Profesionalūs pervežimai į Vokietiją ir atgal kasdien: Visas vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. Ne veltui sakoma, kad kai Vokietija čiaudėja, visa Lietuva peršalna, tačiau taip pat yra ir atvirkščiai – kai mūsų šalies verslas vystosi, reikalaujamas logistikos tiltas tarp šalių tampa vis stipresnis. Dirbdamas logistikos srityje daugiau nei dvidešimt metų, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, kokia tapo svarbi greitis, tikslumas ir, žinoma, pasitikėjimas. Šiandieninis klientas nebe tiesiog nori, kad jo prekės būtų vežamos – jis nori užtikrintumo, kad prekės atvyks laiku, saugiai ir už protingą kainą.

Kasdieniniai pervežimai į Vokietiją ir atback yra ne tik paprastas maršrutas; tai sudėtingas organizacinis procesas, reikalaujantis žinojimo, kaip veikia vokiškas rinka, kokie yra jų reikalavimai ir kaip išvengti papildomų išlaidų. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kaip vyksta profesionalus pervežimas, ką reikia žinoti užsakovams ir kodėl verta rinktis tik patikimus partnerius. Nesvarbu, ar turite vieną paletę, ar pilną sunkvežimio krovą – žinojimas suteikia jums galios kontroliuoti savo išlaidas ir laiką.

Įvadas

Logistika nėra tik vairavimas. Tai yra strategija. Kai kalbame apie kasdieninius pervežimus tarp Lietuvos ir Vokietijos, turime omenyje nuolatinę, be pertraukų veikiančią sistemą, kuri sujungia gamyklas, sandėlius, parduotuves ir galutinį vartotoją. Vokietijos ekonomika, besivystanti pagal „Industriė 4.0“ principus, reikalauja, tiekimo grandinės (supply chain) veiktų be jokių trūkčių. Vėluojanti siunta vokiškame versle gali reikšti ne tik baudas, bet ir prarastą pasitikėjimą, kuris atkurti trunka metus.

Profesionalus pervežimas prasideda ne tada, kai sunkvežimis atvažiuoja pas siuntėją, o dar prieš kelias dienas ar savaites, kai suformuluojamas krovinio užsakymas. Čia svarbu tiksliai nustatyti krovinio tipą, svorį, matmenis, specialiuosius reikalavimus (pvz., temperatūros režimas arba pavojingi krovinių – ADR). Esu matęs nemažai situacijų, kai nekantrumas arba neatsargumas užpildant užsakymą sukeldavo didelių nesusipratimų sienos kirtimo metu arba iškrovimo vietoje.

Dar vienas svarbus aspektas – maršrutų planavimas. Vokietija turi vieną geriausių kelių infrastruktūrų Europoje, tačiau ir ten būna eismo spūsčių, statybų („Baustellen“) ir apribojimų, susijusių su savaitgaliais arba šventėmis. Patyręs ekspeditorius žino, kaip šiuos veiksnius įskaityti į grafiką, kad klientas gautų savo prekes tada, kai jų tikėjasi. Be to, Vokietijoje labai griežtai stebiamos vairuotojų poilsio ir darbo laiko normas, todėl negalima tiesiog „nuspausti dujos“ ir važiuoti be sustojimo. Profesionali logistika reiškia realų laiko planavimą.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, kylančius dėl pervežimų į Vokietiją. Esu tikras, kad atsakymai padės jums suprasti procesą ir geriau pasiruošti siuntimo procedūrai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl verta rinktis kasdieninius pervežimus, o ne juos planuoti atsitiktinai?

Kasdieniniai pervežimai (taip vadinami „sisteminių linijų“ maršrutai) suteikia klientui didžiulį pranašumą – lankstumą ir užtikrintumą. Kai transporto kompanija siūlo kasdienines išvykimas, tai reišia, kad ji turi sukūrusi tvirtą maršrutų tinklą. Jums nereikia laukti, kol susirinks pilna krovininė mašina (pvz., dalinis krovinys arba LTL – Less than Truckload). Jūsų siunta gali būti išvežta jau kitą dieną po užsakymo patvirtinimo.

