietą laiku, nepaisant to, ar tai yra pilna krovinio mašina, ar tik kelios padėtos ant paletės.

Šiame straipsnyje aš, kaip praktikas, ilgus metus stebėjęs šios srities pokyčius, noriu nušviesti tai, kas vyksta „už scenos“. Mes panagrinėsime, kaip šiuolaikinė technologijos ir naujas požiūris į kliento aptarnavimą paverčia reguliarius reisus iš Vokietijos lanksčiais sprendimais, kuriuos verta naudoti kiekvienam importuotojui ar eksportuotojui.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateiksiu atsakymus į tuos klausimus, kurios dažniausiai girdėju iš savo klientų per susirinkimus, telefoninius pokalbius ir el. laiškus. Čia rasite praktinius patarimus, pagrįstus ilgamete patirtimi.

1. Kuo šiuolaikinis reguliarus transportas iš Vokietijos skiriasi nuo to, kas buvo prieš 10–15 metų?

Esminis skirtumas yra lankstumas ir technologijos. Anksčiau reguliarus reisas reiškė tvirtą tvarkaraštį: vairuotojas išvyksta iš terminalo A, važiuoja į terminalą B, iškrauna ir važiuoja atgal. Jei jūsų krovinys vėluodavo net kelias minutes, jis galėdavo likti kitam savaičiai. Šiandien situacija kitokia. Dėl išsivysčiusių IT sistemų, kurios realiu laiku seka kiekvieną paletę, ir dėl dinamiškesnio maršrutų planavimo, mes galime įterpti užsakymus net ir tada, kai pagrindinis mašinos krovinys jau susiformavęs. Be to, anksčiau buvo aiškus skirtumas tarp „tiko“ (FTL – Full Truck Load) ir „netiko“ (LTL – Less than Truckload) transporto. Dabar reguliuose maršrutuose dažnai naudojami „kelionės dalies“ (part load) modeliai, kai keletas didesnių krovinių keliauja viena mašina, tačiau maršrutas yra pritaikomas taip, kad kiekvienas gautų savo prekes greičiau nei įprasta, renkant fullą.

2. Ar reguliarus transportas tinka tik dideliems įmonėms, ar ir mažoms verslams?

Tai vienas didžiausių mitų. Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) tikrai gauna daugiau naudos iš reguliaraus transporto. Kodėl? Todėl, kad jos retai kada turi pakankamai krovinių, kad užpildytų visą sunkvežimį (40 tonų). Jei maža įmonė užsisakytų pilną mašiną, kaina vienam prekių vienetui būtų astronominė. Reguliarus transportas leidžia sumontuoti (konsoliduoti) jūsų 3–5 paletes su kitų klientų krovinais, taigi mokate tik už užimtą vietą. Dėl didelių srautų, kuriuos apsibrėžia reguliarios linijos, kaina vienam paletės metrui tampa žymiai mažesnė nei užsakant ekskursinį reisą. Taigi, tai yra būtent tas įrankis, kuris leidžia mažam verslui konkuruoti kainomis su dideliais žaidėjais.

3. Kaip veikia krovinių konsolidacija ir kiek tai užtrunka?

Konsolidacija – tai procesas, kai keliauti skirtingų siuntėjų kroviniai sujungiami į vieną transporto priemonę. Vokietijoje, kurioje yra daug smulkių tiekėjų, tai yra būtinas dalykas. Paprastai procesas atrodo taip: mūsų partneris ar atstovas surenka krovinius iš įvairių gamyklų (pavyzdžiui, Miuncheno, Frankfurto, Hamburdo regionuose) ir veža juos į centrąjį konsolidacijos sandėlį. Čia kroviniai sumontuojami pagal paskirties šalis (Lietuva, Latvija, Estija) ir maršrutus. Šis etapas trunka paprastai 1–2 darbo dienas. Po to mašina išvyksta į Lietuvą. Iš viso, nuo prekių paėmimo iš sandėlio Vokietijoje iki jų atvykimo į Lietuvą, paprastai praeina 3–5 darbo dienos, priklausomai nuo konkretaus regiono. Nors tai ilgiau nei tiesioginis reisas, tačiau sutaupymas piniguose dažnai svyruoja nuo 30 iki 50 proc.

