Reguliarūs reisai į Vokietiją: viskas, ką reikia žinoti apie bagažo kiekį ir svorį

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, esu matęs viską – nuo pavienių dokumentų siuntinių iki milžiniškų pramoninių linijų pervežimų. Tačiau Vokietija visada išlieka ypatingu atveju. Tai ne tik artimiausia ir didžiausia Lietuvos prekybos partnerė, bet ir rinka, kurioje laikas ir tikslumas yra pranašesni už bet ką. Vokietijos klientui nėra svarbu, kad užstrigo pasienio punkte ar buvo blogas oras – jam svarbu, kad prekės būtų vietoje tada, kada buvo pažadėta.

Vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų, kurį stengiuosi išspręsti dar prieš pakraunant krovininį automobilį, susijęs su bagažo kiekiu ir svoriu. Dažniausiai siuntėjai, ypač tie, kurie siunčia daiktus pirmą kartą, nuožiuriai vertina savo turimą turtą: vieni mano, kad „kelios dėžės“ nieko nesvertį, kiti įsivaizduoja, kad viskas tilps į „vieną keleivinį bagažą“. Logistikos realybėje viskas veikia kitaip – čia vyrauja griežtos taisyklės, matematika ir fizikos dėsniai.

Reguliarūs reisai į Vokietiją (angliškai dažnai vadinami „part loads“ arba „groupage“ transportu) yra optimalus sprendimas tiems, kurie neturi pilnos krovininės mašinos (FTL) kiekio, tačiau turi daugiau daiktų nei telpa į paprastą kurjerinę siuntą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip tiksliai suplanuoti siuntą, kad neišsigadintumėte santykių su gavėju ir nesusimokėtumėte per daug. Suprasdami, kaip formuojamos kainos ir kokie yra apribojimai, galėsite išvengti nemalonių staigmenų ir pasiekti, kad jūsų krovinys Vokietijoje pasirodytų laiku ir be pažeidimų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje sekcijoje išsamiai atsakysiu į dešimt klausimų, kuruos man klientai užduoda dažniausiai. Šie atsakymai sukurti remiantis mano ilgamečia patirtimi ir praktiniais logistikos ypatumais, susijusiais su Vokietijos maršrutais.

1. Koks yra maksimalus leistinas vieno siuntos svoris reguliariose reisuose į Vokietiją?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų, nes vieno atsakymo „X kilogramų“ čia neegzistuoja. Visi priklauso nuo to, kaip siunta yra formuojama. Esant kalbai apie dalinius krovinius (kai vienoje mašinoje važiuoja kelių klientų siuntos), vieno „vieneto“, pavyzdžiui, paletės ar didelės dėžės, svoris gali svyruoti nuo 300 iki 1500 kilogramų.

Tačiau čia svarbu suprasti skirtumą tarp „realaus svorio“ ir „maksimalaus leidžiamo“. Krovininė mašina, važiuojanti į Vokietiją, turi techninę ribą – dažniausiai tai apie 24 tonos bendro svorio (įskaitant mašinos svorį). Jeigu jūsų siunta sveria 2 tonas, ji gali būti pervežama tik tada, jeigu likusi mašinos dalis neužpildyta kitų sunkių krovinių. Praktiškai tai reiškia, kad jeigu siunčiate vieną didelę siuntą, kuri sveria 800–1000 kg, tai dažniausiai yra vadinama „LTL“ (Less than Truckload) siunta. Jeigu svoris viršija 1500 kg, mums dažnai pajėgiau priskirti visą mašinos dalį (puse mašinos) arba netgi rekomenduoti pilną mašiną, kadangi tokia siunta užima daug vietos arba svorio limito.

Jei kalbame apie mažmenines siuntas (kai klientas tiesiog nori atsiųst kelius maišus ar dėžes), standartinis svorio limitas vienai siuntai dažnai yra 30–50 kg. Viršijus šią ribą, siunta tampa „nestandartine“ ir reikalauja specialios tvarkymo procedūros – gabenimo ant grindų, ne ant konvejerio, kas kainuoja brangiau. Taigi, jeigu jūsų bagažas sveria 100 kg, geriau jį supakuoti į vieną tvirtą dėžę ant paletės, nei į penkias atskiras dėžes po 20 kg.

