Profesionalus keleivių saugumas vežant į Vokietiją kasdien: Eksperto Vadovas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena pagrindiniu krypčių lietuvių keleiviams. Tiek verslo kelionės, tiek vizitai pas giminaičius, tiek medicinos paslaugos ar darbo reikalai sukuria nuolatinę srautą tarp šalių. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau, kaip pasikeitė keliai, automobiliai ir patys reikalavimai keleiviams. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – saugumas yra svarbiausias prioritetas, nepaisant to, ar tai yra kasdienis reisas, ar atsitiktinis kelionės užsakymas.

Kai kalbame apie kasdieninius reisus į Vokietiją, turime omeny ne tik tai, kad transporto priemonė nuvažiuoja iš taško A į tašką B. Tai yra sudėtingas logistinis procesas, kuris prasideda ne tada, kai variklis užsiveda, o dar gerokai anksčiau – planavimo etape. Kasdieninis režimas reiškia, kad transporto priemonės ir vairuotojai yra nuolatinės apkrovos, todėl techninės priežiūros ir žmogiškųjų išteklių valdymas standartai turi būti aukščiausio lygio. Šiame straipsnyje norisi pasidaloti ne tik teoriniais žiniomis, bet ir praktine patirtimi, padedančia klientams suprasti, ką tiksliai reiškia „profesionalus saugumas“ kelyje.

Saugumas – tai ne įstatymų formulė, kurią reikia užpildyti biurokratiniams reikalavimams. Tai yra kultūra. Tai yra vairuotojo, kuris, net jei niekas nemato, sumažina greitį prieš sankryžą, tai yra dispatcheris, kuris neleis išvykti maršrute, kurioje prognozuojamas stiprus vėjas, tai yra technikas, kuris pakeičia stabdžių kaladėles ne tada, kai jos jau skamba, o kai liko dar 30 % padangos gyvybės. Vokietijoje, kur automobilių eismas yra itrauktas ir greitis kai kuriose magistralėse siekia didelių rodiklių, o kelių kokybė skiriasi nuo idealaus autobano iki siaurų kaimo keliukų, ši kultūra yra gyvybiškai svarbi.

Šiame tekste mes giliai panagrinsime į tai, kaip užtikrinamas keleivių saugumas, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir paaiškinsime, kodėl rinktis patikimą pervežėją – tai ne prabangos, o būtinybės klausimas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiame atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su keleivių saugumu ir logistika, vežant į Vokietiją. Rinkau šiuos klausimus remdamasis savo patirtimi ir tuo, ką dažniausiai klauso mūsų klientai prieš išvykdami arba renkantis pervežimo paslaugų teikėją.

1. Kaip užtikrinamas transporto priemonės techninis tinkamumas prieš kasdieninį reisą į Vokietiją?

Techninė būklė yra pagrindas be kurio neįmanoma kalbėti apie saugumą. Profesionalioje pervežimų kompanijoje nėra vietos savavališkumui. Prieš kiekvieną išvykimą vairuotojas privalo atlikti „Daily walk-around inspection“ – kasdienę vizualią apžiūrą. Tai nėra formalumas: vairuotojas tikrina padangų slėgį, padangų protektoriaus gylį (ypač svarbu Vokietijos žiemos sąlygomis), visų šviesų veikimą, stabdžių sistemą ir vairo mechanizmą.

Be to, pagal ES direktyvas, visiems transporto priemonėms, atliekantiems komercinius pervežimus, nustatytas griežtas techninės priežiūros grafikas. Tai neįtraukia įprastinio „TA“ techninės apžiūros. Mes naudojame savo servisų tinklą, kur automobiliai patikrinami kas 15 000–30 000 km, priklausomai nuo rūšies. Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl išmetamųjų dujų ir triukšmo lygio, todėl techninė būklė užtikrina ne tik saugumą, bet ir tai, kad mūsų automobilis nebus sustabdytas „TÜV“ patikroje kelyje.

