Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Reguliarūs reisai iš Vokietijos: Maršrutai, Dažnumas ir Logistikos Subtilybės

Vežame kiekvieną dieną

Reguliarūs reisai iš Vokietijos: Maršrutai, Dažnumas ir Logistikos Subtilybės,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Reguliarūs reisai iš Vokietijos: Maršrutai, Dažnumas ir Logistikos Subtilybės  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Reguliarūs reisai iš Vokietijos: Maršrutai, Dažnumas ir Logistikos Subtilybės nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Reguliarūs reisai iš Vokietijos: Maršrutai, Dažnumas ir Logistikos Subtilybės, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Reguliarūs reisai iš Vokietijos: Maršrutai, Dažnumas ir Logistikos Subtilybės, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Reguliarūs reisai iš Vokietijos: Maršrutai, Dažnumas ir Logistikos Subtilybės

    Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonominos širdimi. Kasdien šioje šalyje susikerta tūkstančiai pirkėjų ir pardavėjų, o sandėliuose kaupiasi milžiniški prekių kiekiai, skirti išvežti į kitas šalis. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sužinojau vią pagrindinę tiesą: sėkmė versle priklauso ne tik nuo to, ką parduodate, bet ir nuo to, kaip greitai bei patikimai tas prekes pristatote. Klientai, kurie tik pradeda savo kelionę į tarptautinę prekybą, dažnai klausia apie tai, kaip veikia logistika iš Vokietijos pusės. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų yra susijęs su reguliariais reisais – kas tai yra, kaip dažnai jie vyksta ir kodėl verslui verta rinktis būtent šį pervežimo būdą.

    Šiame straipsnyje mes giliai panersime į Vokietijos logistikos sistemą. Mes ne tik paaiškinsime, kas yra reguliarūs reisai, bet ir išnagrinėsime jų dažnumą, skirtumus tarp įvairių krovinių tipų bei pateiksime praktinius patarimus, kaip tai padės jūsų verslui augti. Esu matęs, kaip neteisingai suprasta logistika gali sukelti nemažai nerimo, todėl šioje tekste stengsiuosi pašalinti visas abejones ir pateikti aiškią bei išsamią informaciją, grįstą ilgamete patirtimi.

    Įvadas

    Vokietijos transporto infrastruktūra yra viena iš pažangiausių pasaulyje. Autobanų tinklas, geležinkeliai ir modernūs jūrų uostai sukuria unikalią sistemą, kuri leidžia kroviniams judėti be didelių trikčių. Tačiau paprastas kelių buvimas neužtikrina efektyvumo – tai daro logistikos įmonių sudaryta tiražų sistema. Reguliarūs reisai (angliškai dažnai vadinami „regular lines“ arba „scheduled shipments“) yra logistikos pagrindas, leidžiantis planuoti tiekimo grandinę su milimetriniu tikslumu.

    Kas gi yra reguliarus reisas? Paprastai tariant, tai maršrutas, kurį transporto priemonė įveikia nustatytu grafiku, nepriklausomai nuo to, ar sunkvežimis yra pilnas, ar ne. Pavyzdžiui, jei įmonė užtikrina, kad kiekvieną antradienį ir penktadienį iš Miuncheno išvyksta sunkvežimis į Vilnių, tai vadinamuosiuose „tiražuose“ tai yra fiksuota taisyklė. Tokiems reisams būdingas tai, kad jie vyksta net ir tada, kai krovininė erdvė neįsigyta iki galo – tuomet įmonė stengiasi užpildyti likusias vietas mažesniais siuntimais (taip vadinamaisis daliniais krovinais arba LTL – Less than Truck Load).

    Dirbdamas šioje srityje, mačiau, kaip ši sistema leidžia Vokietijos verslui būti konkurencingu. Vokietijos pirkėjai yra įpratę į tikslumą. Jei promise dėl prekių pristatymo yra duodamas trečiadienį, vokiškas standartas reikalauja, kad prekės būtų pasiektos tą dieną, o ne po savaitės. Reguliarūs reisai užtikrina šį stabilumą. Jie leidžia mums, kaip ekspertams, pasiūlyti klientams fiksuotas kainas, kurios svyruoja žymiai mažiau nei „vienkartiniai“ arba „spot“ reisai, kuomet kaina formuojama pagal aktyviąją rinkos paklausą konkretiu momentu.

