Pervežimo trukmė į Vokietiją: Kiek laiko tikrai užtrunka kelionė ir grįžimas?

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sukaupiate ne tik kilometrus, bet ir patirtį, kurią neįmanoma išmokti iš vadovėlių. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdimu iš klientų, kai tik susidaro poreikis perkelti prekes į Vokietiją ar atgal, yra gana paprastas: „Kiek laiko tai užtruks?“. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti elementarus – pasižiūrėti į žemėlapį, padalinti atstumą iš vidutinio greičio ir gauti rezultatą. Tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, viskas yra kur kas sudėtingiau.

Vokietija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tai ne tik didžiausia Europos Sąjungos ekonomika, bet ir mūsų vairuotojams labai gerai pažįstama kryptis. Tačiau pažintis neišlaisvina nuo realių iššūkių, kurie susiduria kelyje. Šiame straipsnyje norėčiau atskleisti, kas iš tikrųjų lemia kelionės trukmę, kodėl vieniems reikia dienos, o kitiems – trijų, ir kaip klientas galėtų realiai įsivaizduoti savo krovinio kelionę. Mes nekalbėsime tik apie abstrakčius skaičius, kalbėsime apie tą realybę, kurią matome pro vairuotojo kabinos langą.

Įvadas

Kai sakome „Vokietija“, logistikos specialistui tai niekada nereiškia vieno konkretaus taško. Vokietija – tai milžiniška šalis su unikaliu geografiniu padėties išskirtinumu. Lietuvos transporto įmonėms dažniausiai tenka važiuoti transitu per Lenkiją arba naudotis keltu iš Klaipėdos. Šis pasirinkimas vien nulemia didžiąją laiko skirtumą. Tačiau tai tik pradžia.

Esu matęs, kaip nusivylę klientai gauna pranešimus, kad krovinys, kuris,manyta, turėjo būti Vilniuje ryte, atvyks vakare arba net kitą dieną. Paprastai kaltinami vairuotojai arba lėtas „krovinininkas“. Tačiau retai kas susimąsto apie tai, kad vairuotojo darbo laiką reguliuoja griežtai Europos Sąjungos įstatymai, o vokiškieji keliai, nors ir puikiai išasfaltuoti, dažnai virtę statybų aikštelėmis. Be to, pati perkraustymo procesas – tai ne tik vairavimas. Tai yra kompleksinis procesas, apimantis dokumentų tvarkymą, užkrovimą, iškrovimą ir galbūt ilgas eiles prie sandėlių vartų.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime visus šiuos aspektus. Jums, kaip klientui, svarbu suprasti ne tik galutinį ETA (Expected Time of Arrival – numatomą atvykimo laiką), bet ir tai, kas slepiasi už šio skaičiaus. Suprasti procesą – reiškia mažiau susirūpinimo ir realesnių lūkesčių. Mes aptarsime ir standartines FTL (pilno krovinio) reises, ir sudėtingesnes LTL (dalinio krovinio) siuntas, bei atsakysime į klausimus, kurius dažnai drįsta užduoti tik tiems, kurie šioje srityje jau seni vilkai.

Sėskimes patogiau – mes keliones į Vokietiją ir atgal išanalizuosime iš arčiau, nei paprastai matote kurjerių sekimo programėlėse.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė sunkvežimiu iš Lietuvos į Vokietiją?

Vidutinis laikas yra gana platus sąvokas, priklausantis nuo konkretaus maršruto, tačiau remiantis mano dvidešimties metų patirtimi, galime brėžti ribas. Jei kalbame apie FTL (pilną krovininį) reisą iš Vilniaus arba Kauno į centrinę Vokietiją (pavyzdžiui, į Frankfurto sritį arba Berlyną), standartinis laikas svyruoja nuo 18 iki 24 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau turint omenyje poilsio pertraukas, technines apžiūras ir galimas eiles, realus laikas nuo išvykimo iki pristatymo paprastai yra apie 1,5 – 2 dienos.

Jeigu krovinys keliauja į pietines Vokietijos žemes (Miunchenas, Štutgartas) arba giliai į vakarus (į Šiaurės Reino-Vestfaliją, Diuseldorfą), laikas gali padidėti iki 2–3 dienų. Svarbu prisiminti, kad tai nėra lenktynės – vairuotojas privalo laikytis poilsio režimo. Paprasčiausias taisyklės thumb: jei atstumas yra apie 1000–1200 km, planuokite maždaug dvi dienas, kol krovinys pasieks paskirties vietą, neįskaitant paties užkrovimo.

