Reguliarūs reisai į Vokietiją: išvykimo, atvykimo laikai ir logistikos niuansai

Dirbant logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, suvoki vieną pagrindinę tiesą: laikas – tai ne tik pinigai, tai pasitikėjimo valiuta. Klientas, kuris siunčia prekes į Vokietiją ar laukia siuntos iš ten, neabejingai žiūri į kalendorių. Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o „reguliarūs reisai“ – tai terminas, kurį dažnai galime girdėti, tačiau ne visada visiškai suprantame, kas jis slepiasi po savo dangčiu. Ar tai reiškia, kad siunta iš keliaus kiekvieną dieną? Ar tai garantuoja, kad prekės atvyks rytoj? Tokie klausimai atsiranda kasdien.

Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip realiai veikia išvykimo bei atvykimo laikų sistema reguliuose maršrutuose į Vokietiją. Mes nešvarinsime galvos sudėtingais teisiniais terminais, bet štai mes aptarsime tai, kas svarbiausia jums – kaip suplanuoti savo veiklą taip, kad nenuviltų vėluojantis krovinys arba nereikėtų sumokėti už pernelyg skubą. Suprasdami procesus, galėsite ne tik geriau derėtis su vežėjais, bet ir efektyviau valdyti savo sandėlių atsargas bei klientų lūkesčius.

Vokietijos keliai yra vieni geriausių Europoje, tačiau ir ten vyksta intensyvus eismas. Reguliarūs reisai (dar vadinami linijiniais transportu) yra sukurti taip, kad optimizuotų išlaidas ir užtikrintų pastovumą. Tačiau „pastovumas“ logistikoje nereiškia „akmuo“. Tai reiškia gebėjimą numatyti įmanomas variacijas. Štai gilias įžvalgas apie tai, kas formuoja jūsų siuntos grafiką.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kurius man teko girdėti iš verslo atstovų bei privačių asmenų per savo karjerą. Šie atsakymai padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas veikia jūsų siuntos judėjimą.

1. Kiek trunka vidutinis krovinio kelionės laikas iš Lietuvos į Vokietiją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienas skaičius. Viskas priklauso nuo konkretaus maršruto ir krovinių rūšies. Jei kalbame apie pavienes siuntas (vykdomas dalinės krovinys arba part load), kurios surenkamos iš daugelio siuntėjų, procesas užtrunka ilgiau dėl konsolidacijos. Tokiu atveju vidutinis laikas nuo krovimo Lietuvoje iki iškrovimo Vokietijoje svyruoja nuo 48 iki 72 valandų.

Tačiau jei kalbame apie pilną krovininį (FTL – Full Truck Load), kai sunkvežimis yra užpildytas vieno kliento prekėmis ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose terminaluose, laikas gali būti ženkliai trumpesnis. Atstumas nuo Vilniaus arba Kauno iki Berlyno arba Miuncheno yra apie 1000–1200 kilometrų. Atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimą (reglamentuojamas ES teisės aktais), toks kelias paprastai įveikiamas per 18–24 valandas. Tačiau reikia prisiminti, kad tai yra grybas važiavimo laikas – prie jo būtina pridėti laiką paties krovimo bei iškrovimo procedūroms.

2. Kaip dažnai vyksta reguliarūs reisai ir ar jie vyksta kasdien?

Terminas „reguliarus reisas“ logistikoje dažniausiai reiškia, kad transporto kompanija užmezga tvarkingą maršrutą, kuris kartojamas pagal nustatytą grafiką. Populiariausiuose maršrutuose, pvz., Vilnius–Berlynas, Kaunas–Hamburgas ar Klaipėda–Miunchenas, reisai dažniausiai vyksta kasdien, o net kelis kartus per dieną, jei apkrova to reikalauja.