    Svarbu pabrėžti, kad Vokietija yra ne tik prekių eksportuotoja, bet ir didžiulė tranzito šalis. Daugelis prekių iš Azijos ar Jungtinių Valstijų atkeliauja į Hamburgo arba Brėmeno uostus ir toliau platinamos po visą Europą. Lietuva, esant strategiškai patogioje vietoje, dažnai tampa galutine šių krovinių paskirties vieta arba tarpine stotele kelyje į Skandinaviją. Reguliarūs reisai iš Vokietijos pusės todėl yra ypatingai svarbūs mūsų šalies importuotojams – tai gyvenadonis, kuris tiekia raw materials, mašinas, vartotojus prekes ir kitus kritiškai svarbius produktus.

    Šiame straipsnyje mes sužinosime, kaip ši sistema veikia iš vidaus. Mes aptarsime, kiek dažnai vyksta reisai įvairiais maršrutais, kokie yra jų privalumai ir ką klientas turi žinoti, kad jo krovinys pasiektų paskirties vietą laiku. Neslėpsime, kad logistika – tai ne tik vairuotojo vairas, bet ir sudėtinga procesų koordinacija, kuri reikalauja profesinio požiūrio.


    DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

    Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės suprasti reguliariųjų reisų iš Vokietijos specifiką. Šie atsakymai paremti daugiau nei dvidešimties metų praktine patirtimi.

    1. Kas tiksliai yra reguliarus reisas ir kaip jis skiriasi nuo užsakomojo reiso?

    Reguliarus reisas (tiražas) yra transporto priemonės judėjimas pagal fiksuotą tvarkaraštį, vykstantis nepriklausomai nuo to, ar sunkvežimis pilnai užkrautas. Įsivaizduokite autobusą, kuris važinėja iš Vilniaus į Klaipėdą kasdien 8:00 valandą ryte – jis važiuoja net jei jo yra tik keletas keleivių. Panašiai ir logistikoje: transporto įmonė nustato, kad, pavyzdžiui, kiekvieną ketvirtadienį išvyksta grupinis konteineris iš Duisburgo į Kauną. Tai leidžia užtikrinti pastovumą.

    Užsakomasis reisas (spot shipment) yra individualus krovinys, kuris yra organizuojamas tik tada, kadangi klientas turi konkretų siuntimą. Tokiu atveju sunkvežimis nuvažiuoja tik tąkelį, kurio reikia tam konkrečiam klientui. Reguliarieji reisai paprastai yra pigesni daliniams kroviniams, o užsakomieji – optimalūs, jei reikia pervežti labai didelį kiekį prekių, užpildančių visą sunkvežimį (FTL), arba jei krovinys turi specifinių reikalavimų (pvz., temperatūros režimas, dideli gabaritai), kuriuos sunku įtraukti į bendrą grafiką.

    2. Koks yra tipinis reguliarių reisų iš Vokietijos į Lietuvą dažnumas?

    Vokietija yra arti, o prekybos srautai tarp šalių yra labai intensyvūs. Esant dideliam paklausos mastui, reguliarių reisų dažnumas gali būti tikrai įspūdingas. Didžiausių Vokietijos logistikos mazgų (tokių kaip Hamburgas, Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Štutgartas ir Kelnas) kryptimis į Lietuvą vyksta kasdieniai reisai. Tai reiškia, kad praktiškai kiekvieną darbo dieną galite rasti transportą, kuris išvyksta iš šių regionų.

    Mažesniuose miestuose arba atokesniuose Vokietijos regionuose (pvz., Bavarijos kaimiškose vietovėse arba Rūro regiono pakraščiuose) dažnumas gali šiek tiek mažėti – pvz., 2–3 kartus per savaitę. Tačiau dėl labai gerai išvystytos „surenkančiųjų“ (pickup) sistemų, net jei sunkvežimis iš jūsų konkretaus miesto nevyksta kasdien, jis surenka krovinius iš atokesnių vietų ir veža juos į pagrindinį konsolidacijos sandėlį, iš kurio išvyksta jau kasdieniais tiražais. Taigi, klientui tai dažnai atrodo kaip kasdienė galimybė siųsti prekes.

