Pilnas kelionės į Vokietiją planavimo vadovas: Kaip išvengti nerimo ir techninių nesklandumų

Įvadas

Vokietija nuolat yra viena populiariausių kryptų ne tik tiems, kurie keliauja verslo reikalais, bet ir tiems, kurie planuoja poilsį arba aplanko šeimą ir draugus. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, ir per tą laiką matau vieną pasikartojantį dalyką: dauguma nervingų skambučių ir neplanuotų išlaidų kyla ne dėl to, kad kelionė yra sudėtinga, o dėl to, kad ji buvo blogai suplanuota. Žmonės dažnai pervertina savo gebėjimą „spręsti problemas vietoje“ ir nepakankamai vertina detalių paruošimosi svarbą.

Kelionės planavimas – tai ne kas kita, o logistika. Tie patys principai, kurie leidžia sandėliuose veži tonas prekių be vėlavimų, taip pat veikia ir planuojant asmeninę kelionę. Jums reikalingas aiškus maršrutas, suprastos rizikos, pasiruošimas techninei pusėiui ir žinojimas, kas laukia priešais. Keliavimas be rūpesčių nereiškia, kad jums nereikės nieko daryti – tai reiškia, kad iš anksto padarysite viską, kad vėliau galėtumėt mėgautis vaizdingais Vokietijos keliais, o ne galvoti, kur rasti degalines ar kodėl policija sustabdė jūsų automobilį.

Šiame straipsnyje pasidalysiu savo patirtimi ir suteiksiu jums struktūruotą informaciją, kaip subraižyti kelionę į Vokietiją taip, kad ji vyktų kaip laikrodžio mechanizmas. Mes aptarsime ne tik tai, ką reikia pasiimti su savimi, bet ir specifinius Vokietijos kelių įstatymus, draudimo niuansus bei tai, kaip elgtis kritinėse situacijose. Tikimės, kad po šio straipsnio skaitymo jausitės pasitikinti ir visiškai pasiruošę naujoms nuotykiams.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti važiuojant į Vokietiją asmeniniu automobiliu?

Tai vienas pagrindinių klausimų, ir atsakymas čia nėra vienareikšmis „tik vairuotojo pažymėjimas“. Vokietijoje eismo kontrolė (Polizei) yra labai disciplinuota, o dokumentų trūkumas gali baigtis ne tik bauda, bet ir kelionės nutraukimu. Pirmiausia, turite turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu jis išduotas ne Europos Sąjungos šalyje, gali prireikti Tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, nors dažnai pakanka ir nacionalinio su vertimu.

Taip pat būtina turėti techninį pasą (Registration Certificate) arba jo kopiją. Dažnai lietuviai pamiršta pasiimti techninį pasą, manydami, kad jis nereikalingas, jeigu automobilis techniškai tvarkingas, tačiau Vokietijoje tai privalomas dokumentas. Negalime pamiršti ir draudimo „Žalias kortelė“ (Green Card). Nors šiuo metu Lietuva ir Vokietija priklauso vienai draudimo sistemai, ir teoriškai galima važiuoti be jos, mano praktika rodo, kad turėti šį dokumentą – tai papildomas saugumo sluoksnis. Jeigu įvykių eiga pasisuktų negerai, policija pareikalauja įrodymų apie civilinę atsakomybę. Be to, jeigu keliaujate ne savo automobiliu (pvz., draugo ar artimo giminaičio), būtina turėti raštišką sutartį, leidžiančią valdyti šį transporto priemonę, arba notarinio pavedimo kopiją. Be šio dokumento gali kilti įtarimų dėl automobilio legalumo.

2. Ar reikia rūpintis automobilio technine bukle prieš išvykstant?

Absoliučiai taip. Logistikoje egzistuoja taisyklė: „jei kas gali nužlugti, tai nuvirs“ (Murphy’s law), o kai kalbame apie automobilių techninę būklę, tai ypač aktualu. Prieš išvykstant į Vokietiją, automobilis turi būti patikrintas kaip „prieš techninę apžiūrą“. Pradedame nuo padangų. Vokietija griežtai laikosi taisyklių dėl padangų protektoriaus gylio – žieminėms padangoms jis turi būti ne mažiau kaip 4 mm (o ne 1,6 mm kaip Lietuvoje), vasarinėms – 1,6 mm. Jeigu atvažiuosite su sukryžliavusiomis arba pernelyg nusidėvėjusiomis padangomis, bauda gali siekti šimtus eurų, be to, draudimas gali neišmokėti kompensacijos nelaimingo atveju metu.