2. Ar grįžimas atgal į Lietuvą trunka tiek pat laiko, kiek kelionė į Vokietiją?

Teoriškai – taip, atstumas yra tas pats. Praktiškai – dažnai ne. Yra du pagrindiniai veiksniai, dėl kurių grįžimas gali užtrukti ilgiau. Pirmasis yra vairuotojo fizinė ir psichologinė būklė. Išvykstant į reisą, vairuotojas poilsęs, pilnas energijos. Grįžtant, jau yra įveikta daugiau nei tūkstantis kilometrų, o prieš tai buvo eilės pas užsakovą Vokietijoje, kurios, deja, nėra retybė netgi šioje disciplinoje žinomoje šalyje.

Antrasis, ir dar svarbesnis dėmuo, yra tuščiažemis grįžtamojo krovinio paieška. Logistikos įmonės visada stengiasi surasti krovinį, kad grįžimas nebutų nuostolingas. Jei pavyksta susitvarkyti „backload“ (grįžtamasis krovinys) netoli iškrovimosios vietos, tai gali šiek tiek prailginti laiką dėl užkrovimo procedūros, tačiau bendrai kelionė tampa efektyvesnė. Jei krovinio nerandama ir tenka važiuoti tuščia („balta“), vairuotojas dažnai važiuoja tiesiausiu maršrutu be sustojjimų, todėl laikas gali būti net trumpesnis, bet įmonės kaštai didesni. Taigi, laikas gali svyruoti, bet dažniausiai jis yra panašus arba šiek tiek ilgesnis dėl organizacinių detalių.

3. Kokį įtakos kelionės trukmei turi vairuotojo darbo ir poilsio laikas (tachografas)?

Tai yra vienas svarbiausių, tačiau klientams mažiausiai aiškių dalykų. Mes negalime tiesiog važiuoti 24 valandas per parą, nors keliai būtų tušti. ES įstatymai griežtai reglamentuoja vairuotojo darbo laiką: po 4,5 valandos vairavimo privaloma bent 45 minučių pertrauka (kurią galima suskaldyti į 15 min. ir 30 min.). Po 9 valandų vairavimo privalomas 11 valandų nepažeidžiamas poilsis.

Tai reiškia, kad netgi jei atstumas iki Hamburgo yra 1000 km, kas fiziškai greičiausia automobiliui įmanoma įveikti per 10–11 valandų, sunkvežimiui tai reikalauja maždaug 18–20 valandų su poilsiais. Jeigu vairuotojas pradeda važiuoti ryte, jis vėlai vakare arba naktį privalo sustoti ir miegoti. Todėl „ryt atvyks“ dažnai reiškia „ryt po to, kai vairuotojas atsigaus po 11 valandų miego“. Ignoruoti šiuos apribojimus negalima – tai baudžiamama didelėmis baudomis ir griežtai kontroliuojama Vokietijoje.

4. Ar eilės ir „stovėjimai“ prie Vokietijos sankryžų arba statybų vietų didžiausiai prailgina kelionę?

Absoliučiai taip. Vokietija yra ekonomikos gigantas, ir jos keliai nuolat atnaujinami. Nors jų kelių kokybė meistriška, bet statybų zonos („Baustellen“) yra bene didžiausia nuobodulio keliasnė. Ypatingai tai pasireiškia vasarą ir rudens pradžioje. Be to, dideliuose miestuose, tokiuose kaip Berlynas, Miunchenas arba Frankfurte, intensyvus eismas, ypač prieš darbo laiką ir po jo (rush hour), gali sustabdyti sunkvežimį valandomis.

Taip pat reikia menčioti vokišką discipliną sandėliuose. Nors viskas vyksta pagal grafikus, dažnai griežtai laikomasi nurodyto atvykimo laiko (Time Windows). Jei vairuotojas atvyksta 15 minučių anksčiau, jis gali būti nepriimtas ir priverstas laukti už vartų. Ir atvirkščiai – vieno vėluojančio vairuotojo eilėje gali užstringti visa diena. Todėl, kai mes sakome „pristatymas užtrunka dieną“, dažnai turime omenyje ne 8 valandas vairo sulaikymo, o 4 valandas vairavimo ir 4 valandas laukimo įvairiose vietose.

