Pervežimo kaina iš Vokietijos: skaidrus ir aiškus kainodaros vadovas

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ir kasdien tūkstančiai krovinių keliauja šia kryptimi. Tačiau nors šis maršrutas yra vienas dažniausiai tarnaujamų, daugelis klientų, ieškodami transporto paslaugų, vis dar jaučia nežiną ar netgi nepasitikėjimą, kai gauna pasiūlymus. Vienas eksponentas pasiūlo kainą, kitas – visiškai kitokią, o trečias vėliau prideda „priedus“. Po daugiau kaip dvidešimties metų praleistų šioje srityje galiu pasakyti viena tikrai: kaina niekada nėra atsitiktinis skaičius. Ji yra tikslus matematinis ir logistinis veiksmų rezultatas.

Šiame straipsnyje aš nenusileisiu į komplikuotas teorines formulas, bet tiesiog ir aiškiai paaiškinsiu, iš ko iš tikrųjų susidaro krovinių pervežimo kaina iš Vokietijos. Mano tikslas – padaryti tai, ką dažnai vadiname „logistika“, suprantamu kiekvienam, kuris nori užsisakyti transportą ir būti tikras, kad moka už realią vertę, o ne už oro pilstymą. Suprasdami šiuos mechanizmus, Jūs ne tik galėsite lengviau vertinti gautus pasiūlymus, bet ir galėsite efektyviau planuoti savo verslo išlaidas bei išvengti nemalonių staigmenų.

Svarbiausia taisyklė, kurią turiu omenyje – skaidrumas. Klientas turi žinoti, ką jis moka. Jei pasiūlyme yra neaiškumų, dažniausiai tai reiškia, kad tiekėjas pats neįsivaizduoja galimų rizikų arba bando „užpilti“ vandens. Tad, panagrinėkime, kas formuoja galutinę sumą sąskaitoje-faktūroje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Iš ko pagrindinių dalių susidaro krovinių pervežimo kaina iš Vokietijos?

Kai kalbame apie kainos sudėtį, vertinau ją matyti kaip piramidę, kurios pagrindas yra nuotolis, o viršus – papildomos paslaugos. Pagrindinis komponentas yra ratinis mokestis (rate per km) arba krovininio metro (LDM) kaina. Tai yra bazinis tarifas, apimantis kuro sąnaudas, transporto priemonės amortizaciją, vairuotojo atlyginimą ir įmonės pelną.

Tačiau Vokietijoje yra vienas svarbus dalykas, kurio nėra Lietuvoje – tai kelių mokesčiai sunkvežimiams, vadinami MAUT. Šis mokestis priklauso nuo nuvažiuoto atstumo, sunkvežimio emisijų klasės ir ašių skaičiaus. Jis sudaro nemažą dalį bendros kainos. Be to, prie bazinės kainos pridedamos techninės sąnaudos: plovimas, techninė priežiūra, o taip pat ir draudimas (CMR draudimas), kuris yra privalomas, bet dažnai įtraukiamas į bendrą tarifą. Taigi, kaina = darbas + technika + kuras + mokesčiai Vokietijoje + draudimas.

2. Kodėl kaina svyruoja priklausomai nuo pakrovimo vietos Vokietijoje?

Vokietija didelė šalis, ir tai, ar krovimas vyksta Miunchene, arba netoli Lietuvos sienos, pavyzdžiui, Berlyne ar Frankfurte prie Oderio, daro didelę įtaką kainai. Čia veikia paprastas geografinis ir ekonominis principas.

Jeigu sunkvežimis važiuoja į gilų Vokietijos vidų, pvz., į Miuncheną ar Štutgartą, jis praranda daugiau laiko ir nuvažiuoja daugiau kilometrų vienai savaitei. Taip pat iškyla tuščio (furo) grįžimo rizika – vairuotojas gali važiuoti atgal tuščias, jei ten neranda kito krovinio. Todėl pervežimai iš pietinės ar vakarinės Vokietijos dalies paprastai brangesni. Tuo tarpu maršrutai iš šiaurės ar rytų (Hamburgas, Berlynas) yra pigesni, nes jie yra arčiau ir šiuose regionuose yra daugiau logistikos centrų, kurie palengvina sugrąžinamojo krovinio radimą. Suprantama, kad klientui, kuris siunčia prekes iš toli nutolusio miesto, tenka mokėti didesnę dalį to „tuščio“ grįžimo rizikos.

3. Kas yra „krovininis metras“ (LDM) ir kodėl jis svarbesnis už tonas?

Tai vienas dažniausiai painiojamų dalykų. Tradiciškai mes galvojame apie tonas, bet logistikoje vienetai yra „užsikabinę“ už vietos. Krovininis metras (Loading Meter) – tai 1 metro ilgio juosta sunkvežimio priekaboje, einanti per visą jos plotį (standartiškai apie 2,4 metro plotis).

