Reguliarūs reisai į Vokietiją: ar mikroautobusuose yra TV ekranai ir ką tikėtis kelyje?

Kelionė į Vokietiją keliu transportu – tai daugeliui lietuvių pasitikimas, susijęs ne tik su darbo reikalais, prekių vežimu ar vizitu pas giminaites, bet ir su ilgais valandomis praleidžiant kelyje. Vokietija yra viena pagrindinių kryptų mūsų šalies vežėjams, todėl rinka čia yra itin konkurencinga ir nuolat tobulinama. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, mačiau, kaip pasikeitė ne tik automobilių parkas, bet ir keleivių poreikiai bei lūkesčiai. Anksčiau pakilimas į autobusą buvo lygus mažai kelionei į kosmosą – stebėjome vėlavimus, bet ir džiaugėmės kiekvienu patogumu. Šiandien situacija kitokia.

Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, išgirstų ne tik bilietų kasose, bet ir telefoniniuose skambučiuose, yra susijęs su pramogomis kelyje. Žmonės nori žinoti: ar reguliariuose reisuose į Vokietiją, ypač važiuojant mikroautobusais, yra įrengti TV ekranai? Atrodo paprasta detalė, tačiau ji dažnai lemia transporto priemonės pasirinkimą, ypač kai kelionė trunka 18–20 valandų. Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečia patirtimi, išsamiai paaiškinsiu, kaip yra šiuo metu, ką reiškia „TV ekranas“ šiuolaikiniame kontekste ir kodėl atsakymas nėra vienareikšmis „taip“ ar „ne“.

Verta paminėti, kad terminas „reguliarūs reisai“ apima platų spektrą – nuo didelių, dviejų aukštų turistinių autobusų iki kompaktiškių 8–9 vietų mikroautobusų, kurie dažnai vežia keleivius „durys į duris“ principu. Šie transporto priemonių tipai turi visiškai skirtingas galimybes įrengti pramogų sistemas. Be to, technologinės pažangos per pastarąjį dešimtmetį pakeitė požiūrį į bendrą pramogą – vienas didelis ekranas priekyje nebėra toks patrauklus kaip anksčiau. Gilinsimės į šias niuansus, kad jūsų kelionė nebūtų staigmena.

Įvadas

Pradedant nuo pagrindinio – šiuolaikinėje tarptautinių pervežimų industrijje TV ekranai vis dar egzistuoja, bet jų vaidmuo ir funkcionalumas pasikeitė. Dar prieš dešimtmetį tai buvo didelis pardavimo argumentas. Jei autobuse švytėjo LCD ekranas, kuris leido žiūrėti filmus, tai buvo laikoma aukščios klasės paslauga. Tačiau ilgainiui atsirado problemų. Vienas filmas visiems keleiviams ne visada tenkina visų skonio. Vieni nori veiksmo filmo, kiti – komedijos, treti – tiesiog ilsėtis. Be to, techninė priežiūra kainuoja pinigus, o senstantys įrengimai dažnai sugenda.

Šiandien, dirbdamas su įvairiais vežėjais, pastebiu tendenciją: didieji autobusai (pvz., „Neoplan“, „Setra“, „Mercedes-Benz Tourismo“) dažniausiai turi integruotas pramogų sistemas, tačiau jos dažniausiai veikia kaip informaciniai ekranai, rodydami maršrutą, greitį, orą arba tyliai grodami muziką. Mikroautobusų atveju situacija yra dar kitokia. Dėl erdvės trūkumo ir pastovių vibracijų, didelių monitorių įrengimas yra techniškai sudėtingas ir ekonominės prasmės neturintis. Tačiau čia įsiveržia technologijos – dauguma šiuolaikinių mikroautobusų siūlo kitą rūšies „pramogą“ – stabilų Wi-Fi ryšį, leidžiantį kiekvienam keleiviui turėti asmeninį televizorių savo kišenėje (išmaniajame telefone ar planšetėje).

Straipsnyje neapsiribosime sausu „taip“ ar „ne“. Mes aptarsime, kodėl kai kurie vežėjai atsisako ekranų, kaip pasirinkti tinkamiausią transportą priklausomai nuo jūsų poreikių, ir kokių pramogų tikrai galite tikėtis važiuodami 1000 kilometrų į Berlyną, Miuncheną ar Hamburgą. Taip pat atsakysime į populiariausius klausimus, kylančius tarp keleivių, planuojančių kelionę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų-atsakymų, kurie padės jums suprasti situaciją rinkoje ir išvengti nesusipratimų prieš įlipdami į autobusą.