Esu matęs, kaip mažos ir vidutinės įmonės prarandavo sutartis, nes negalėjo garantuoti pastovių atvežimų. Vokiški partneriai vertina prognozuojamąp. Jei jūs žinote, kad jūsų prekės iškeliaus kiekvieną antradienį ir trečiadienį ir atvyks į paskirties vietą ketvirtadienį ar penktadienį, galite planuoti savo gamybą ir pardavimus. Kasdieninės linijos taip pat dažniausiai yra pigesnės dėl to, kad transporto priemonės grįžta ne tuščiomis, o paimančios atgalinį krovinį, taip sumažinant kainą vienam etapui.

2. Kaip susiformuoja pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas logistikoje yra komplikuota lygtis. Dažniausiai klientai mataja tik kilometrus, tačiau kaip ekspertas galiu pasakyti, tai tik maža dalis. Pagrindiniai komponentai yra: degalų kaina (kuri svyruoja priklausomai nuo rinkos), vairuotojo atlyginimas, mokesčiai už kelių naudojimą (Vokietijoje tai yra „Maut“ sistema, kurios mokesčiai priklauso nuo sunkvežimio emisijų klasės ir ašių skaičiaus), o taip pat uosto arba terminalo išlaidos.

Taip pat labai svarbus yra krovinio tipas. Jei jūsų prekės telpa į standartinę 33 europalečio paletę ir jos nėra per sunkios, kaina bus standartinė. Tačiau jei reikia pervežti neįprastų matmenų krovinius (project cargo), reikalingas speciali technika (pvz., autokranas arba žemo grindų priekaba), kaina šuoliais didėja. Be to, svarbu ir iškrovimo būdas – ar yra įrengta krautuva, ar reikia naudoti vairuotojo rankinę kėlimo techniką („hidraulinė ranka“), kas taip pat kainuoja.

3. Kiek laiko užtrunka krovinio pervežimas į Vokietiją ir atgal?

Standartinis tranzito laikas tarp Lietuvos ir Vokietijos (priklausomai nuo maršruto – ar tai Berlynas, Miunchenas, Hamburgas arba Duisburgas) svyruoja nuo 1 iki 3 dienų. Pavyzdžiui, kelią į Berlyną arba šiaurės Vokietiją įveikti galima per 24–30 valandų, jei nėra didelių eismo spūsčių. Kelionė į Miuncheną (pietūs) arba į Štutgartą trunka ilgiau – dažniausiai apie 48 valandas.

Svarbu atskirti vairavimo laiką nuo pristatymo termino. Vairuotojas gali važiuoti 9 valandas per dieną (su pietų pertrauka), tada privalo atlikti 45 minučių (arba 9 valandų kas savaitę) poilsio. Tai reiškia, kad net jei atstumas yra 800 km, jis gali būti įveikiamas tik per dieną. Jei užsakote „Express“ pervežimą (be sustojimų arba su dviem vairuotojais), laikas gali būti trumpesnis, tačiau toks paslaugos kaina yra žymiai aukštesnė. Visada rekomenduoju klientams planuoti atsargas – geriau, kad prekės atvyks diena anksčiau ir laukė sandėlyje, nei jus baudžiamas už vėlavimą.

4. Kokius dokumentus reikia parengti tarptautiniam pervežimui?

Dokumentų tvarka yra logistikos „kraujas“. Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jame turi būti nurodytas tikslus krovinio aprašymas, svoris, paletės skaičius, siuntėjo ir gavėjo duomenys bei CMR numeris. CMR važtaraštis yra ir sutartis, ir kroviniu apdraudimo dokumentas.