2. Kokias kvalifikacijas turi turėti vairuotojas, kad galėtų legaliai ir saugiai vežti keleivius į Vokietiją?

Nepakanka tiesiog turėti vairuotojo pažymėjimą „B“ kategorijai, net jei automobilis talpina mažiau keleivių. Komerciniam keleivių pervežimui reikalingas „95“ kodas – tai profesionalių vairuotojų kvalifikacija. Ji įgyjama baigus specialius kursus ir išlaikant egzaminus, kurie apima ne tik vairavimo įgūdžius, bet ir tachografų naudojimą, darbo laiko apskaitą, ekologinį vairavimą ir pirmosios pagalbos pagrindus.

Be to, mūsų vairuotojai praeina medicininius patikrinimus, kad užtikrintume, jog jų sveikata leisti valdyti transporto priemonę kelias valandas iš eilės. Asmeninės savybės, tokios kaip kantrybą, streso atsparumas ir gebėjimas įvertinti riziką, yra vertinamos per atranką. Mano patirtis rodo, kad geriausias vairuotojas – tas, kuris žino, kada reikia sustoti, nors grafikas verčia spausti.

3. Kaip reguliuojamas vairuotojų darbo ir poilsio laikas, kad jie nebūtų išsekę?

Tai vienas svarbiausių saugumo aspektų. Išsekęs vairuotojas yra pavojingesnis už girtą vairuotoją. Europos Sąjungoje galioja griežti darbo laiko reglamentai (EC 561/2006), kurie yra tiesiogiai įgyvendinami naudojant tachografus. Šie prietaisai fiksuja kiekvieną vairuotojo judesį.

Pagal taisykles, po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti ne mažiau kaip 45 minučių pertrauką (arba padalinti ją į 15 min. ir 30 min.). Per parą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali išsiplėsti iki 10 valandų du kartus per savaitę), o per savaitę – ne daugiau kaip 56 valandas. Po šešių dienų privalomas savaitinis poilsis. Mūsų kompanijoje šie limitai laikomi absoliučiai, be jokių išimčių. Nors klientui gali atrodyti, kad sustojimas kavinėje „užtrunka“, tai yra laikas, kuris leidžia vairuotojui pailsėti ir išlaikyti aštrų regėjimą bei reakciją vokiškame kelyje.

4. Kokios draudimo rūšys apsaugo keleivius during kelionės?

Profesionalus pervežėjas negali vežti keleivių be pilnos draudimo paketės. Pagal ES įstatymus, būtinas turėti civilinės atsakomybės draudimą nuo transporto priemonės naudojimo (kad apmokėtų žalą trečiesiems asmenims). Tačiau keleivių saugumui labiausiai svarbus yra keleivių draudimas.

Šis draudimas apima keleivių gyvybės ir sveikatos draudimą bei bagažo draudimą. Jei įvyksta avarija (nepriklausomai nuo to, kaltas ar ne mūsų vairuotojas), keleivis turi teisę į išmoką. Mūsų kompanijoje ši draudimo suma yra kelis kartus didesnė nei minimalūs įstatymo reikalavimai, kas suteikia papildomą ramybės. Be to, turime ir kasdieninę rizikos draudimo polisą, kuris dengia neeilines situacijas, susijusias su veikla.

5. Kaip pasiruošiami kelionės maršrutai, išvengiant užstrigimų ir pavojingų vietų?

Maršruto planavimas – tai ne tik įvedimo adresų į GPS navigaciją. Vokietija turi sudėtingą kelių tinklą, kuris nuolat remontuojamas (vokiški „Baustelle“ – statybos aikštelės kelyje yra įprastas vaizdas). Prieš išvykimą dispatcheris analizuoja eismo intensyvumą, oro prognozes ir specialiuosius režimus (pvz., sunkvežimių draudimai sekmadieniais ir šventėmis).