1. Ar visiems reguliariems reisams į Vokietiją būtinas, kad autobuse būtų TV ekranas?

Ne, būtinas jis nėra. Lietuvoje ir Vokietijoje galiojanti transporto reguliavimo dokumentacija nereikalauja, kad keleivinis transportas turėtų vaizdo priemonių pramogoms. Pagrindinis reikalavimas – saugumas ir ergonomiška sėdėjimo vieta. TV ekranas yra privalumas arba papildoma paslauga, kurią siūlo privūs vežėjai siekdami pritraukti klientus. Tačiau dėl augančios kainos šiuo metu dauguma „ekonominių“ reisų (ypač mikroautobusų) visiškai atsisako šios funkcijos, siekdami sumažinti bilieto kainą ir išvengti techninių gedimų.

2. Ar mikroautobusuose (pvz., „Mercedes-Benz Vito“ ar „Sprinter“) įmanoma įrengti TV?

Techniškai – įmanoma, tačiau tai daroma retai. Mikroautobusai yra kur kas kompaktiškesni už didžiuosius autobusus. Ten, kur dideliame autobuse yra vietos virš galvos („bagažinės skliautas“), mikroautobuse yra mažesnis tarpas tarp stogo ir keleivių galvų. Montuojant ten monitorių, keleiviai aukšto ūgio gali jausti diskomfortą, taip pat esant staigiems stabdymams tokia įranga gali tapti pavojinga. Dažniausiai mikroautobusuose montuojami nedideli, specialūs laikikliai planšetėms, o ne pastovūs TV ekranai.

3. Ką reiškia, jei reklamoje rašoma „multimedijos sistema“ arba „pramogų centras“?

Šie terminai dažnai yra vartojami gana laisvai. Jei kalbame apie didelį autobusą, „multimedijos sistema“ gali reikšti DVD grotuvą, kurį vairuotojas įjungia visiems, arba individualius ekranus kiekvieneje sėdynės atloše (kaip lėktuve). Tačiau mažesniuose autobusuose ar mikroautobusuose po šiuo pavadinimu dažnai slepiasi tik galingas garso sistema ir galimybė prisijungti prie autobuso Wi-Fi tinklo. Verta tikslinti pas pardavėją – ar tai yra vaizdas (video), ar tik garsas ir internetas.

4. Kodėl kai kurie vežėjai nusprendžia neįrengti TV ekranų net ir dideliuose autobusuose?

Tai racionalus verslo sprendimas. Pirma, priežiūra. TV ekranai, ypač tie, kurie yra atidaryti keleivių prieigai (pvz., ausinių lizdai), dažnai sugadinami – lūžta ekranai, nutrūksta laidai, užkemšamos ausinės. Antra, keleivių patirtis. Vienas filmas 20 keleivių gali sukelti konfliktus: vieni nori garsiau, kiti tyliau, vieni nemėgsta to žanro. Trečia, pasikeitę įpročiai. Žmonės dabar turi „Netflix“, „YouTube“ savo telefonuose. Jiems svarbiau turėti greitą internetą nei žiūrėti seną filmą, kurį autobuso įgula sukasi jau dešimtmetį.

5. Ar filmų pasirinkimas autobusuose atnaujinamas?

Didžiojoje dalies atvejų – ne. Jei autobuse yra DVD sistema, dažnai ten galima rasti tą pačią filmų kolekciją, kira buvo prieš 5–7 metus. Licencijų įsigijimas naujiems filmams kainuoja brangiai, o mažos pervežimo kompanijos to neleidžia sau. Taip pat dažnai pasitaiko situacijų, kai vairuotojas tiesiog įdeda savo asmeninę USB laikmeną su muzika ar vaizdo įrašais, todėl turinys gali būti visiškai netikėtas ir nebūtinai tinkamas visai auditorijai.

6. Ar mikroautobusuose dažniausiai būna Wi-Fi prieiga vietoj TV?

Taip, tai yra dabartinė tendencija. Mikroautobusų vežėjai investuoja į kokybiškus 4G/LTE maršrutizatorius. Tai leidžia keleiviams naudotis savo priemonėmis. Tai yra lankstesnis sprendimas: keleivis gali ne tik žiūrėti filmą, bet ir dirbti, rašyti el. laiškus ar kalbėtis su artimaisiais vaizdo skambučiu. Tačiau svarbu prisiminti, kad važiuojant per Lenkiją ar Vokietijos kaimo vietoves, Wi-Fi signalas gali silpnėti ar išvis dingti, tad visiškai pasikliauti internetu neverta.