    3. Kokio tipo krovinius dažniausiai perveža reguliariais reisais?

    Reguliarieji reisai yra universali priemonė, tačiau juos labiausiai naudoja tam tikros industrijos šakos. Dažniausiai tai yra: * Automobilių detalės ir komponentai: Vokietija yra automobilių industrijos gigantas, o Lietuvoje esančios gamyklos (pvz., Continental, Hella) gauna dalis kasdien. * Maisto produktai ir gėrimai: Vokiškos prekės, ypač alus, kava ir konditerijos gaminiai, yra populiarūs Lietuvoje. * Statybinės medžiagos ir technika: Vokiška kokybė statybose vertinama aukštai. * Elektronika ir buitiniai prietaisai.

    Taip pat labai daug yra pervežami paletiniai kroviniai (pavieniai europaletės arba keletas palečių). Būtent tokie smulkūs ir vidutinio dydžio siuntimai labiausiai pritaikyti daliniams kroviniams (LTL), kurie yra reguliariųjų reisų pagrindas.

    4. Kiek trunka tipinis krovinio pristatymas iš Vokietijos reguliariuoju reisu?

    Transito laikas priklauso nuo atstumo, tačiau dėl gerų kelių ir efektyvaus planavimo jis yra gan nuspėjamas. Iš Vokietijos vakarinių regionų (pvz., Frankfurto, Kelno) į Lietuvą krovinys paprastai pasiekia paskirties vietą per 24–48 valandas. Iš pietinių (Miunchenas, Štutgartas) arba šiaurinių (Hamburgas) regionų laikas gali šiek tiek prailgėti iki 48–72 valandų.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai krovinys yra užkrautas į sunkvežimį arba pasiekia konsolidacijos sandėlį. Jei klientas pats atveža prekes į mūsų sandėlį Vokietijoje iki tam tikros „cut-off“ (pabaigos) valandos (pavyzdžiui, 12:00 val.), prekės dažnai gali būti išsiųstos tą pačią dieną. Taigi, greitis priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo to, kaip greitai klientas paruošia dokumentus ir patalpina prekes.

    5. Ar reguliariuose reisuose yra vietos LTL (daliniams) kroviniams?

    Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų. Taip, vienas pagrindinių reguliariųjų reisų tikslų yra užtikrinti, kad daliniai kroviniai galėtų keliauti pigiau. Logistikos įmonės turi savo „tiražinius“ sunkvežimus, kurie važiuoja pagal grafiką. Jei sunkvežimis nėra pilnai užpildytas vieno didelio kliento kroviniu, likusią vietą užpildo mažesnių klientų siuntimai.

    Pavyzdžiui, jei vienas klientas perveža 20 europalečių iš Frankfurto į Vilnių, o sunkvežimio talpa yra 33 europaletės, logistikos brokeris ieško kitų klientų, kurių siuntimai sudarytų tas 13 likusių vietų. Dėl to kaina mažesniam siuntėjui tampa žymiai mažesnė nei jei jis būtų nuvežęs savo 2 paletes atskiru sunkvežimiu. Reguliarūs reisai leidžia efektyviai panaudoti krovinių erdvę (taip vadinamas „kubatūros“ panaudojimas).

    6. Kokie yra pagrindiniai Vokietijos miestai, iš kurių vyksta dažniausi reisai į Lietuvą?

    Vokietijoje yra keletas stiprių logistikos centrų, iš kurių „keliauja“ didžioji dalis krovinių: * Hamburgas ir Brėmenas: Šie uostai yra pagrindiniai vartai į Europą prekėms, atvykstančioms iš jūros. Čia vyksta intensyvi konsolidacija. * Berlynas: Artimas Lietuvai geografiškai, todėl dažnai tarnauja kaip paskutinis sustojimas prieš išvykstant į Baltijos šalis. * Miunchenas (Bavarija): Svarbiausias pietų Vokietijos mazgas, aptarnaujantis automobilių ir maisto pramonę. * Frankfurtas prie Maino: Svarbiausias oro ir kelių mazgas, taip pat finansinis centras, iš kurio dažnai keliauja aukštos vertės kroviniai. * Duisburgas: Didžiausias vidinis uostas Europoje, svarbus geležinkelio ir kelių transporto mazgas.