Kodėl tai svarbu? Todėl, kad sunkvežimis ribojamas ne tik svoriu (dažniausiai 24 tonos), bet ir tūriu. Jeigu pervežate plunksnas, jų svoris bus mažas, bet užimsite visą sunkvežimį. Tokiu atveju mokėsite už visą sunkvežimį, nors svoris gali būti tik 5 tonos. Jeigu pervežiate plieną, jis užims mažai vietos, bet svers daug. Todėl dauguma kainų formuluojamos būtent pagal užimtus krovininius metrus (LDM), o ne pagal svorį, nes tai atspindi vietos išteklių naudojimą. Pavyzdžiui, 4 europiniai padėklai (EUR) užima apie 6 LDM. Jeigu Jūsų siunta nėra standartinis padėklas, o kažkas nestandartinio, bus skaičiuojama, kiek vietos ji užima grindyse.

4. Kas yra „pavėluotas krovinys“ ir kaip tai veikia kainą?

Logistikoje laikas – tai pinigai. Sunkvežimio vairuotojas turi griežtai reglamentuojamą darbo ir poilsio laiką (tachografo duomenys). Standartinis planas yra toks: vairuotojas atvažiuoja į sandėlį, užtrunka 1 valandą pakrovimui ir važiuoja toliau.

Jeigu sandėlyje vyksta eilės, trūksta keltuvų ar dokumentai nėra paruošti, vairuotojas privalo laukti. Dauguma eksponentų savo pasiūlymuose įtraukia 1–2 valandas nemokamo laukimo (laisvosios laiko rezervos) krovimo ir iškrovimo vietose. Jeigu šis laikas viršijamas, pradedami skaičiuoti priedai už laukimą. Paprastai tai nustatyta suma už valandą (pvz., 40–60 EUR) arba už pradėtą valandą. Tai nėra ekspeditoriau „uždarbis“, o būtinybė padengti vairuotojo laiko sąnaudas, nes jo diena yra trumpa, ir jeigu jis praleidžia 4 valandas sandėlyje, jis negali važiuoti toliau tą pačią dieną, o tai atidėlioja pristatymą.

5. Kodėl kuro kainos pokyčiai veikia mano pervežimo kainą?

Kuras yra viena didžiausių išlaidų (apie 30–40 proc.) bendrose pervežimo sąnaudose. Nors daugelis sutarčių yra fiksuotos, didelėse įmonėse taikomas kuro priedas (fuel surcharge). Jis gali būti keičiamas kas mėnesį ar kas savaitę pagal pasaulinius kuro kainų rodiklius (pvz., „Diesel Brent“ indeksą).

Kai kuro kaina rinkoje kyla, eksponentas negali tiesiog prarasti pelno, todėl kuro priedas padidėja, ir atvirkščiai – kai kuras pigėja, priedas mažėja. Jeigu Jums pasiūlyta fiksuota kaina, be kuro korekcijos, tai gali reikšti dvi things: arba eksponentas užfiksavo kainą su dideliu marža saugumo sumą (kad apsidengtų, jei kuras pakils), arba jis rizikuoja. Profesionaliame logistikos pasaulyje skaidrus kuro priedas yra normalus ir sąžiningas dalykas, leidžiantis išlaikyti kainas konkurencingomis ilguoju laikotarpiu.

6. Kokios yra papildomos paslaugos, už kurias reikia mokėti atskirai?

Bazinė kaina dažniausiai apima „nuo durų iki durų“ principą, t. y. vairuotojas atvažiuoja, pakrauna/ikrauna ir iškrauna. Tačiau realybėje būna nemažai situacijų, reikalaujančių papildomo įsikišimo. Viena dažniausių – „Adrem“ paslaugos (manipuliavimas kroviniu). Jeigu Jūs neturite savo keltuvoo sandėlyje, ir reikia, kad vairuotojas ne tik atvežtų, bet ir padėtų prekes į sandėlį arba išnešiotų į antrą aukštą naudodamas sunkvežimio įrangą (hidraulinį „autokrautuvą“ arba gynybinę rampą), tai papildoma paslauga.

Taip pat atskirai gali būti mokestis už patalpų apsaugą (jei reikia statyti sargą prie sunkvežimio naktį), pakuotės sutvarkymą (jei reikia perkrauoti iš sugadintų dėžių), perkraustymą (jei vieno sunkvežimio kroviniui reikia pervesti į kitą), arba specialius leidimus (pvz., pervežant didelio gabarito krovinius). Visos šios paslaugos vertinamos atskirai, nes jos reikalauja papildomo laiko ir technikos.