7. Kaip elgiamasi naktiniais reisuose? Ar TV ekranai veikia?

Naktiniais reisuose, kai didžioji dalis keleivių nori miegoti, etiketas (ir dažnai taisyklės) reikalauja, kad vaizdas būtų išjungtas. Jei autobuse yra didelis ekranas, jis paprastai išjungiamas nuo 22:00 iki 6:00 valandos. Jei kalbame apie individualius ekranus, juos galima naudoti su ausinėmis, tačiau šviesa nuo ekrano gali trukdyti kitiems miegančius keleiviams, todėl dažnai prašoma juos pritemdyti ar išjungti. Mikroautobusuose naktį dažniausiai vyrauja tyla, kadangi ten erdvės mažiau ir bet koks triukšmas labiau girdimas.

8. Ar bilieto kaina priklauso nuo to, ar yra TV ekranas?

Tiesioginės priklausomybės nėra, tačiau yra tam tikra koreliacija. Brangesniuose reisuose (pavyzdžiui, „VIP“ klasės autobusuose, kurie važiuoja be sustojimų ar su jų minimaliu skaičiumi) tikėtina, kad bus modernesnė įranga, įskaitant individualius ekranus ar gerą Wi-Fi. Pigiausiuose reisuose, kurie vykdomi senesniais autobusais ar mikroautobusais, tikėtis pramogų nėra verta – ten mokama už tai, kad nuvežtų iš taško A į tašką B.

9. Ar galiu paprašyti vairuotojo įjungti konkretų filmą?

Galite paprašyti, tačiau tai neatsitinka dažnai. Vairuotojo pagrindinė užduotis – saugiai nuvežti keleivius. Jis neturi laiko ir galimybės ieškoti filmų ar keisti juos kas valandą. Dažniausiai yra nustatyta viena juosta, kuri eina visą kelionę, arba muzikinis kanalas. Jei keliaujate grupe (pvz., 8-10 žmonių mikroautobusu) ir užsakote privatų reisą, tuomet galite susitarti dėl programos iš anksto, tačiau reguliariuose reisuose keleivių pageidavimai retai įgyvendinami.

10. Kokius patarimus duotumėte pramogoms kelyje, jei TV ekrano nėra?

Kaip žmogus, kuris nulėdo šimtus valandų kelyje, patariu pasiruošti savarankiškai. Atsisiųskite filmų ar serijų į savo telefoną ar planšetę iš anksto (nebūkite priklausomi nuo Wi-Fi). Būtinai pasikraukite „Power Bank“ (laikiklį baterijai), nes 20 valandų kelionės išsegs net pačią galingiausią bateriją, ypač jei naudosite internetą. Ausinės su noise-cancelling funkcija (triukšmų slopinimu) bus tikras išgelbėjimas tiek nuo mikroautobuso variklio garsų, tiek nuo kaimynų pokalbių.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „Ar reguliariuose reisuose į Vokietiją yra TV ekranai?“ neturi vienodo atsakymo visiems atvejams. Jei keliaujate dideliu, moderniu turistiniu autobusuu, tikimybė pamatyti ekraną (bent jau informacinį) yra didelė, tačiau jo turinys gali būti pasenęs. Jei savo kelionę pasirinksite mikroautobusą, tenka būti realistu – ten erdvės ir prioritetų tvarka tokia, kad TV ekranų paprastai nėra, o vietoj jų siūlomas internetas.

Transporto paslaugų rinka eina link individualizacijos. Mes matome, kad bendros pramogos nyksta, o vietą užima asmeninis komfortas. Keleiviams svarbiau ne tai, kas rodoma ekrane, o tai, kad jie galėtų patys pasirinkti, ką daryti. Todėl man, kaip ekspertui, atrodo, kad ateities autobusuose (ir mikroautobusuose) matysime vis daugiau USB lizdų, patogių stalų planšetėms ir vis geresnio interneto, o senieji monitoriai virš vairuotojo galvos liks praeityje.

Kelionė į Vokietiją yra nuostabi proga pamatyti Europą, tačiau ji gali būti ir pavargianti. Nepriklausomai nuo to, ar autobuse bus TV, ar ne, jūsų požiūris ir pasiruošimas lemia kelionės kokybę. Pasirūpinkite savo pramogomis iš anksto, pasikraukite muzikos ir knygų, o tada net ir ilgiausia kelionė mikroautobusu be ekranų taps maloni patirtis, o ne bausmė. Saugios kelionės!