2. Kaip svorio apribojimai veikia su daiktų kiekiu (tūriu)? Ar galiu siųsti daug lengvų daiktų?

Logistikoje egzistuoja auksinė taisyklė: mokėti už tai, kas daugiau – svorį ar tūrį. Vokietijoje ši taisyklė taikoma ypač griežtai. Daugelis klientų man sako: „Aš siunčiu porą sofų, jos lengvos, tik 100 kg, tai tikrai pigu?“. Čia atsiranda didžiausias klaidingas supratimas.

Krovininių automobilių erdvė yra ribota. Jeigu paimsite 100 kg plunksnų, užimsite visą mašiną. Jeigu paimsite 100 kg plieno, užimsite tik nedidelę kampą. Todėl logistikos kompanijos naudoja „kubatūrinio svorio“ (volumetric weight) skaičiavimą. Standartinė formulė Vokietijos maršrutuose dažnai yra tokia: ilgis (m) x plotis (m) x aukštis (m) x sandaugos koeficientas (priklausomai nuo vežėjo, tai gali būti 200, 250 arba net 333 kg).

Pavyzdžiui, jeigu turiote dėžę, kurios matmenys 1m x 1m x 1m (1 kubinis metras), o jos realus svoris yra 50 kg. Tačiau pagal mūsų tarifus, 1 kubinis metras gali būti vertinamas kaip 250 kg. Taigi, už šią dėžę mokėsite ne kaip už 50 kg, o kaip už 250 kg. Tai būtent tas momentas, dėl kurio dažnai kyla nesusipratimų. Reguliarieji reisai į Vokietiją yra labai efektyvūs, jeigu pasiekiate savo krovinio „tankį“ (tankumą). Jeigu siunčiate lengvus, bet didelius daiktus (patalynę, pagalves, putas), pasiruoškite tai, kad kaina bus skaičiuojama pagal tūrį, o ne pagal svarstykles. Aš visada patariu klientams kuo geriau suspausti (kompresuoti) minkštus daiktus – tai gali padaryti jūsų siuntą dukart pigesniu.

3. Kiek dėžių ar paletės galiu talpinti į vieną užsakymą reguliariame reise?

Techniškai nebegalima nustatyti griežto dėžių skaičiaus, nes visos dėžės skirtingos. Tačiau remiantis mano praktine patirtimi, stengiamės optimizuoti kiekvieną kvadratinį metrą automobilio priekaboje. Standartinis 13,6 metro ilgio tentas („špikas“) telpa apie 33 europines paletes (EPAL). Tačiau reguliariose siuntose (konsolidacijoje) retai kada kas nors siunčia 33 paletes vienu metu – tai jau būtų pilna mašina.

Dauguma mūsų klientų, naudojančių reguliarius reisus, siunčia nuo 1 iki 5 paletės vienetų. Jeigu kalbame apie dėžes, vienoje paletėje dažniausiai galima sudėti 40–50 standartinių „moving box“ dėžių (pavyzdžiui, 50x40x40 cm). Jeigu jūsų bagažas susideda iš 20 tokių dėžių, tai puikiai telpa ant vienos paletės, ir mums lengva ją integruoti į bendrą maršrutą.

Svarbu prisimti, kad aš negaliu tiesiog „mesti“ dėžių į mašiną be jokios tvarkos. Vokietijos gavėjai yra labai reikalaujantys – jie nori gauti tvarkingą, stabilų krovinį. Jeigu siunčiate 10 atskirų dėžių be paletės, jas reikės sukrauti ant vienos bendros platformos arba suvirinti į vieną bloką, kad jos neišsibarstytų važiuojant per Vokietijos autobanus. Dėžių kiekis nėra apribotas, tačiau jų tvarkymas turi būti loginis. Jeigu dėžių yra daugiau kaip 10, aš visada rekomenduoju jas supakuoti ant paletės – tai sumažina sugadinimo riziką ir greitina iškrovą Vokietijoje.

4. Kas nutinka, jeigu paskelbtaas svoris neatitinka faktinio, kai mašina atvyksta pasiimti?

Tai vienas blogiausių scenarijų, su kuriuo susiduriame, ir tai dažnai būna naujokų klaida. Vizualiai 5 dėžių su knygomis atrodo taip pat kaip 5 dėžių su drabužiais, tačiau svorio skirtumas gali būti tris kartus didesnis.