5. Kokiu atveju verta rinktis keltą iš Klaipėdos į Kylį (Kiel) arba Zasnitsą (Sassnitz), o ne važiuoti per Lenkiją?

Tai yra strateginis pasirinkimas, kuris gali drastiškai pakeisti laiko apskaitą. Kelias per Lenkiją (Svaldkovo pasienio punktas) yra trumpesniu atstumu, bet ilgesnis laiku dėl trinkelėms panašių kelių S1 arba A2 ruožų, dažnai remontuojamų arba apkrautų sunkvežimių srautu, bei pasienio kontrolės (nors ir Schengen zonoje, kontrolė vykdoma). Be to, kuras Lenkijoje brangesnis nei Lietuvoje, tačiau pigesnis nei Vokietijoje.

Keltas iš Klaipėdos į Kylį trunka apie 20–22 valandas (priklausomai nuo laivo greičio ir oro sąlygų). Tai atrodo ilgai, tačiau tą laiką vairuotojas gali praleisti kaip poilsį (kajutėje). Atvykus į Kylį, jūs jau esate Vokietijoje, arti Hamburgo ir kitų šiaurinių uostų. Jei jūsų krovinio paskirtis yra Šiaurės Vokietija (Hamburgas, Bremenas, Hannoveris), keltas dažnai būna greitesnis variantas, nes išvengiame Lenkijos kamščių ir ilgos kelionės per šią šalį. Jei reikia važiuoti į Berlyną ar pietus, sausuma paprastai būna efektyvesnė.

6. Kaip skiriasi kelionės trukmė tarp FTL (pilno krovinio) ir LTL (dalinio krovinio) pervežimų?

Čia skirtumas yra dramatiškas. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad sunkvežimis priklauso jums. Jis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be sustojjimų (išskyrus techninius). Tai yra greičiausias būdas. LTL (Less than Truck Load) reiškia, kad jūsų prekės keliauja kartu su kitų klientų kroviniu.

LTL atveju sunkvežimis turi apvažiuoti po keletą sandėlių Lietuvoje, užsikrauti, turi važiuoti į terminalą, kur kroviniai gali būti perrinkiami (cross-docking), o tada važiuoti į Vokietiją, kur vėl gali tekti apvažiuoti kelis adresus. Tokia kelionė gali užtrukti nuo 3 iki 5 dienų, netgi jei atstumas yra toks pat kaip ir FTL atveju. Jei jums svarbus greitis, visada reikia rinktis FTL arba ekspresinį siuntą. LTL taupote pinigus, bet aukojate laiką.

7. Ar metų laikas (žiema, vasara) turi įtakos pervežimo trukmei į Vokietiją?

Žinoma, ir tai ne tik apie slidžius kelius. Žiemą Vokietijoje ir Lenkijoje galioja specialūs apribojimai (ne visur, bet dažnai reikia naudoti žieminę padangų įrangą, o kai kuriose vietovėse – grandines). Netgi mažas sniegas Vokietijoje gali sukelti milžiniškas spūstis, nes vokiečiai, nors ir disciplinuoti, mėgsta važiuoti greitai, o staigus oro pasikeitimas sukelia avarijas.

Vasarą kyla kita problema – karštis. Sunkvežimiai turi ribojimus važiavimą kalnuotose vietovėse (pavyzdžiui, kelyje į Miuncheną pro Alpių papėdę), jei temperatūra viršija tam tikrą ribą, o varikliai perkaista. Taip pat vasarą daugiau statybų keliuose. Rudenį ir pavasarį reikia atsižvelgti į rūką, kuris Vokietijos lygumose gali visiškai sustabdyti eismą kelioms valandoms. Todėl planuodami pervežimus rudenį-žiemą, visada reikia palikti laiko rezervą.

8. Kas nutinka, jei pasienio kontrole arba muitinė sustabdo sunkvežimį?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengen erdvėje, tai nereiškia, kad siena niekada ne tikrinama. Ypatingai dabar, atsižvelgiant į migracijos srautus ir galimas nelegalioms prekėms (tabakas, alkoholis) kontrole, Lenkijos-Vokietijos pasienyje arba net Lietuvos-Lenkijos pasienyje vykdomi periodiniai patrulių pasirinktiniai patikrinimai.

