Reguliarūs reisai iš Vokietijos: patikimas ir greitas būdas

Vokietija jau dešimtmečius išlieka ne tik didžiausia, bet ir svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. Kasdien tarp šalių keliauja tūkstančiai sunkvežimių, o sandėliuose kaupiasi prekės nuo mašinų dalių iki maisto produktų. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, aš galiu pasakyti viena tikrai: nors pasiūlas didžiulė, kokybiškas logistikos paslaugų pasirinkimas vis dar išlieka iššūkiu daugeliui verslo atstovų. Dažnai girdžiu klausimus apie vėlavimus, dingusius siuntas arba neaiškias kainas. Čia, tiesioginiame kontekste, į pagalbą ateina reguliarios transporto linijos, arba, kaip mes vadiname, reguliarūs reisai.

Tai ne tiesiog dar viena rinkodaros frazė. Reguliarūs reisai iš Vokietijos yra logistinės sistemos ašis, kuri leidžia planuoti verslą ne remiantis viltimi, o omenyje turant tikslus grafikus ir tvirtus terminus. Šiame straipsnyje aš padėsiu jums suprasti, kaip ši sistema veikia „po gaubtu“, ir kodėl tai dažnai yra geriausias pasirinkimas jūsų verslo poreikiams. Mes nekalbosime apie sausas teorines definicijas, o žiūrėsime į tai praktiškai – kaip tai veikia jūsų siuntai, kai ji palieka sandėlį Miunchene arba Hamburge ir keliauja link Vilniaus ar Klaipėdos.

Logistika – tai ne tik vairuotojas vairuojantis sunkvežimį. Tai sudėtingas mechanizmas, kurio kiekviena dalelė turi judėti sinchroniškai. Būtent šio sinchroniškumo ir trūksta atsitiktiniuose, vienkartiniuose pervežimuose. Reguliarūs reisai sukuria tai, kas mums, profesionalams, vadinama „tvirta maršruto dalimi“. Tai reiškia, kad sunkvežimis važiuoja tam tikru laiku, tam tikru maršrutu, nepriklausomai nuo to, ar paskutinis vagonas yra pilnas, ar ne. Tokia pasitikėjimo ir užtikrintumo kultūra leidžia jums, kaip importuotojui ar eksportuotojui, gyventi ramiau.

Štai ir mes prieiname prie pagrindinio. Norėčiau padalintis savo patirtimi ir atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos išgirdau per šiuos dvidešimt metų, dirbdamas su įvairiausiais klientais – nuo mažų pradedančiųjų e-parduotuvių iki didelių gamyklų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas iš tikrųjų yra „reguliarūs reisai“ ir kaip jis skiriasi nuo įprasto užsakomojo pervežimo?

Reguliarūs reisai (arba angliškai „line haul“) yra transporto linija, kuri veikia pagal tvirtą grafiką – pvz., du kartus per savaitę iš tam tikro Vokietijos miesto į Lietuvą. Įsivaizduokite tai kaip autobusų maršrutą: autobusas išvyksta tam tikru laiku, nepaisant to, ar jis pilnas, ar tuščias (žinoma, logistikoje siekiame pilnumo, bet principas panašus).

Skirtumas nuo užsakomojo (charter) pervežimo yra esminis. Užsakomajame pervežime jums ieškoma viena konkreči mašina vienam konkrečiam reisui. Tai gali trukti ilgiau, o kaina svyruoja priklausomai nuo rinkos situacijos tuo momentu. Reguliariame reise vietos yra rezervuojamos iš anksto pagal nustatytą tarifų lentelę. Jums nereikia laukti, kol surasime vairuotoją – jis jau yra maršrute. Tai leidžia užtikrinti pastovumą, kas yra kritiškai svarbu, jei turite „Just In Time“ (tik laiku) gamybos ar prekybos procesus.