Taip pat būtina patikrinti visus skysčius: aliejų, vandenį radiatoriuje, stabdžių skysčį ir „skystą stiklą“. Vokietijoje autobanus (Autobahn) vairuojant dideliais greičiais, variklis patiria didelius apkrovimus, o senas aljis gali sukelti variklio uždegimą. Nepamirškite žibintų ir šviesos signalų. Vokietijos keliuose, net ir dieną, esant blogam matomumui, privaloma įjungti šviesas. Patikrinkite, ar veikia trumpieji, ilgieji žibintai, „stop“ žibintai ir posūkio signalai. Galiausiai, įsitikinkite, kad automobilio stabdžiai veikia sklandžiai – vokiškuose keliuose dažnai tenka staigiai sulėtinti, o neveikiantys stabdžiai yra mirtinas pavojus.

3. Kokias privalomas priemones reikia turėti automobilyje Vokietijoje?

Vokietija turi griežtai nustatytą sąrašą privalomų priemonių, kurios turi būti kiekviename automobilyje, ir šis sąrašas skiriasi nuo Lietuvos. Pirmiausia tai apima šviesos atšvaitus (apšvietimo liukštus). Jų turi būti bent du, ir jie turi būti patvirtinti pagal ECE R70 standartą. Jie turi būti naudojami ne tik tada, kai automobilis stovi, bet ir kai jis yra neveiksnus (pvz., avarijos atveju).

Antroji ir labai svarbi priemonė – pirmosios pagalbos apyrankė (Verbandskasten). Ji turi būti hermetiškai uždaryta, turi turėti galiojimo datą ir atitikti Vokietijos standartus (DIN 13164). Jeigu apyrankės nėra arba jos galiojimas pasibaigęs, bauda gali siekti 15–30 eurų. Taip pat privaloma turėti apsauginę liemenę (Warnweste). Nors seniau ji buvo rekomenduojama, dabar ji yra privaloma kiekviename automobilyje, o ne tik tose, kuriose yra daugiau nei vienas keleivis. Be to, rekomenduoju turėti stabdžių antgalį (kai kuriose šalyse reikalaujama, jeigu automobilis su priekaba, tačiau Vokietijoje tai naudinga ir paprastam automobiliui, jeigu reikėtų stovėti nuokalnėje). Galų gale, turėkite automobilio ugn gesintuvą – tai neprivaloma, tačiau labai protinga turėti, ypač keliaujant toli nuo namų.

4. Kaip sužinoti apie Vokietijos kelių mokesčius (vignettes) ir ribojimus?

Vienas dažniausių mitų yra tas, kad Vokietijoje reikia nusipirkti vignettes kaip Austrijoje ar Šveicarijoje. Asmeniniams automobiliams (iki 3,5 tonos) Vokietijoje nėra kelių mokesčio už važiavimą autobanais. Galite važiuoti nemokamai. Tačiau situacija keičiasi, jeigu keliaujate sunkvežimiu arba automobiliu su priekaba, kurių bendras svoris viršija 7,5 tonos – tokiu atveju reikia mokėti mokesčius (LKW-Maut).

Dėmeskite į aplinkosaugos zonas (Umweltzone). Didžiuosiuose Vokietijos miestuose (pvz., Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Kelnas) įvestos zonos, kuriose gali važiuoti tik automobiliai su tam tikra ekologine žyme (Umweltplakette). Šios žymės yra spalvotos: žalia (geriausia), geltona ir raudona (blogiausia). Lietuvoje registruoti automobiliai dažnai neturi šios žymės. Jeigu planuojate važiuoti į miesto centrą, privalote įsigyti šią žymę prieš išvykstant (galima užsisakyti internetu arba nusipirkti kai kuriose degalinėse prie sienos su Vokietija). Važiavimas be žymės uždraustoje zonoje baigiasi bauda, kuri gali siekti 100 eurų ir daugiau. Nenaudokite navigacijos, kurios nenurodo šių zonų, nes gali nepastebimai įvažiuoti į draudžiamą rajoną.

