Reguliarūs reisai Vokietija: patogus pasirinkimas gera kaina

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Ne veltui sakoma, kad kai Vokietija čiaukšta – Europa peršalna, o kai ji kosėja – visa kontinentas serga. Tačiau verslo atžvilgiu ši priklausomybė yra simbiotinė ir labai naudinga. Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistikos landšaftas. Anksčiau dauguma įmonių laukė, kol susikraus pilnas sunkvežimis, kad išvyktų į maršrutą. Šiandien situacija kitokia – laikas yra pinigai, o oportunistiškumo kaina per didelė. Čia į sceną žengia reguliarūs reisai.

Reguliarūs reisai į Vokietiją – tai ne tik transportavimas, tai visa ekonominė sistema, leidžianti verslui planuoti išlaidas ir optimizuoti sandėliavimo procesus. Klientai dažnai klausia: „Kodėl aš turėčiau pasirinkti reguliarias linijas vietoj užsakomojo reiso?“ Atsakymas slypi ne tik paskutiniame punkte sąskaitoje faktūroje, bet ir operacinio ramybėje. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime, kaip veikia ši sistema, kodėl ji efektyvi ir ką tikėtis išpartneriavus su patikimu logistikos tiekėju.

Esu matęs, kaip mažos vidutinės įmonės išaugo į didžiules eksportuotojas tik dėl to, kad sugebaė tinkamai suderinti savo gamybos ciklus su transporto grafiku. Vokietijos rinka yra itin reikalaujanti – ten nebus atleidžiama už vėlavimus arba blogą krovinių pakuotę. Todėl pasirinkus reguliarius reisus, jūs ne tik perkate pervežimo paslaugą, bet ir įsigyjate galimybę naudotis išvystyta logistika, kuri buvo kuriamos dešimtmečiais. Nuo HAMBURGO porto iki Miuncheno pramonės zonų, tinkamas transporto pasirinkimas gali nulemti kontrakto sėkmę ar pralaimėjimą.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime technines, finansines ir organizacines šio pasirinkimo puses. Mes nebusime tiesiog braižyti teorinių schemų, o pasakysime, kaip tai vyksta praktikoje – kas vyksta su jūsų kroviniu, kai jis palieka jūsų sandėlį ir ką reikia žinoti, kad jis pasiektų vokišką pirkėją laiku ir saugiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas iš tikrųjų yra „reguliarūs reisai“ ir kaip jie skiriasi nuo įprastų krovinių pervežimų?

Reguliarūs reisai, dažnai vadinami linijiniais arba konsoliduotais pervežimais, yra transporto schema, kurioje sunkvežimis važiuoja pagal fiksuotą grafiką nepamainomomis dienomis (pavyzdžiui, antradieniais ir penktadieniais), nepriklausomai nuo to, ar sunkvežimis yra pilnas, ar ne. Skirtumas nuo užsakomojo reiso (kuris yra planuojamas individualiai kiekvienam užsakymui) yra esminis.

Praktikoje tai atrodo taip: logistikos įmonė turi savo maršrutus – pavyzdžiui, Vilnius–Kaunas–Berlynas–Hamburgas. Sunkvežimis surenka (konsoliduoja) krovinius iš įvairių siuntėjų. Viename sunkvežimyje gali būti 15 skirtingų krovinių – nuo keleto paletų su maisto produktais iki dalių statybai. Užsakomajame reise jūs nuomojatė visą sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), net jei jo užpildote tik pusę. Reguliariame reise jūs mokate tik už užimtą vietą (LTL – Less than Truck Load). Tai leidžia smulkiems ir vidutiniams verslams siųsti krovinius taip pat patogiai, kaip didelėms korporacijoms, be milžiniškų išlaidų.

2. Kodėl reguliarūs reisai į Vokietiją yra pigesni nei užsakomieji reisai?

Kaina čia formuojasi paprastos ekonomikos principais – dalijimosi išlaidomis. Užsakant pilną sunkvežimį, jūs sumokate už degalus, vairuotojo darbo užmokestį, amortizaciją, kelių mokesčius (Vokietijoje jie yra vieni brangiausių Europoje) ir grįžimo tuščiu reisu (arba reiso į kitą vietą). Jeigu siunčiate tik 4 paletes, bet mokate už visą sunkvežimį, kainos efektyvumas yra žemas.

Reguliariuose reisuose šios išlaidos padalinamos tarp visų to sunkvežimio klientų. Logistikos operatorius, kuris turi gerai išvystytą tinklą, gali taupyti ant kurso formavimo, nes sunkvežimis ir taip važiuoja į Vokietiją paimti kitų krovinių. Be to, dėl didelio krovininio srauto, mes, kaip ekspertai, galime sudaryti ilgalaikius susitarimus su kuro tiekėjais ir keltų bendrovėmis, kas leidžia mažinti operacines išlaidas ir jas perduoti klientui kaip mažesnę kainą už vieną vietą.