2. Kodėl Vokietija yra ypatingas atvejis logistikoje ir kodėl būtent reikia reguliarių reisų šiai krypčiai?

Vokietija yra didžiausia Europos ekonomika, ir jos infrastruktūra yra viena geriausių pasaulyje, tačiau tai reiškia ir milžinišką srautą. Kasdien Vokietijos keliais (autobahnais) važiuoja milijonai sunkvežimių. Vokietijos santvarka yra griežta – ten yra griežti apribojimai vairuotojų poilsio laikui (t.y. vairuotojas negali tiesiog važiuoti 10 valandų be pertraukos, kaip kad anksčiau būdavo) ir brangūs keliai (mauto mokesčiai).

Be reguliarių reisų, valdyti srautus iš tokios šalies būtų chaosas. Vokietijoje yra daug mažų ir vidutinių įmonių, kurios siunčia nedidelius kiekius krovinių. Jei kiekvienam tokiam klientui siųstume atskirą sunkvežimį, kaina būtų astronomiška. Reguliarūs reisai leidžia konsoliduoti (sujungti) kelias įmones į vieną sunkvežimį. Todėl, pirkdami dalį vietos reguliariame reise, jums nereikia mokėti už visą sunkvežimį, o logistika tampa prieinama.

3. Kiek laiko trunka krovinių pristatymas iš Vokietijos su reguliariais reisais?

Standartiškai, kai kalbame apve apie dalinius krovinius (LTL – Less than Truckload), kurie yra vežami reguliariais reisais, terminas yra nuo 2 iki 4 darbo dienų, priklausomai nuo to, iš kurio Vokietijos regiono keliauja krovinys.

Pavyzdžiui, jei krovinys yra iš Miuncheno (pietūs) arba Frankfurto (centras), jis dažniausiai pasiekia Lietuvą per 2–3 dienas. Jei tai šiaurės Vokietija, pvz., Hamburgas ar Brėmenas, taip pat 2–3 dienos. Svarbu suprasti, kad šis laikas ne tik važiavimas. Jame įskaičiuotas krovinio surinkimas konsolidacijos sandėlyje Vokietijoje (papuošimas, užkrovimas), patys kelionės kilometrai ir iškrovimas Lietuvoje. Esant itin dideliems srautams arba savaitgaliams, terminas gali prailgėti iki 4 dienų, tačiau patyręs logistikos partneris visada įspės apie tai iš anksto.

4. Ar reguliarūs reisai tinka tik didelioms įmonėms, ar tai gali naudoti ir mažos parduotuvėlės?

Tai vienas dažniausių mitų. Reguliarūs reisai yra sukurti būtent dėl mažų ir vidutinių siuntų! Didelės gamyklos, kurios perveža tūkstančius tonų prekių, dažnai nuomoja visą sunkvežimį (FTL – Full Truckload), nes joms užtenka pilnos mašinos.

O mažos parduotuvėlės, kurios perka 1–3 euro paletes arba netgi keletą dėžių (kai kurios linijos priima ir mažas siuntas – „groupage“), yra pagrindinis reguliarių reisų klientas. Jūsų siunta yra vežama kartu su kitų klientų siuntomis toje pačioje mašinoje. Dėl to jums nereikia mokėti už pilną sunkvežimį. Taigi, reguliarūs reisai yra demokratiškas pasirinkimas, leidžiantis mažam verslui gauti tokią pat kokybę ir greitį, kaip ir dideliam korporacijoms.

5. Kaip vyksta krovinio stebėjimas? Ar galiu žinoti, kur yra mano prekės?

Esant šiuolaikinėms technologijoms, stebėjimas yra standartas, o ne privalumas. Profesionali logistikos kompanija, organizuojanti reguliarius reisus, suteiks jums prieigą prie stebėjimosi sistemos (tracking).