5. Kokie yra greičio ribojimai Vokietijoje ir kaip juos laikytis?

Vokietija garsėja savo autobanais, kur nėra bendro greičio ribojimo, tačiau tai yra didžiausias klaidingas supratimas. Tik maždaug 30–40 proc. autobanų turi neapribotą greitį. Likusioje dalyje galioja standartinės greičio ribos: 130 km/h (rekomenduojama) arba 100–120 km/h (privaloma, pažymėta ženklais). Be to, daugelyje vietų, ypač arti miestų, sankryžų ar statybų zonų, greitis ribojamas iki 80 ar net 60 km/h. Statybų zonos Vokietijoje yra griežtai stebimos, viršijus greitį ten baudos yra dvigubai didesnės.

Užmiesčio keliuose (Bundesstraßen) greitis dažniausiai ribojamas iki 100 km/h, o gyvenvietėse – standartiškai iki 50 km/h. Rekomenduoju labai atidžiai sekti greičio ribojimo ženklus. Vokiška policija naudoja tiek stacionarius, tiek mobilius radarus, o baudos už greičio viršijimą yra labai aukštos. Jeigu viršysite greitį daugiau kaip 20 km/h gyvenvietėje, bauda gali siekti kelias šimtus eurų, o kai kuriais atvejais net gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas vienam mėnesiui. Mano patarimas: jeigu matote ženklą „130“ su juosta viršuje (reiškiantis, kad tai tik rekomendacija), vis tiek važiuokite saugiu greičiu, atsižvelgdami į eismo sąlygas, savo automobilio būklę ir patirtį. 160–180 km/h gali atrodyti patraukliai, tačiau avarijoje tokiu greičiu pasekmės būna tūžtinančios.

6. Kaip planuoti degalinių sustojimus ir kokie yra degalų kainos?

Degalų kainos Vokietijoje svyruoja ir priklauso nuo regiono bei degalinės grandinės. Paprastai brangiausia degalų yra ties autobanų degalinėmis (tank & rast), ypač toli nuo didelių miestų. Ten kainos gali būti 0,20–0,30 eurų už litrą aukštesnės nei mieste. Mano patarimas: jeigu tikimasi, kad degalų liko mažiau kaip pusė bako, pradėkite ieškoti degalinių mieste arba užmiesčio keliuose (Bundesstraße), o ne laukite, kol indikatorius užsidegs raudonai.

Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje degalinėse dažnai dirba savitarnos principu. Mokėjimas vyksta arba tiesiogiai prie stotelės bankiniu kortele (dažniausiai reikia įvesti PIN kodą), arba prie kasos. Rekomenduoju turėti su savimi grynųjų pinigų (eurų), nors didžiojoje dalyje vietų kortelės priimamos be problemų. Taip pat naudokite mobiliąsias programas, kurios rodo degalų kainas realiu laiku (pvz., „ADAC Tanken“ ar „Clever Tanken“). Tai gali padėti sutaupyti nemažai pinigų, ypač ilgoje kelionėje. Jeigu keliaujate dyzeliniu automobiliu, atkreipkite dėmesį, kad kai kuriose degalinėse gali būti skirti „AdBlue“ ir „Diesel“ pridavimo žarnos – nepamaišykite jų, nes tai gali sugadinti variklį.

7. Ką daryti, jeigu įvyko eismo įvykis ar automobilis sugedo?

Tai yra scenarijus, kurio niekas nenori patirti, tačiau būtent tam reikalingas planas. Jeigu įvyko eismo įvykis (avarija), pirmiausia įsitikinkite, ar nėra sužeistųjų. Jeigu yra, skambinkite 112. Jeigu nėra sužeistųjų, saugiai nuvažiuokite į šalį (jeigu įmanoma) ir įjunkite šviesas bei apsauginę liemenę. Vokietijoje būtina užpildyti „Europinį avarinį pranešimą“ (European Accident Statement). Ši forma yra standartinė visoje Europoje, todėl turėkite ją savo automobilyje. Užpildykite ją kartu su kitu dalyviu. Jeigu kito vairuotojo nėra (pvz., partrenkė elnį ar ką nors ir pabėgo), skambinkite policijai (110) ir užfiksuokite įvykį.