Kai užsakinėjate transportą, mūsų sistema arba vadybininkas skaičiuoja kainą pagal jūsų pateiktus duomenis. Jeigu pasakykite, kad svoris yra 200 kg, o atvykstant vairuotojui paaiškėja, kad yra 600 kg, susidaro problema. Pirmiausia, gali būti, kad mašina jau yra pakrauta kitaip ir papildomas 400 kg nebetilps į „svorio limitą“, skirtą šiam maršrutui. Antra, tai keičia mūsų maržą ir kainodarą.

Mano patirtimi, tokiais atvejais taikomi papildomi mokesčiai. Pirmiausia, gali būti pakeista kaina (tarifas) pagal realų svorį. Jeigu svorio skirtumas yra didelis (pvz., dvigubai daugiau nei buvo sakoma), gali būti taikomas „perskaičiavimo mokestis“ arba bauda už neteisingą informaciją, nes mes galėjome šią vietą parduoti kitam klientui. Vokiškoje logistikoje užtikslumas (Genauigkeit) yra vertybė. Jeigu apgavote ekspeditorių dėl svorio, Vokietijos gavėjas gali atsisakyti priimti siuntą, jeigu joje nėra atitinkamų dokumentų, o tai sukelia didžiulius nuostolius. Todėl visada patariu: jeigu abejojate, geriau nurodykite svorį su 10-15% atsarga. Geriau, jeigu mes pamatysime, kad svoris mažesnis, ir pakeisime kainą mažesne kryptimi, nei jeigu vairuotojas stovės jūsų kieme ir reikalaus papildomo mokėjo už viršytą toną.

5. Ar yra apribojimų pagal daiktų rūšį? Ką negaliu siųsti reguliariais reisais?

Reguliarūs reisai į Vokietiją dažniausiai yra „bendrojo naudojimo“ (general cargo) transportai. Tai reiškia, kad vienoje mašinoje gali būti maisto prekių, chemijos prekių, drabužių ir elektronikos. Dėl to yra griežti apribojimai dėl pavojingų krovinių (ADR).

Negalima siųsti sprogmenų, degių skysčių (dideliais kiekiais), toksinių medžiagų be specialių leidimų ir pažymėjimų. Taip pat labai griežtai kontroliuojami gyvūnai. Reguliariais reisais negalima siųsti šunų ar kačių „bagaže“ – jiems reikalingas specialus gyvūnų pervežimas su atitinkamomis sąlygomis. Jeigu pas mus atvyksta vairuotojas ir pamato gyvūną dėžėje, jis turi teisę atsisakyti pervežimo, nes tai pažeidžia sanitarinius reikalavimus ir griežtus Vokietijos gyvūnų importo įstatymus.

Taip pat reikia būti atsargiems su maisto produktais. Jeigu siunčiate nedidelį kiekį sauso maisto (pvz., riešutai, džiūvėsėliai) asmeniniam vartojimui, tai dažnai praeina, tačiau didesnės partijos reikalauja veterinarijos pažymų ir FSSC sertifikatų. Be to, Vokietijoje labai griežtai žiūrima į alkoholio ir tabako gaminių importą. Asmeninis bagažas gali turėti tam tikrą kiekį (pavyzdžiui, 800 sigarų ar 10 litrų stipraus alkoholio), bet viršijus šias ribas, siunta gali būti konfiskuota muitinėje, o mūsų kompanija gali turėti rūpesčių su muitinės procedūromis. Aš visada klausu klientų: „Ką tiksliai siunčiate?“, kad išvengčiau tokių situacijų.

6. Kaip turi būti supakuotas bagažas, kad atitiktų reguliarių reisų reikalavimus?

Packaging (pakavimas) yra pusė sėkmės. Per 20 metų esu matęs, kaip brangūs pianinai buvo supakuoti į ploną kartoną, o paprasti indai – į dešimčių kilogramų svertą medieną. Vokietijos maršrutuose krovinys keliauja vidutiniškai 20–30 valandų, patirdamas vibracijas, staigius sustojimus ir posūkius.