Tačiau čia reikia būti atidiems. Daliniuose kroviniuose (LTL) GPS trackeris rodo visą sunkvežimį, o ne jūsų konkrečią dėžę. Sistema gali parodyti, kad sunkvežimis yra Lenkijoje. Tai reiškia, kad ir jūsų prekės ten. Tik iškrovimo metu, kai vairuotojas pateikia važtaraštį (CMR) su parašais, galime pasakyti, kad prekė konkrečiai iškrauta. Nors realaus laiko atnaujinimai yra standartas, verta pasiklaustyti savo ekspeditoriaus apie tarpinę informaciją – ar krovinys jau pakrautas, ar jis dar laukia konsolidacijos sandėlyje. Geriausi ekspeditoriai visada pasidalins šia informacija telefonu ar el. paštu.

6. Kokie yra kainos sudaromieji elementai ir kodėl ji kinta?

Kaina, be abejo, yra svarbiausias faktorius. Reguliariuose reisuose kaina paprastai yra stabilesnė nei užsakomuosiuose pervežimuose, tačiau ji vis tiek priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmiausia – kuras. Kai benzino ar dyzelino kaina pasaulyje šuoliuoja, pervežėjai privalą koreguoti tarifus. Antra – eismo intensyvumas ir vairuotojų trūkumas. Vokietijoje ir visoje Europoje trūksta kvalifikuotų vairuotojų, todėl jų atlyginimai auga, kas įtakuoja galutinę kainą. Trečia – „Maut“ mokestis Vokietijoje. Tai mokestis už važiavimą automagistralėmis, priklausantis nuo sunkvežimio ekologinės klasės ir nuvažiuotų kilometrų.

Reguliarių reisų privalumas tas, kad, perkant vietą (pvz., 1 vietą ant sunkvežimio), kaina yra fiksuota (tarifinė). Jūsų nekainuoja tiek, kiek kuro sudegina mašina iki jūsų sandėlio, o jūs mokate standartinę rinkos kainą už tos vietos vežimą.

7. Kokius dokumentus reikia paruošti, kad krovinys būtų priimtas ir pristatytas be problemų?

Dokumentacija yra logistikos kraujas. Dar prieš 20 metų viskas buvo spausdinama popieriuje, šiandien daug kas daroma elektroniniu būdu (e-CMR), tačiau esmė išlieka ta pati. Jums reikės: 1. Prekių sandėravimo sąrašo (Packing List): Detalus aprašymas, kas yra dėžėse, svoris, matmenys, paletės skaičius. 2. Komercinės sąskaitos (Invoice): Reikalinga muitinės deklaravimui (nors keliaujant ES viduje muitinės kontrolės dažniausiai nėra, dokumentą turi turėti). 3. Export/Import deklaracijos (jei reikalinga): Jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos atvykusios į Vokietiją ir paskui vežamos į Lietuvą), reikalingas T1 dokumentas arba Export deklaracija.

Jei dokumentuose yra klaidų (pvz., neteisingai nurodytas svoris ar prekės kodas), krovinys gali būti užstrigęs muitinėje arba neleistas įkelti. Mano patarimas: patikrinkite dokumentus du kartus prieš atiduodant juos vairuotojui.

8. Kas atsitinka, jei krovinys pažeidžiamas arba dingsta? Kas atsako?

Tai nemalonus klausimas, bet būtinas. Reguliariuose reisuose atsakomybę dažniausiai prisiima pervežėjas arba logistikos brokeris (ekspeditorius), pagal CMR konvenciją. Kiekvienas legalus pervežimas turi būti apdraustas. CMR draudimas neleidžia likti be išmokos, jei, pavyzdžiui, vairuotojui stabdant atsiranda „priekaba“ ir jūsų kruopščiai supakuotosios vazos susilaužo. Svarbu: prieš išsiunčiant krovinį, pasidomėkite draudimo suma. Standartiškai ji siekia apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) vienam kilogramui (tai maždaug 10-11 eurų). Jei vežate brangius daiktus (elektroniką, vaistažoles), reikėtų aptarti papildomą draudimą („declared value“).