Tačiau mažesniuose miestuose arba mažiau populiariose Vokietijos directions (pvz., į Rūro srities mažus miestus arba į pietinę Bavariją), reisai gali būti planuojami 2–3 kartus per savaitę. Mano patirtis rodo, kad klientams svarbu ne tik tai, kad reisas vyksta „kasdien“, bet ir tai, kada yra „konsolidacijos langas“. Pavyzdžiui, jei reisas į Vokietiją išvyksta kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, tai reiškia, kad prekes reikia atgabenti iki pirmadienio arba trečiadienio vidurdienio, kad jos spėtų būti užkrautos. Todėl, klausdami apie dažnumą, visada klauskite ir apie paskutinį priėmimo laiką (cut-off time).

3. Kokie veiksniai gali paveikti atvykimo laiką ir vėluoti siuntą?

Logistika – tai gyvas organizmas, ir jį veikia daugybė išorinių veiksnių. Per 20 metų esu matęs viską: nuo gamyklos, kurios nespėjo pagaminti prekių, iki cunamio Japonijoje, kurį netiesiogiai paveikė grandininius tiekimus. Tačiau kalbant apie Vokietiją, yra keletas pagrindinių vėlavimo priežasčių.

Pirmiausia – tai oro sąlygos, ypač žiemą. Štai, kai vėliau prasideda žiema Vokietijoje, susidaro didžiuliai spūstys (Stau) autobanų tiltuose, kuriuos reikia barstyti druskos tirpalu. Antra – techninės problemos. Net patikimiausi sunkvežimiai kartais sugenda. Trečia, ir turbūt dažniausia – tai krovimo/iškrovimo problemos priešakyje. Jei vairuotojas atvyksta į sandėlį Vokietijoje, o ten nėra keltuvo (vilkiko) arba sandėlininkas perkaista pietų, laikas bėga, o grafikas genda. Be to, yra griežti vairuotojo darbo ir poilsio laiko apribojimai. Net jei vairuotojas yra tik 50 km nuo tikslinio taško, bet jo poilsio laikas pasibaigė, jis prival sustoti ir nebegali važiuoti. Tai taip pat gali sukelti keletą valandų vėlavimą.

4. Ar galima tiksliai numatyti, kiek valandų vairuotojas važiuos?

Turėtume būti realistais. Nors navigacinės sistemos (pvz., Google Maps ar TomTom) duoda prognozes, profesionalioje logistikoje mes naudojame atsargius skaičiavimus. Nustatyta taisyklė yra ta, kad sunkvežimis vidutiniškai gali įveikti apie 80–90 km per valandą, įskaitant sustojimus ir mažesnį greitį miestuose.

Taip pat būtina atsižvelgti į ES taisykles, reglamentuojančias vairuotojų darbo laiką. Po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių nepertraukiamą poilsį. Šios taisyklės yra griežtai stebimos skaitmeniniais tachografais. Taigi, net jei kelias atrodo trumpas, fizinės vairuotojo galimybių ribos gali prailginti kelionę. Todėl, kai sakau „atvyksime antradienį“, tai paprastai reiškia „antradienio dieną“, o ne „antradienio rytoj 8:00 valandą“, nebent tai yra ekspresinis reisas su dviejų vairuotojų komanda.

5. Kas yra „konsolidacija“ ir kaip ji veikia išvykimo laiką?

Dauguma smulkesnių siuntų keliauja dalinio krovinio (LTL) principu. Tai reiškia, kad viename sunkvežimyje gali būti 10, 20 ar net daugiau skirtingų siuntėjų krovinių. Procesas, kai šios prekės surenkamos vienoje vietoje (pavyzdžiui, mūsų terminale Kaune), vadinamas konsolidacija.

Konsolidacija turi tiesioginės įtakos išvykimo laikui. Jei jūsų prekės atkeliauja į terminalą šeštadienį, o reisas į Vokietiją suplanuotas tik sekmadienio vakarą, jūsų siunta lauks. Tai būtina tam, kad užpildytume sunkvežimį ir padarytume transportą ekonomišku. Be to, prieš išvykstant reikia suformuoti visus dokumentus (CMR sąvadas, eksporto deklaracijos), užtikrinti, kad krovinys užfiksuotas tachografe ir tinkamai užtvirtintas. Gerai organizuota konsolidacija užtikrina, kad prekės neprarandamos ir atvyksta laiku, nors tai ir reikalauja šiek tiek kantrybės pradžioje.