Mes stengiamės pasirinkti maršrutus, kurie yra ne trumpiausi, o saugiausi. Pavyzdžiui, vengiame per siaurus miestų centrus važiuoti, jei galima apeiti juos aplinkkeliu, nors tai ir pridės 10 minučių. Taip pat stebime, kur yra poilsio zonos, kad planuotose pertraukose nebūtų tenkinamasi mažomis, neįrengtomis aikštelėmis šalia greitkelio, kas yra nesaugu. Naudojame profesionalias navigacines sistemas, į kurias įtraukti aukščio ir svorio apribojimai (ypač svarbu, jei važiuojame didesniu mikroautobusu).

6. Kaip vežimo kompanijos tvarko keleivių bagažą, kad jis nebūtų pavojingas ar pamestas?

Bagažas dažnai yra nepaisomas saugumo elementas, tačiau jis gali tapti „laisvu svaidmeniu“ avarijos metu, jei neįtvirtintas. Mūsų transporto priemonėse bagažas yra dedamas į specialią, atskirą bagažinę (jei tai autobusas ar didelis mikroautobusas), kuri yra užrakstoma ir prieinama tik sustojus arba per specialią vidinę dureles (jei tokia yra), kad vairuotojas neturėtų išeiti iš salono.

Prieš įsileisdami keleivius, vairuotojai įspėja, kad negalima vežti pavojingų daiktų (degtukų, benzino, aerozolių) be specialios pakuotės. Taip pat stebime, kad bagažas neviršytų leistinų svorių, nes perpildyta bagažinė gali pakeisti transporto priemonės svorio centrą, kas daro ją nestabiliu vairuojant posūkiuose, ypač Vokietijos greitkeliuose. Kiekvienas bagažas gali būti žymimas numeriuotu lipduku, kad išvengtume sumaišties atvykus į galutinę stotelę.

7. Kokios priemonės taikomos atveju, jei kelionės metu susirgsta keleivis?

Nors tikimės, kad to neįvyks, būtume turėję planą ir šiai situacijai. Vairuotojai yra apmokyti pirmosios pagalbos. Kiekvienoje transporto priemonėje yra pilnas medicininės pagalbos rinkinys, kuris reguliariai papildomas.

Jei keleiviui tampa blogai, vairuotojas nedelsdamas sustoja saugioje vietoje ir įvertina būklę. Esant būtinybei, skambinamas greitosios pagalbos numeris (112 Vokietijoje veikia puikiai). Vokietija turi vieną geriausių medicinos sistemų pasaulyje, tačiau svarbu žinoti, kur esame. Mūsų kompanijos būstinė visada sužino apie incidentą iš vairuotojo ir gali padėti koordinuoti veiksmus, jei keleivis nemoka vokiškai. Taip pat turime draudimą, kuris dengia neplanuotas medicinines išlaidas ar grįžimo išlaidas, jei kelionė tenka nutraukti dėl sveikatos.

8. Kaip oro sąlygos (ypač žiema) veikia saugumo priemones reisų į Vokietiją metu?

Vokietijos klimatas, nors ir panašus į Lietuvos, gali būti netikėtas. Kalnų srityse (pvz., važiuojant į Bavariją ar Heseno regioną) oras gali pasikeisti per kelias minutes. Sausio mėnesį arba vėlyvą rudenį rūkas ant Vėzero upės arba piečiauje gali būti toks tankus, kad matomumas sumažėja iki kelių metrų.

Mūsų saugumo protokolas numato, kad jei oro sąlygos pasidaro kritinės, reisas gali būti atidėletas arba nutrauktas. Nors klientams tai visada sukelia nepatogumų, saugumas yra virš visko. Visi mūsų automobiliai nuo lapkričio 1 d. iki kovo mėn. pabaigos privalo būti apginkluoti žieminėmis padangomis (ne tik su „M+S“ žyme, bet ir atitinkančiomis aštrumo kriterijus). Taip pat visada pasirūpiname, kad būtų pasiimti grandinės (jei automobilio tipas to reikalauja) ir kirtukai sniegui. Vairuotojai yra mokomi vairuoti šliaužiančiu keliu – jie žino, kad reikia sumažinti greitį ir didinti atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio.