3. Kiek laiko trunka krovinių pristatymas naudojant reguliarias linijas?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų ir svarbiausias veiksnys planuojant gamybos grandines. Naudojant reguliarius reisus, pristatymo laikas šiek tiek ilgesnis nei tiesioginiame užsakomajame reise, dėl tarpinio taško – konsolidacijos sandėlio.

Paprastai schema atrodo taip: krovinius iš klientų surenka vieną dieną, naktį juos išveža į centralizuotą sandėlį (pavyzdžiui, Lietuvoje arba Lenkijoje), kur jie yra perrašomi į didesnį sunkvežimį, važiuojantį į Vokietiją. Iš Lietuvos iki Vokietijos centro (pavyzdžiui, Frankfurto ar Miuncheno) transportas trunka 18–24 valandas su vairuotojo poilsio pertraukomis.

Taigi, jei krovinius paimame pirmadienį, Vokietijos sandėlyje jie gali būti antradienio vakare arba trečiadienio rytą. Toliau pristatymas „Door-to-Door“ (iki gatvės) užima dar 1–2 dienas priklausomai nuo to, kiek toli yra galutinis pirkėjas nuo pagrindinio maršruto. Iš viso, nuo užsakymo momento iki pristatymo galima tikėtis 2–4 dienų. Tai yra puikus balansas tarp greičio ir kainos. Reikia pasakyti ir tai, kad Vokietijoje „just-in-time“ (tik laiku) principas yra labai griežtas, todėl reguliarios linijos yra pritaikytos tiekti būtent šiuo grafiku.

4. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas, jei viename sunkvežimyje keliauja svetimi siuntos?

Dvidešimt metų dirbant šioje srityje galiu pasakyti, kad saugumas yra mūsų prioritetas nr. 1. Klientai dažnai bijo, kad jų krovinius gali pažeisti kitos siuntos arba, blogiausiu atveju, ką nors pavogti. Tačiau profesionalios logistikos įmonės turi griežtas procedūras.

Pirmiausia, kroviniai yra fiksuojami. Kiekviena siunta turi būti tvirtai pritvirtinta juostomis, o tarpus tarp paletų užpildomos oro pagalvėlėmis (angliškai – „dunnage bags“), kad krovinys neišsirinktų važiuojant. Nėra leidžiama vieną krovinį užkrauti ant kito, jei ant viršaus nėra tvirtos dangos arba tai neleidžiama krovinių rūšis.

Antra, yra vairuotojo kontrolė. Sunkvežimiai, važiuojantys reguliariais reisais, dažnai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistema, kuri fiksuoja ne tik vietą, bet ir atidarymo duris („Door opening“) įvykius. Jei durys atidaromos neplanuotoje vienoje, sistema nedelsiant siunčia pranešimą dispetcheriams. Be to, dauguma tokių sunkvežimių turi alkoholio daviklius, kurie neleidžia vairuotojui pradėti važiuoti, jei jo kraujyje yra alkoholio. Tokia apsauga sumažina riziką iki minimumo.

5. Kokius krovinius galima siųsti reguliariais reisais, o kokių negalima?

Reguliarūs reisai yra labai lankstūs, tačiau turi savo apribojimus, kurie daugiausia susiję su saugumu ir krovinių suderinamumu. Šiais reisais dažniausiai pervežami: paletizuotos prekės (maistas, chemija, kosmetika), statybinės medžiagos, elektrinės įrangos dalys, baldai ir tekstilė. Tai vadinami „sausi“ krovininiai (Dry cargo).

Ką dėl apribojimų? Įprastuose reguliarios linijos sunkvežimuose (nešaldomuose) negalima vežti krovinių, reikalaujančių specialios temperatūros (pvz., šaldytas mėsa, vaistai), jei tai nėra specializuota šaldytųjų linija. Taip pat griežtai reglamentuojami pavojingi kroviniai (ADR) – degios, sprogstamosios arba nuodingos medžiagos. Jas reikia deklaruoti, ir ne kiekvienas reguliarius reisas priima tokius krovinius dėl papildomų saugumo reikalavimų ir draudimo sąlygų. Taip pat nerekomenduojama siųsti labai trapų krovinį (pvz., stiklo, keramikos) be specialios pakuotės, nes vairuotojas nekelia kiekvieno krovinio kelis kartus, ir smūgiai nuo kitų paletų gali pakenkti. Visada geriau iš anksto pasitarti su dėl netipiškų krovinių.

6. Kokius dokumentus reikia parengti siunčiant krovinius į Vokietiją?

Nors Vokietija yra ES šalis ir tai yra vidinė rinka, dokumentų tvarkymas yra būtinas dėl apskaitos ir galimų muitinės (jei prekės keliauja trečiosioms šalims) arba mokesčių inspekcijos kontrolės. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų kyla ne dėl pačių prekių, o dėl neteisingai užpildytų dokumentų.