6. Ar savaitgaliais vyksta kroviniai į Vokietiją?

Tai labai svarbus klausimas, ypač jei jums reikalinga skubi prekė pirmadienį ryte. Vokietijoje yra griežtos taisyklės, reglamentuojančos sunkiasvorės transporto judėjimą poilsio dienomis. Vokietijoje sunkvežimiai su kroviniais (>7,5 tonos) negali važiuoti sekmadieniais ir nedarbo dienomis nuo 00:00 iki 22:00 valandos.

Ką tai reiškia praktiškai? Jei mūsų vairuotojas išvyksta iš Lietuvos šeštadienį, jis turi spėti atvykti į Vokietijos sandėlį arba terminalą iki sekmadienio vidurdienio (prieš draudžiamo laiko pradžią), arba jis privalo sustoti Vokietijos teritorijoje (arba prieš ją) ir laukti iki sekmadienio 22:00 valandos. Dėl to dauguma reguliarių reisų yra taip planuojami, kad išvykimas būtų penktadienio vakare arba šeštadienio ryte, kad spėtų „užsilipti“ prieš draudimą, arba išvykimas vyksta sekmadienio vakare, kad atvyktų pirmadienį ryte. Suprantant šį „Sonnfahrverbot“ (vokiškai – vairavimo draudimas poilsio dienomis) principą, galima suprasti, kodėl kai kurios siuntos užstringa savaitgaliais.

7. Kaip veikia muitinės procedūros ir ar jos užtrunka?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės ir Šengeno erdvėje, kurios ribose nėra fiksuojamos muitinės patikros, tai nereiškia, kad dokumentų kontrole nevyksta. Tiesiog ji vyksta elektroniniu būdu arba pirmoje įkrovimo/iškrovimo vietoje.

Jei siunčiate standartines prekes, kurios nėra pavojingos (ne ADR), tai muitinės procedūros paprastai neužtrunka ilgiau kaip keletos minučių elektroninio pranešimo pateikimo. Tačiau jei siuntate prekes, kurios yra pavojingos, reikalauja specialių leidimų (pvz., tabakas, alkoholis, vaistai), arba jei vyksta importas iš trečiųjų šalių per Vokietiją, situacija pasikeičia. Tuomet gali prireikti fizinės dokumentų patikros, kas gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų. Todėl visada rekomenduoju užtikrinti, kad visi dokumentai (prekių sąrašai, taros numeriai, svoriai) būtų tikslūs ir sutaptų su realybe. Netikslumas dokumentuose – tai dažniausia vėlavimo priežastis net tarp ES šalių.

8. Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai nebe papildoma paslauga, o standartas. Beveik visi profesionalūs vežėjai naudoja GPS stebėjimo sistemas. Kaip klientas, jums turėtų būti suteikta galimybė matyti savo krovinio padėtį per specialią programėlę arba nuorodą naršyklėje.

Tačiau verta pažymėti vieną niuansą. GPS rodo automobilio vietą, bet ne visada rodo būseną. Pavyzdžiui, jūs matote, kad sunkvežimis stovi vienoje vietoje jau valandą. Tai gali reikšti, kad jis vėluoja, tačiau taip pat gali reikšti, kad vairuotojas tiesiog atlieka privalomą 45 minučių pertrauką arba laukia eilės iškrovimui. Geriausias sekimo būdas – tiesioginė komunikacija su vadybininku arba dispečeriumi, kuris gali patikrinti vairuotojo statusą tachografe ir paaiškinti realią situaciją. Mano patirtis rodo, kad proaktyvi informacija („vairuotojas užstrigo spūstyje prie Hanoverio“) išsaugo daugiau nervų nei vien GPS žemėlapis.