Jeigu sunkvežimį sustabdo, tai gali užtrukti nuo 30 minučių keleto valandų dokumentų tikrinimo iki kelių dienų, jei randama pažeidimų arba kyla įtarimų dėl krovinių deklaravimo netikslumų. Mano patirtis rodo, kad sąžiningiems vežėjams tai nutinka retai, tačiau to tikimybė visada egzistuoja. Tokios atostogos nėra įtrauktos į standartinį grafiką, todėl jos yra vadinamos „force majeure“ (beyond force) situacijomis. Klientui vertėtų žinoti, kad logistikos kompanija negali užtikrinti 100 %, kad to nepaims.

9. Kaip technologijos (GPS sekimas, skaitmeniniai dokumentai) padeda trumpinti kelionės laiką?

Anksčiau, prieš 20 metų, vairuotojas turėdavo sustoti, rasti telefoną, paskambinti dispečeriui ir pranešti, kur yra, o tada laukti faksų su dokumentais. Dabar viskas vyksta realiu laiku. GPS leidžia mums matyti, kur vairuotojas stovi, kiek greičiu važiuoja ir kada kurį tašką pasieks.

Skaitmeniniai dokumentai (CMR elektroniniu pavidalu) leidžia išvengti popieriaus lagaminų paieškos ir perdavimo rankomis. Vairuotojas gali užeiti į sandėlį, nuskaityti QR kodą, ir dokumentas iš karto pasiekia abiejų pusių sistemas. Tai žymiai pagreitina administruojamąjį laiką sandėliuose. Be to, navigacijos sistemos, kurios žino, kur yra sunkvežimiams skirtos stovėjimo aikštelės (LKW parking), leidžia geriau planuoti poilsius, taip išvengiant nelegalių stovėjimų ir baudų, kurios taip pat sukelia vėlavimus.

10. Ką klientas gali padaryti, kad padėtų įvykdyti pervežimą kuo greičiau?

Kliento vaidmuo yra labai svarbus, dažnai net nepastebimas. Pagrindinis dalykas – tikslumas. Jei užsakyme nurodyote neteisingą svorį arba matmenis, krovinys gali netilpti į planuojamą sunkvežimį, ir reikės keisti techninę priemonę, o tai pralošiamas laikas.

Antras dalykas – parengimas. Jei vairuotojas atvyksta, o prekės dar nėra supakuotos arba reikia laukti, kol kasininkas atvyks paimti mokėjimą (jei tai nebuvo apmokėta iš anksto), tai valandas prarastas. Ir trečia – lankstumas. Jei galite sutikti su pristatymu anksčiau arba vėliau (pvz., vietoj 8:00 ryto – 10:00), tai leidžia vairuotojui geriau suplanuoti savo poilsio laiką ir vengti streso bei skubėjimo, kuris dažnai baigiasi eismo įvykiais. Kooperacija – tai raktas į greitą ir sklandų pervežimą.

Išvada

Apibendrinant, kelionės trukmė į Vokietiją ir atgal nėra fiksuotas matmuo, kurį galima apskaičiuoti paprasta aritmetika. Tai yra sudėtingas lygmuo, kurį sudaro geografija, įstatymai, orai, eismo intensyvumas ir žmogiškasis faktorius. Kaip ekspertas, kuris šiuose maršrutuose praleido dešimtmečius, galiu pasakyti viena: ramybė ir planavimas yra brangiausia valiuta.

Klientui svarbiausia yra ne tik kaina, bet ir tikslus pristatymo terminas. Suprasdami procesus – nuo to, kad vairuotojas negali važiuoti be pertraukos, iki to, kad Vokietijos keliai gali būti užkimšti statybomis – galite sudaryti realius lūkesčius. Profesionali logistika ne tai, kad pažadėsite neįmanomą „pristatymą per 12 valandų“, o tai, kad sugebėsite valdyti rizikas ir pristatyti krovinių saugiai bei tiksliai taip, kaip buvo sutarta, atsižvelgiant į realius kelių iššūkius.

Vokietija laukia jūsų prekių, o mes padarysime viską, kad jos pasiektų paskirties vietą. Nors kelionė gali užtrukti ilgiau nei planavote, tikėtina, kad tai dėl saugumo ir profesionalumo, o ne dėl nekompetencijos. Pasitikėkite savo logistikos partneriu – jis žino kelią geriau nei bet kuris žemėlapis.