Be CMR, būtinos yra prekių sandėliavimo ir siuntimo kvitai (jei prekės parduodamos), o jei prekės keliauja už ES ribų (pvz., iš Vokietijos į Lietuvą, tačiau prekės atvyko iš trečiosios šalies), reikalingi muitinės dokumentai (EX1, T1 ir t.t.). Nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, muitinės kontrolė gali būti atliekama, jei keliaujama per kitas šalis arba jei prekės yra akcizuotos (alkoholis, tabakas, degalai). Patirtis moko, kad neteisingai užpildytas CMR gali sulėtinti iškrovą pas gavėją ir sukelti neigiamų emocijų.

5. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kaip jis veikia?

LTL (Less than Truckload) reiškia, kai vieno kliento krovinis neužpildo visos sunkvežimio priekabos (paprastai tai būna nuo 1 iki 15 paletės). Tokiu atveju krovininis automobilis surenka prekes iš kelių skirtingų siuntėjų ir veža juos į vieną ar keletą gavėjų Vokietijoje.

Tai yra labai populiari paslauga mažoms įmonėms, nes klientas sumoka tik už užimtą vietą (metrus arba paletes), o ne už visą mašiną. Profesionalus ekspeditorius suorganizuoja konsolidaciją – t.y., surenka krovinius viename sandėlyje, perruošia juos taip, kad kelionės metu jie nejudėtų, o pasiekus paskirties vietą, iškrauna juos pagal grafiką. Vienintelis trūkumas gali būti šiek tiek ilgesnis pristatymo laikas, nes vairuotojas turi sustoti ties keliais sandeliais, tačiau ekonominiu požiūriu tai dažniausiai labiausiai apsimoka.

6. Ar krovinys yra apdraustas ir kas nutinka, jei jis sugenda?

Tai vienas svarbiausių klausimų. Pagal tarptautinių vežimų konvenciją (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį nuo momento, kai jį priima, iki momento, kai jį atiduoda. Standartinė atsakomybės riba yra apie 8,33 SDR (Specialių traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 10–11 eurų už kg).

Tačiau profesionalios pervežimo kompanijos dažnai turi papildomą krovininio transporto draudimą („Casco“ arba specifinį krovinių draudimą), kuris padidina šią ribą arba visiškai uždengia žalą. Jei krovinys atvyksta pažeistas, būtina nedelsiant prieš pasirašant važtaraštį padaryti nuotraukas ir CMR lauke „Pastabos“ (Remarks) užrašyti apie pažeidimus. Jei pasirašysite „grįžtą“ važtaraštį be pastabų, vėliau bus labai sunku įrodyti žalą. Esu patyręs, kad kruopštumas įkrovos ir iškrovos metu bei dokumentų tikrinimas išgelbėja tūkstančius eurų.

7. Kokius tipų sunkvežimiai naudojami pervežimams į Vokietiją?

Dauguma kasdienių pervežimų atliekami standartiniais „Tautliner“ tipo sunkvežimiais (tentines priekabos su šonu, kuris gali būti užlenkiamas). Jos idealios tinka paletėms, nes leidžia įkelti krovinį šonu (su šakių keltuvu) arba viršumi.

Tačiau kartais reikalingi kiti tipai: * „Dry Van“ (Dry van): Uždara, kieta priekaba, naudojama, kai reikalingas didesnis saugumas arba apsauga nuo vagystės. * „Jumbo“ arba „Mega“: Priekabos su aukštesniu stogu (iki 3 metrų), skirtos neįprastai aukštiems kroviniams. * Šaldytuvai: Kai reikia transportuoti maisto produktus, vaistus ar kitus temperatūros režimą reikalaujančius daiktus. * Cisternos: Skirtos skysčiams (dujos, chemija, maisto produktai). Pasirinkdami pervežėją, svarbu nurodyti tikslų krovinio tipą, kad būtų paskirta tinkama technika.

8. Kaip vyksta užsakymo procesas ir kokia informacija būtina?

Užsakymo procesas turėtų būti paprastas, bet kruopštus. Pradedama nuo užklausos, kurioje nurodoma: įkrovos vieta (adresas ir kontaktas), iškrovos vieta (adresas ir kontaktas), krovinio svoris ir tūris, paletės skaičius, prekių pavadinimas (HS kodas yra privalomas muitinės reikalavimams), bei pageidaujama paimimo ir pristatymo data.