4. Kas yra „lanksčios kelionės“ ir kaip jos veikia praktiškai?

Terminas „lanksčios kelionės“ reiškia, kad logistikos operatorius nebelaiko griežtai fiksuoto tvarkaraščio, jei rinka to nebereikalauja. Anksčiau buvo: „Pirmadienį išvykstam, trečiadienį atvykstam“. Šiandien, jei pirmadienį susirenka mažai krovinių, mes galime perkelti išvykimą į antradienį, tačiau pridėti papildomą mašiną, jei krovinių padaugėja, arba siųsti greitąjį mikroautobusą skubiesiems siuntiniams. Lankstumas taip pat reiškia galimybę keisti paskutinę mylią – pavyzdžiui, krovinys atvyksta į Vilniaus terminalą, tačiau klientui reikia, kad jis būtų pristatytas į Kauną ar Klaipėdą tą pačią naktį. Integravus vietinės distribucijos transportą, galime tai padaryti be problemų. Klientui tai atrodo kaip vientisa, sklandži paslauga.

5. Kokias prekes dažniausiai vežame reguliariais maršrutais iš Vokietijos?

Vokietijos ekonomika yra labai diversifikuota, todėl ir krovinių spektras yra milžiniškas. Dažniausiai tai yra: * Automobilių dalys ir komponentai: Kadangi Lietuvoje turime stiprią automobilių gamybos sektorių, tai sudaro didžiausią dalį. * Maisto produktai ir gėrimai: Vokiškos aukštos kokybės maisto prekės, alus, techninės įrangos dalys. * Statybinės medžiagos ir įranga: Vokiška technika laikoma kokybiška, todėl dažnai importuojama. * Chemija ir farmacija: Reikalaujantys specialių temperatūros režimų. Svarbiausia yra tai, kad reguliariame transporte galime vežti ir standartines prekes (pavojingas krovinius – ADR), ir šaldytas prekes, ir net itin sunkius bei didelius (projektinius) krovinius, jei ankstesniais etapais suderiname maršruto galimybes.

6. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas?

Dirbdamas šioje srityje 20 metų, galiu pasakyti, kad saugumas yra pagrindas, kurio negalima aukoti važiavimo greičiui ar kainai. Reguliarus transportas siūlo čia pranašumą, nes maršrutai yra žinomi ir patikimi. Kiekviena siunta yra apdraudžiama, o krovinys yra užfiksuojamas CMR konosamente. Be to, vairuotojai, važiuojantys reguliariais linijomis, yra gerai įpratę prie specifinių uostų ir sandėlių, žino saugos protokolus. Fizinis saugumas užtikrinamas naudojant užraktus, plombas, o moderniose sistemose – ir GPS sekimą, kuris leidžia matyti, kada mašina sustojo ar nukrypo nuo maršruto. Jei krovinys yra brangus, papildomai galime pasirūpinti apsaugos vairuotoju palyda.

7. Kaip technologijos padeda padidinti šių kelionių lankstumą?

Be šiuolaikinių technologijų lankstus transportas būtų neįmanomas. Mes naudojame transporto valdymo sistemas (TMS), kurios realiu laiku sujungia klientų užsakymus, vairuotojų darbo laiką ir mašinų buvimo vietas. Pavyzdžiui, klientas gali internetu sužinoti ne tik, kur jo krovinys yra, bet ir tikslų atvykimo laiką, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į eismą, oro sąlygas ir vairuotojo poilsio režimus. Taip pat, elektroninės konosamentos (e-CMR) leidžia sumažinti popierinių dokumentų cirkuliaciją – vairuotojas nufotografuoja dokumentus Vokietijoje, ir jie iš karto pasiekia mūsų biurą bei klientą Lietuvoje. Tai leidžia greičiau atlikti muitinės formalum�ums, jei to reikia, ir išvengti klaidų.