    Iš šių miestų reisai į Lietuvą vyksta itin dažnai, daugiausia dėl to, kad ten yra didžiausi konsolidacijos sandėliai, kurie suka visą Vokietijos prekybos ratą.

    7. Kaip veikia krovinio sekimas reguliuosiuose reisuose?

    Šiuolaikinėje logistikoje be sekimo (tracking) sunku įsivaizduoti darbą. Reguliarūs reisai paprastai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis. Klientas, gavęs užsakymo numerį (arba CMR numerį), gali sekti savo krovinio padėtį realiu laiku.

    Tačiau verta pažymėti, kad daliniams kroviniams sekimas gali šiek tiek skirtis. Kol krovinys yra konsolidacijos sandėlyje Vokietijoje, sistema gali rodyti „Sandėlyje“. Tik kai jis užkrautas į konkretų sunkvežimį ir išvyksta, atsiranda galimybė sekti geografinę padėtį. Esu patyręs, kad klientams dažniausiai rūpi ne tik kur yra sunkvežimis, bet ir kada tiksliai bus pasiektas sandėlis. Patikimos įmonės visada siunčia pranešimus (SMS arba el. paštu) apie artėjantį pristatymą, kad klientas galėtų laiku paruošti dokumentus arba darbuotojus krovimui.

    8. Kokia yra kainų politika reguliuosiuose reisuose ir ar ji svyruoja?

    Vienas didžiausių reguliariųjų reisų privalumų yra kainų stabilumas. Skirtingai nei „spot“ rinkoje, kur kaina gali šokti kelis kartus per savaitę dėl degalų kainos arba vairuotojų trūkumo, reguliariųjų reisų kainos dažnai yra fiksuotos ilgesniam laikotarpiui (pavyzdžiui, mėnesiui ar ketvirčiui).

    Kaina paprastai formuojama pagal užimamą vietą (pvz., už vieną europaletę arba už vieną vėžimo metrą) arba pagal svorį. Kadangi maršrutai yra planuojami iš anksto, logistikos įmonės gali tiksliau apskaičiuoti savo išlaidas ir pasiūlyti klientams konkurencingas kainas. Tačiau verta prisiminti, kad staigūs išorės veiksniai (pavyzdžiui, degalų akcizas arba muitų pasikeitimai) gali turėti įtakos ir galutinei kainai, bet šie pokyčiai dažniausiai yra nedideli ir numatomi.

    9. Kas nutinka, jei krovinis netelpa į planuojamą reguliarųjį reisą?

    Tai vadinamoji „overbooking“ situacija. Nors logistika yra tikslus mokslas, kartais įvyksta nenumatyti dalykai – klientai atveža daugiau prekių nei užsakė, arba krovinio matmenys viršija standartus. Jei krovinys netelpa į planuojamą sunkvežimį, logistikos įmonė turi veikti greitai.

    Paprastai tokie kroviniai yra perkeliami į kitą artimiausią reisą. Kadangi Vokietijos kryptys yra labai intensyvios (dažnai kasdieniai), paprastai nereikia laukti ilgiau nei 24 valandas. Esu matęs atvejų, kai dėl techninių kliūčių (krovinys buvo per aukštas) tekdavo organizuoti atskirą transportą, tačiau tai retai atsitinka standartinėse prekėse. Geras ekspertas visada turi „Plan B“ – tai gali būti partnerio sunkvežimis arba papildomas reisas, kuris yra siunčiamas tuščias grįžtant (taip vadinami „backhaul“ reisai).

    10. Kokius dokumentus reikia paruošti siunčiant prekes reguliariuoju reisu?

    Dokumentų tvarka Vokietijoje yra griežta, o vokiškas tikslumas čia pasireiškia pilnu savo dydžiu. Pagrindinis dokumentas yra CMR sąskaita-faktūra (tarptautinė vežimo sąskaita). Be jos, būtinos yra prekių parduotuvės sąskaita (invoice), kurioje nurodytos prekės, jų kiekis, vertė ir prekių kodai (HS kodai).

    Jei prekės yra pavojingos (ADR), būtina speciali deklaracija. Taip pat svarbu nurodyti gavėjo kontaktus ir, jei reikia, muitinės kodą.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.