Kai gaukite pasiūlymą (ofertą), atidžiai perskaitykite sąlygas: ar įskaičiuota iškrovimo paslauga (jei ne, vokiški sandėliai gali užpildyti labai brangius „ manipulation“ mokesčius), ar yra apribota svorio ar tūrio laisva vieta. Patvirtinus užsakymą, gausite vairuotojo kontaktinius duomenis, kad galėtumėte susisiekti tiesiogiai, jei kiltų klausimų. Sklandžius ryšys tarp ekspeditoriaus ir kliento – tai pusė sėkmės.

9. Kokios yra specifinės Vokietijos rinkos ypatybės, kurias reikia žinoti?

Vokietija yra labai regimentuota šalis. Čia griežtai laikomasi taisyklių. Vienas svarbiausių dalykų – tai vokiški „Lieferzeiten“ (pristatymo laikai). Jei jums yra paskirtas pristatymo laikotarpis (pvz., nuo 8:00 iki 10:00 valandos ryto), vairuotojas privalo laikytis šio laiko. Vėluojant, gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, o tada jis turi būti grąžintas siuntėjui, kas kelia papildomų išlaidų.

Taip pat Vokietijoje labai populiarios „Green Card“ (Aukso raudonoji vėliava) sertifikatus turinčios transporto kompanijos, kurios rodo aukštą ekologinių standartų laikymąsi. Didelioss vokiškos įmonės (pvz., „Aldi“, „Lidl“, „Bosch“) dažnai reikalauja, kad jų tiekėjai naudotų tik tokius vežėjus. Be to, daugelyje Vokietijos miestų yra draudžiama važiuoti sunkvežimiais, kurie neatitinka „Euro 6“ aplinkos apsaugos standartų ( environmental zones – „Umweltzone“). Mūsų parkas visiškai atitinka šiuos reikalavimus, todėl mūsų klientams nereikia rūpintis šia problema.

10. Ką daryti, jei reikalingas ypatingas arba neįprastas pervežimas?

Jeigu jūsų krovinis yra per didelis, per sunkus, arba jums reikia pervežti jautrą techniką (pvz., medicinos prietaimus, labai brangų elektroniką), tuomet reikalingas individualus požiūris. Standartinės linijos čia netinka. Tokiu atveju reikia kreiptis į ekspeditorių su prašymu projektuoti „Project Cargo“ pervežimą.

Mes analizuojame maršrutą, tikriname, ar yra tiltų arba tunelių aukščio apribojimai, ar reikia gauti specialius leidimus važiuoti nustatytais maršrutais. Kartais reikia palydinčio automobilio. Tokiu atveju kainos skaičiuojamos individualiai. Niekada nepabandykite slėpti tikrojo krovinio dydžio ar svorio, norėdami sutaupyti. Tai gali baigtis ne tik baudomis, bet ir avarija, kuri kainuos brangiau nei specialus pervežimas. Atvirumas ir profesionalumas planavimo etape išspręs pusę problemų.

Išvada

Sumažinant, kasdieniniai profesionalūs pervežimai į Vokietiją ir atback yra nebe paprasta paslauga, o strateginis verslo elementas. Per savo ilgą karjerą esu įsitikinęs, kad sėkmė logistikoje priklauso ne nuo greičio, o nuo tikslumo, patikimumo ir partnerystės. Rinkdamiesi transporto partnerį, nežiūrėkite tik į mažiausią kainą. Žiūrėkite į tai, ar kompanija turi savo parką, ar ji atsakinga, ar ji geba spręsti problemas, kai jos atsiranda (o jos atsiranda visada).

Vokietija yra rinka, kurioje kokybė ir punktualumas yra virš visko. Lietuvos verslas turi puikią galimybę integruotis į šią rinką, naudodamasis kokybiška logistika. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti subtilybes, susijusias su krovinių pervežimu, ir dabar jausitės saugiau planuodami savo siuntas.