9. Kodėl svarbu pasirinkti licencijuotą pervežėją, o ne „vaiduoklį“ (nelegalų taksi)?

Rinka pasižymi dideliu konkurencija, bet ir dideliu rizikos lygmeniu. Nelegalūs pervežėjai, dažnai vadinami „vaiduokliais“, siūlo žymiai mažesnes kainas. Tačiau šios kainos apskaičiuotos ignoruojant saugumo standartus. Jie neturi tinkamo draudimo – jei įvyks avarija, keleivis nieko negaus. Jų vairuotojai nedirba pagal grafiką, jie yra išsekę, nes važiuoja 12-14 valandų per dieną, kad uždirbtų. Techninė automobilio būklė dažnai būna avarinė.

Pasirinkdamas licencijuotą pervežėją, kuris turi leidimą (liudijimą) keleivių pervežimui, klientas gauna garantiją, kad įmonė atsiskaityja mokesčius, turi atsakingųjų asmenų, kurie kontroliuoja procesus, ir yra pavaldi transporto inspekcijai bei policijos kontrolės. Mano 20 metų patirtis rodo, taupymas ant saugumo visada pasiduoda brangiai – ne pinigais, o nervais ir, blogiausiu atveju, sveikata.

10. Kaip vyksta keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas, kad nebūtų traumų?

Nors tai atrodo paprasta, dauguma traumų įvyksta būtent ne važiuojant, o įlipant ir išlipant, ypač jei automobilis turi laiptus. Mūsų vairuotojai yra mokomi padėti keleiviams, ypač vyresnio amžiaus asmenims ar tų, kurie turi daug bagažo.

Mes stengiamės, jei įmanoma, pasirinkti sustojimo vietas, kur yra asfaltuota paviršius ir lygus gruntas, kad keleivis neturėtų lipti į aukštą šaligatvio bortą. Jei transporto priemonė turi specialią platformą neįgaliesiems, ji privalo būti veikianti. Vairuotojas turi užtikrinti, kad durys būtų atidarytos tik tada, kai automobilis visiškai sustojęs, o ne „važiuojant“. Atidžiai stebime, kad keleiviai nešoktų iš judančio autobuso, kas, deja, darosi dažnai miestuose.

Išvada

Apibendrinant, kasdieninis keleivių pervežimas į Vokietiją – tai ne paprasta kelionė iš taško A į tašką B. Tai atsakomybė, reikalaujanti sisteminio požiūrio, techninės pažangos ir, svarbiausia, žmogiškojo faktoriaus vertinimo. Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau, kaip technologijos pagerino saugumą – nuo ABS ir ESP sistemų iki šiuolaikinių tachografų ir GPS stebėjimo. Tačiau technologijos nieko nereiškia be profesionalios komandos.

Keleivių saugumas prasideda nuo pasitikėjimo. Kai klientas užsisako bilietą arba nuomoja transportą su vairuotoju, jis pasitiki mums savo gyvybe ir sveikata. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad šis pasitikėjimas būtų pagrįstas. Tai reiškia investicijas į naujus automobilius, nuolatinį vairuotojų mokymą ir griežtą laikymąsi ES ir Vokietijos įstatymų.

Jei ruošiatės kelionei į Vokietiją, nepamirškite, kad jūsų saugumas priklauso ne tik nuo to, kaip vairuoja vairuotojas, bet ir nuo to, ką pasirinksite. Rinkitės patikimus, licencijuotus pervežėjus, kuriems saugumas nėra marketingo šūkis, o kasdieninė darbo dalis.