Jeigu automobilis sugado techninių priežasčių, pirmiausia įjunkite „avarinių signalų“ žibintus ir statykite šviesos atšvaitus (vieną priešais automobilį, kitą už jo), atsižvelgdami į matomumą. Jeigu turite „Kasko“ ar techninės pagalbos draudimą, skambinkite į savo draudimo kompanijos pagalbos liniją. Dauguma Lietuvos draudikų turi partnerius Vokietijoje. Jeigu neturite tokio draudimo, gali tekti skambinti į vietinę pagalbos paslaugą, pvz., „ADAC“, tačiau tai gali kainuoti brangiai. Svarbiausia – niekada nebandykite taisyti sunkiai pažeisto automobilio šalia greitkelio, jeigu tai kelia pavojų gyvybei. Palikkite jį ir pasilikite už saugos juostos.

8. Kaip elgtis su Vokietijos policija ir kokie yra pagrindiniai draudimai?

Vokietijos policija (Polizei) yra labai profesionali, tačiau griežta. Jeigu jus sustabdė, išsijunkite variklį, rankas laikykite vairo, ir laukite, kol pareigūnas priartės. Neišlipkite iš automobilio, nebent pareigūnas to paprašo. Būkite mandagūs, parodykite dokumentus (vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą, draudimą). Vengkite ginčytis vietoje – jeigu manote, kad bauda neteisinga, galite ją apskųsti vėliau raštu.

Yra keletas dalykų, kurie Vokietijoje yra griežtai draudžiami ir baudžiami labai stačiai. Pirmas – tai vairavimas išgėrus. Leidžiamas alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės, tačiau naujiems vairuotojams (turintiems pažymėjimą mažiau kaip 2 metus) – 0,0 promilės. Antras – tai mobiliųjų telefonų naudojimas be „hands-free“ sistemos. Net trumpas žvilgsnis į ekraną gali baigtis bauda. Trečias – nelegalios pervežimo priemonės (pvz., vaikiškos kėdutės). Vaikai, kurie yra žemesni už 150 cm arba jaunesni nei 12 metų, privalo važiuoti specialioje kėdutėje. Ignoruoti šią taisyklę – ne tik bauda, bet ir didelė rizika vaiko gyvybei. Ketvirtas – tai garso ir šviesos signalų naudojimas pakeisti kelią („signalizavimas“). Vokietijoje tai draudžiama, jeigu nėra tiesioginio pavojaus, todėl nenaudokite rago, kad praleistumėte lėtai važiuojantį vairuotoją.

9. Kokia yra geriausia strategija planuojant maršrutą ir nakvynes?

Planuodamas maršrutą, visada atsižvelgiu į tris dalykus: atstumą, laiką ir poilsiui skirtą laiką. Nenaudokite paprastų žemėlapių, kurie rodo tik trumpiausią kelią. Naudokite navigacijas, kurios gali nustatyti išvengti miestų centro (jeigu tikslas ne ten) ir mokesčių kelių (jeigu keliaujate su priekaba). Taip pat verta pasirinkti maršrutą, kuris eina per gražesnes vietoves, pvz., per „Romantiškąjį kelią“ arba Alpių regioną, jeigu keliaujate į pietus.

Nakvynių planavimas taip pat svarbus. Jeigu keliaujate šeima ir norite sutaupyti, galite rasti „Pension“ (pensionatų) arba „Gasthof“ (užeigų su kambariais) už miesto ribų. Jie dažnai yra pigesni ir turi nemokamą parkingą, kas miestuose yra didelis privalumas. Jeigu norite pigiai nakvyne, „Autohof“ (automobilių stotys) prie autobanų siūlo paprastus kambarius, tačiau jos gali būti triukšmingos. Užsakykite nakvynes iš anksto, ypač jeigu kelionė sutampa su švenčių arba mugių laikotarpiais (pvz., Oktoberfest Miunchene).