Jei siunčiate dėžes, jos turi būti naujos arba labai kokybiškos, be pažeidimų kampų. Kampai yra silpniausia vieta. Jeigu dėžės viduje yra tuščia vieta, ją būtina užpildyti (pūkliu plėvele, putomis, senais laikraščiais). Dėžė negali „skambėti“ viduje – kai ją sušokuoja, girdisi, kaip daiktai rėžiasi vienas į kitą. Tai garantuotas sugadinimas.

Jei siunčiate ant paletės, ji turi būti tvirtai suvyniota į „stretch“ plėvelę. Idealus variantas – kai ant viršaus padedama „skydelė“ (plokštė), kuri apsaugo nuo viršutinių smūgių, kai į mašiną kraunamos kitos paletės. Aš visada primenu: vairuotojas nebus kaltas už tai, kad jūsų dėžė susmuko po 500 kg svorio paleta, kuri buvo padėta viršuje. Atsakomybė už pakavimą lieka ant siuntėjo. Vokiškame logistikos standarte „H“ tipas (padėti ant paletės) reikalauja, kad kraštinės būtų lygios, o pakavimas neviršytų paletės kraštų (išskyrus atvejus, kai suderinta kitaip), kadangi tai leidžia efektyviau krauti mašinas.

7. Kaip nustatomas kainos dydis – ar svoris yra vienintelis veiksnys?

Svoris yra tik vienas iš komponentų. Kaip jau minėjau, tūris (kubatūra) dažnai yra svarbiau. Tačiau yra ir dar vienas labai svarbus dalykas – „užduoties“ sudėtingumas.

Reguliarūs reisai į Vokietiją paprastai turi fiksuotą kainą už paletę (pvz., 120–250 EUR už paletę, priklausomai nuo maršruto gilumo arba nuo miesto – ar tai Berlynas, arba atoki vietovė Bavarijoje). Tačiau kaina gali pasikeisti, jeigu: 1. Adresas nėra paruoštas: Jeigu vairuotojas turi laukti valandą, kol jums susiranda „keltuvas“ arba atidaro sandėlį, gali būti taikomas laukimo mokestis. 2. Prieiga prie objekto: Jeigu Vokietijoje gavėjas gyvena senamiestyje, kur negali važiuoti didelė mašina, arba reikia specialios leidimo transporto priemonei, tai kainuoja papildomai. 3. Mano veiksmai: Jeigu jums reikia ne tik nuvežti, bet ir iškrauti (išnešti daiktus į butą antrame aukšte be lifto), tai jau ne „logistika“, o „kelių pagalbininkų“ paslauga, kuri kainuoja atskirai.

Taigi, svoris nulemia bazinę kainos dalį (arba tūris), tačiau galutinė suma priklauso nuo aptarnavimo lygio. Mano patarimas: kuo tiksliau aprašykite situaciją abiejuose galuose (ir siuntimo, ir gavimo vietose). Jeigu Vokietijoje nėra keltuvo, pasakykite mums iš karto – mes galims išsiųsti mašiną su keltuvu („lorry with tail lift“), kuri yra brangesnė, bet tai išvengs nusižeminimo ant rampos rankomis, kas truktų valandas.

8. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas ir ar svoris įtakoja greitį?

Reguliarūs reisai į Vokietiją dažniausiai vyksta 2–3 kartus per savaitę. Standartinis pristatymo laikas (transito laikas) yra nuo 1 iki 3 darbo dienų, priklausomai nuo to, ar tai yra „direct“ (tiesioginis) reisas, arba reisas su persėdimu (pavyzdžiui, Kaunas – Vilnius – Vokietija).

Ar svoris įtakoja greitį? Netiesiogiai – taip. Sunkios siuntos (virš 1 tonos) reikalauja daugiau laiko krauti ir iškrauti. Jeigu vairuotojas turi 10 pristatymų, ir vienas iš jų yra 1,5 tonos sunki siunta be keltuvo, tai užtruks ilgai, o visi kiti klientai lauks. Todėla mes stengiamės grupuoti sunkius krovinius taip, kad jie būtų aptarnaujami pirmi arba atskirais maršrutais. Tačiau jeigu jūsų siunta yra maža, lengva ir gerai supakuota ant paletės, ji „užplauks“ kartu su kitomis ir bus pristatyta greičiausiai.

Taip pat reikia mentioninti, kad Vokietijoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko apribojimai.