9. Ar galima vežti nestandartinius krovinius (didelius, šaltą, pavojingus) reguliariais reisais?

Čia reikia skirtumo. Standartiniai reguliarūs reisai („dry van“ – tentai su šiltu ratu) yra skirti paletėms ir dėžėms. Jei kalbame apie šaldytus krovinius, tai reikalingi specialūs reisai su šaldymo įranga, kurie taip pat gali būti reguliarūs (pvz., maisto produktų linijos). Jei kalbame apie pavojingus krovinius (ADR), tai įmanoma, bet ne kiekviename reise. Reikia pranešti iš anksto, kad vairuotojas turėtų reikiamus leidimus. O kas dėl nestandartinio dydžio (pvz., ilgos sijos, agregatai), kurie netilptų į standartinę tentą? Čia reguliarus reisas netinka. Tokiu atveju reikėtų ieškoti vokų (tentų be ašies) arba low-loader tipo technikos, kuri yra užsakoma individualiai.

Taigi, prieš siunčiant nestandartinį krovinį, visada pasiklauskite: „Ar šis krovinys tinka į standartinę 13,6 metro puspriekabę?“. Jei ne, reikės individualaus sprendimo.

10. Kaip pasirinkti patikimą partnerį reguliariems reisams? Kokius kriterijus atsižvelgti?

Rinkos pilna. Kaip atrasti tą, kuris neatsiims pinigų ir dingiant? Atsižvelkite į šiuos dalykus: * Patirtis: Kiek metų jis dirba su Vokietija? Geografijos ir vietinių ypatumų žinojimas svarbu. * Transporto priemonių parkas: Ar jie naudoja senus, „dujus išmetančius“ sunkvežimius, ar investuoja į naujus „Euro 6“ standartų automobilius? Naujesnė technika reiškia mažiau gedimų kelyje. * Komunikacija: Ar jie atsiliepia į telefonus ar el. laiškus? Jei jie neatsiliepia prieš pasirašant sutartį, nelaukite, kad pristatys krovinį. * Apžvalgos: Paieškokite atsiliepimų internete, klauskite verslo partnerių.

Mano patirtis rodo, kad pigiausias variantas dažniausiai pasidaro brangiausias. Užtrunka ilgiau, dingsta dokumentai, o telefonas tyli. Rinkitės partnerį, kuris nedaugiau kaip brangų prekę, o kaip ilgalaikę pagalbininkę jūsų verslo augimui.

Išvada

Apibendrinant, reguliarūs reisai iš Vokietijos nėra tiesiog būdas nuvežti daiktus iš taško A į tašką B. Tai strateginis sprendimas, kuris užtikrina jūsų verslo stabilumą. Esu matęs daug įmonių, kurios išaugo nuo garažo iki didelių sandėlių būtent dėl to, kad galėjo pasikliauti savo tiekimo grandine. Kai žinai, kad prekės iš Vokietijos atvyks antradienį, ne po savaitės, gali planuoti gamybą, pardavimus ir savo klientų lūkesčius.

Logistika pasikeitė per pastaruosius dvidešimt metų. Ji tapo greitesnė, skaitmeninė ir, svarbiausia, klientui orientuota. Reguliarūs reisai yra šios evoliucijos paveldas. Jie suteikia galimybę mažam ir dideliam verslui lygiaverčiai dalyvauti tarptautinėje rinkoje be beprotybiškų išlaidų.

Jeigu ruošiaties siųsti krovinius iš Vokietijos, mano pagrindinis patarimas kaip eksperto: nebeklauskite tik „kiek kainuoja?“. Klauskite „kada pristatysite?“, „kaip užtikrinsite saugumą?“ ir „kas vyks, jei kas nors nueis ne taip?“. Atsakymai į šiuos klausimus leis jums suprasti, ar turite darė su rimta logistika, ar su paprastais pervežėjais. Pasirinkdamas reguliarius reisus, jūs pasirenkate ramybę, pasitikėjimą ir galimybę tobulinti savo verslą, o ne spręsti transporto problemas.