8. Ką daryti, jei prekės sugedą ar dingsta pervežimo metu?

Nors stengiamės, kad to nepavyktų, rizikos egzistuoja. Esant 20 metų patirčiai, galiu patikslinti, kad svarbiausia yra greitas reagavimas ir aiški procedūra. Jei krovinys atvykta pažeistas, pirmiausia reikia sukurti defekto aktą (protokolą) kartu su vairuotoju ar gavėju tiesiogiai išsikraunant. Negalima pasirašyti dokumentų be pastabų, jei matote pažeidimus, vėliau bus per vėlu reikalauoti kompensacijos. Reguliarus transportas turi aiškias atsakomybės taisykles – dažniausiai pagal CMR konvenciją. Mūsų kompanija kaip tarpininkas padeda klientui surengti visus reikiamus dokumentus draudimo kompanijai. Esant gerai sutvarkytai dokumentacijai, kompensacija išmokama per keletas savaičių.

9. Ar galima vežti krovinius, kurie reikalauja specialių sąlygų (pvz., šaldymas, ADR)?

Žinoma, ir tai darome vis dažniau. Vokietija yra didelė chemijos pramonės šalis, todėl pavojingų krovinių (ADR) srautas yra didelis. Reguliarus transportas leidžia planuoti tokius reisus taip, kad vienoje mašinoje būtų sujungtos kelios ADR siuntos, taip sumažinant išlaidas kiekvienam siuntėjui. Taip pat turime šaldymo mašinų (refrijerų) linijas, kurios važiuoja pagal fiksuotą grafiką, pavyzdžiui, 2–3 kartus per savaitę. Tai ypač aktualu maisto produktams ar vaistams. Svarbu tik tiksliai nurodyti reikiamą temperatūrą užsakyme, kad vairuotojas galėtų nustatyti režimą iš karto po krovinio įkėlimo.

10. Kokia taisyklė dėl pakuočių – ką reikia žinoti klientui?

Tai ta vieta, kur dažnai pasitaiko nesusipratimų. Vokietijos rinkoje labai griežtai laikomasi pakuočių kokybės standartų. Jei jūsų prekės supakuotos ant silpnų, pažeistų euro paletės ar netinkamai užfiksuotos (ofera), rizikuojate, kad krovinys nebus priimtas arba bus sugaditas. Reguliarus transportas reiškia daugkartinio įkėlimo/iškėlimo operacijas (krovinys gali būti perkraunamas sandėlyje). Todėl aš visada patariu klientams: naudokite tik standartines (EUR arba FIN) paletes, užfiksuokite prekes plėvele, o jei prekės brangios – naudokite dėžes. Gerai supakuotas krovinys yra 90 proc. sėkmės. Taip pat neabejotinai pažymėkite kiekvieną siuntą etiketėse su unikaliu numeriu – tai pagreitins suradimą ir išsiuntimą.

Išvada

Apibendrinant, galima teigti, kad reguliarus transportas iš Vokietijos išsivystė iš paprasto, „standartinio“ perkėlimo į sudėtingą, dinamišką ir klientui orientuotą paslaugą. Lankstumas, apie kurį kalbėjome, nebe yra papildomas paslaugų „privalumas“, o tampa standartu, kurio laukia kiekvienas, kas nori konkuruoti šiuolaikinėje rinkoje.

Mano, kaip ilgamečio šios srities profesionalo, nuomone, sėkmės formulė paprasta: derinti patikimumą, kurį duoda reguliarios linijos, su galimybe adaptuotis prie kliento poreikių. Nereikia bijoti, kad reguliarus transportas yra per lėtas ar per standartiškas. Tiesiog reikia rasti partnerį, kuris supranta, kad logistika – tai ne fizinis prekių pernešimas iš taško A į tašką B, o verslo procesų dalis, kuri turi veikti be trikčių.

Nepaisant to, ar planuojate didelį partijos importą, ar nedidelę bandomąją siuntą, verta apsvarstyti reguliaraus transporto galimybes. Tai leis jums ne tik taupyti, bet ir tiksliau planuoti savo gamybą, pardavimus ir sandėlių atsargas. Vokietija laukia, o su gerai organizuota transporto linija – kelias tampa trumpesnis ir sklandesnis.