9. Kas nutinka, jei paskirties vietoje nėra kam priimti krovinių?

Tai situacija, su kuria kiekvienas logistas susiduria bent kartą. Vairuotojas atvyksta į sandėlį Vokietijoje (pvz., Štutgarte), o sandėlis uždarytas, arba atsakingas asmuo negali atvykti. Tokiu atveju prasideda „laukimo laikas“ (waiting time).

Standartinės logistikos sutartyse paprastai yra numatytas nemokamas laukimo laikas, pavyzdžiui, 1 valanda iškrovimui ar įkrovimui. Jei šis laikas viršijamas, vežėjas turi teisę taikyti papildomus mokesčius už kiekvieną praleidžiamą valandą. Vokietijoje darbo laikas yra griežtai reguliuojamas, ir vairuotojai negali laukti neribotą laiką be poilsio. Jei sandėlis neveikia, vairuotojas gali būti priverstas važiuoti į saugų stovėjimą (parkingą) ir laukti kitos darbo dienos. Tai ne tik brangina klientui, bet ir nulemia vėlavimą. Todėl būtina iš anksto susitarti dėl pristatymo laiko (time slot) ir užtikrinti, kad sandėlis bus pasiruošęs.

10. Kaip pasirinkti optimalų išvykimo laiką, jei prekės labai skubios?

Jei prekėms svarbu kiekviena valanda, reguliarus dalinio krovinio reisas gali būti per lėtas dėl konsolidacijos ir tarpinių sustojimų. Tokiu atveju rekomenduoju ieškoti dviejų variantų: „ekspreso“ arba „dedikuoto“ transporto.

Ekspresas (Express) – tai siunta, kuri keliauja greičiausiu įmanomu maršrutu, dažnai su mažesniu sunkvežimiu (pvz., 3,5 tonos sunkvežimis), kuris gali važiuoti greičiau ir neturi taip griežtų apribojimų miestuose. Dedikuotas transportas (FTL) – tai kai jums nuomojamas visas sunkvežimis su priekaba, kuris važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą be jokio sustojimo. Pasirinkus šį variantą, galime nustatyti išvykimo laiką pagal jūsų poreikius (pvz., „išvyksta šiandien 14:00“). Taip pat svarbu paminėti dviejų vairuotojų komandą – tai leidžia tiems važiuoti be ilgesnių sustojimų poilsio, taip sutrumpinant kelionę iki maždaug 12–14 valandų iki bet kurios Vokietijos vietos.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo ir atvykimo laikai reguliuose reisuose į Vokietiją nėra atsitiktiniai dydžiai – tai sudėtingas, tačiau gerai valdomas procesas. Sėkmė logistikoje priklauso ne tiek nuo greičio, kiek nuo tikslumo ir planavimo. Mano daugiametė patirtis moko, kad geriausias klientas yra tas, kuris suvokia, kad sunkvežimis nėra fėja, o sudėtingas techninis įrenginys, judantis pagal griežtas taisykles.

Reguliarūs reisai siūlo puikų balansą tarp kainos ir patikimumo. Jie leidžia efektyviai planuoti verslo procesus, jei tik atsižvelgiate į minėtus niuansus: konsolidacijos laiką, vairuotojų poilsio režimus, Vokietijos savaitgalių draudimus ir dokumentų tvarką. Nors ir atsiranda nepageidaujamų situacijų, tokiose kaip eismo įvykiai ar blogas oras, patikimas logistikos partneris visada sugebs informuoti ir surasti sprendimą.

Kai planuojate savo siuntą, pasikalbėkite su savo ekspeditoriumi ne tik apie kainą, bet ir apie grafiko detalius. Klauskite apie „cut-off“ laikus, klausiate apie vairuotojų skaičių maršrute ir tikrinkite, ar sandėlis Vokietijoje yra pasiruošęs priimti krovinius. Šios mažos detalės leis jums pasiekti tą 99/100 efektyvumo, kurio visi siekiame. Logistika – tai partnerystė, o tikslus laiko planavimas yra jos pagrindinis akmuo.