Būtini dokumentai yra: 1. Prekių siuntimo lapas (Waybill) arba CMR važtaraštis. Tai pagrindinis transporto dokumentas, kuris patvirtina sandėrį tarp siuntėjo ir pervežėjo. 2. Komercinė sąskaita faktūra (Invoice). Turi būti išrašyta ant pirkėjo Vokietijoje vardo su tikslia prekių apibūdinimu, svoriais ir kainomis. Be to, reikia nurodyti prekių kodus (HS kodus), nes tai pagreitina muitinės procedūras, jei kiltų Kontrolės. 3. Pakuotės sąrašas (Packing List). Detalus krovinio sudėties aprašymas. 4. Sertifikatai (jei reikalingi). Pavyzdžiui, ką tik panaikinus muitų kontrolę tarp ES šalių, svarbu turėti atitinkamus kokybės sertifikatus, ypač maisto pramonei.

Vokietijos klientai ypač griežtai vertina tvarkingą dokumentaciją. Jei dokumentuose bus klaidų, jie gali atsisakyti priimti krovinį, ir tada prasideda ilgas bei brangus sprendimas dėl sandėliavimo ar grąžinimo išlaidų.

7. Kaip vyksta krovinio stebėjimas ir komunikacija su vairuotoju?

Anksčiau, prieš mobiliųjų telefonų erą, stebėjimas buvo siaubingas procesas – skambinami dispečeriai, stotelėjami prie telefonų būdelių. Šiandien situacija yra kita. Naudojant reguliarius reisus, klientas dažnai gauna prieigą prie internetinės sistemos, kurioje realiu laiku gali matyti, kur jo krovinis yra.

Tačiau technologijos technologijomis, o žmogiškasis faktorius lieka svarbus. Geriausios logistikos kompanijos turi dispečerius, kurie aktyviai komunikuojasi su vairuotojais. Jei klientas nori sužinoti tikslią pristatymo laiką, dispečeris skambina vairuotojui ir pateikia informaciją. Vokietijoje labai svarbu laikytis „Time Windows“ – laiko langų, kai galima užvažiuoti į pirkėjo sandėlį. Jei vairuotojas pavėluos 15 minučių, jis gali likti už vartų ir laukti kitos dienos. Todėl stebėjimas ne tik apie GPS koordinates, bet ir apie laiko planavimą.

8. Ar galima siųsti krovinius „Door-to-Door“ (iki gatvės) ar tik iki terminalo?

Tai vienas labiausiai klaidinančių dalykų. Reguliarūs reisai dažnai vadinami „Terminal-to-Terminal“, tačiau šiuolaikinėje logistikoje beveik visada siūloma kompleksinė paslauga. Kas tai reiškia?

Esant poreikiui, mes paimame krovinį tiesiai iš jūsų sandėlio Lietuvoje (arba Latvijoje, Estijoje) ir pristatome tiesiai į jūsų kliento sandėlį Vokietijoje. Tai yra „Door-to-Door“ paslauga. Tuo atveju, kai klientas nėra pasiruošęs priimti krovinio (pvz., dar nėra paruoštos sąskaitos arba sandėlis uždarytas), krovinys gali būti paliktas mūsų partnerio terminalo Vokietijoje (pavyzdžiui, netoli Berlyno arba Duisburgo). Ten jis gali būti laikinai sandėliuojamas. Tačiau 95% atvejų verslas nori, kad krovinys būtų pristatytas tiesiai prie paskirties vietos, todėl reguliarių reisų sistema yra pritaikyta būtent šiam „iki durų“ principui, įskaitant galutinę iškrovą.

9. Kokios yra kliento atsakomybės prieš pateikiant krovinį?

Kaip ekspertas, turiu pasakyti: geriausia logistika neišgelbės blogai supakuoto krovinio. Kliento atsakomybė prasideda nuo pakuotės. Reguliariuose reisuose kroviniai yra kraunami vienas ant kito (jei leidžiama) arba greta. Jei jūsų dėžė yra surūkyjęs, ji neatlaikys viršutinio krovinio svorio.

Klientas privalo: 1. Užtikrinti, kad pakuotė yra tvirta (paletės turi būti neprastos būklės, o dėžės – užklijuotos). 2. Teisingai pažymėti krovinius (etiketės su siuntėjo, gavėjo duomenimis, krovinio numeriu). 3. Pateikti tikslų svorį ir matmenis. Netikslus svoris gali sukelti problemų planuojant krovinio centravimą sunkvežimyje, o tai gali lemti nestabilumą kelyje. 4. Informuoti apie specialius reikalavimus (pvz., „ne krauti ant viršaus“, „lūžusantis krovinys“).

Jei klientas tą padarys, mūsų darbas yra užtikrinti, kad šis krovinys pasiektų kelią. Jei ne – rizika pasidalijama, o dažnai ir visą atsakomybę tenka prisiimti siuntėjui dėl netinkamo paruošimo.

10. Kodėl verta rinktis patikimą pervežėją, o ne pigiausią variantą rinkoje?

Rinkoje yra daug pasiūlos, ir kainos varžybos yra aštrios. Tačiau pervežimų srityje, kaip ir aviacijoje ar medicinoje, pigiausia kaina dažnai reiškia auką kokybėje. Kas gali nutikti pasirinkus neprofesionalų pervežėją? Krovinys gali „dingti“ (t.y.,