7. Kuo skiriasi „FTL“ ir „LTL“ pervežimai, ir kuris pigesnis?

FTL (Full Truck Load) – tai pilnas sunkvežimis. Jums nuperkama visa vieta priekaboje. LTL (Less Than Truck Load) – tai dalinis krovinys, kai Jūsų prekės važiuoja kartu su kitų klientų prekėmis viename sunkvežimyje.

Ar LTL visada pigesnis? Ne visada. Jeigu Jūs turite tik 2 padėklus, LTL tikrai bus pigesnis už pilną sunkvežimį. Tačiau LTL kaina apima ne tik važiavimą, bet ir konsolidacijos (surinkimo) sąnaudas. Sunkvežimis turi apvažiuoti po kelis sandėlius Vokietijoje, surinkti krovinius, turi nuvažiuoti į terminalą, kur juos išrūšiuoja, o tik tada važiuoja į Lietuvą. Taip pat LTL dažniau vėluoja, nes reikia laukti kitų krovinių. FTL brangesnis, bet greitesnis ir saugesnis (krovimas-iškrovimas vyksta mažiau kartų, mažiau trinimo). Jeigu krovinio svoris ar tūris artėja prie 10–12 tonų arba 15–18 LDM, gali būti, kad FTL kaina taps konkurencinga ar net geresnė už LTL.

8. Ką reiškia draudimas ir ar jis įtrauktas į kainą?

Pagal tarptautinius konvencijas (CMR), kiekvienas eksponentas yra privalomai draustas. Tačiau standartinis CMR draudimas apribotas – dažniausiai tai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 10–11 EUR už kg). Jeigu Jūs pervežate brangią elektroniką, vaistus ar vertybes, ši suma gali nepadengti nuostolių.

Todėl kainos pasiūlyme galite matyti eilutę „Draudimas“. Jeigu ji nėra pažymėta, vadinasi, galioja standartinis ribotas draudimas. Jeigu norite visavertės apsaugos (All Risk), turite tai nurodyti ir paprašyti jos įtraukti. Tai padidins galutinę kainą tam tikru procentu (priklausomai nuo krovinio vertės), sakykime, 0,3–0,5 proc. nuo prekių vertės. Mano patarimas: niekada nebijokite klausti apie draudimo ribas. Gana dažnai klientai sužino, kad jų 50 000 EUR vertės kroviniui draudimo suma yra tik 5000 EUR, tik kai jau nutiko įvykis.

9. Kaip krovinių tipas (pavojingi, šaldomi, trapūs) veikia kainą?

Ne visi kroviniai yra lygūs. Standartinis paletinis krovinis (dėžės ant padėklų) yra pigiausias pervežti. Tačiau jei kalbame apie ADR (pavojingus krovinius), reikalingas specialiai certifikavęs vairuotojas, speciali ženklinimas ir priedanga į draudimą. Tai brangiau.

Šaldyti kroviniai (Reefer) reikalauja šaldymo priekabų, kurios suvartoja daugiau degalų, o vairuotojas turi nuolat stebėti temperatūrą. Šių pervežimų kaina yra 20–40 proc. didesnė. Trapūs kroviniai (stiklas, keramika, muzikos instrumentai) reikalauja ypatingo užfiksavimo (tvirtinimo) ir dažniausiai pervežami viršuje, kad ant jų niekas nebutų padėta. Tai taip pat gali kainuoti brangiau, nes vairuotojui tenka skirti daugiau laiko ir įgūdžių, kad krovinys nepažeistų kelyje. Nenuostabu, kad „vazonų“ pervežimas kainuoja daugiau nei „plytų“.

10. Kaip sužinoti, ar kaina yra rinkinė, ar pernelyg aukšta?

Rinkos kainos nustatomos pagal paklausą ir pasiūlą. Ypatingai aktyvūs laikotarpiai yra prieš šventes (Kalėdos, Velykos) ir vasarą (statybų sezonas). Tada kainos šuoliuoja. Tačiau norint įvertinti, ar kaina normali, reikia atsižvelgti į tris dalykus: atstumą, krovinio sudėtingumą ir terminus.

Jeigu pasiūlymas atrodo pernelyg žemas (pvz., 30 proc. žemiau kitų), būkite budrūs. Tai gali reikšti, kad eksponentas naudoja seną techniką, nedraudžia tinkamai, arba vėliau pridės mokesčių už „neįvykusius dalykus“. Kita vertus, pernelyg aukšta kaina gali būti didelės prekės ženklo (didelės tarptautinės korporacijos) marža. Geriausias būdas – paprašyti išskaidrinimo (breakdown). Patikimas ekspertas visada gali paaiškinti, iš ko susidavo skaičius. Jei pasiūlymuose rašoma tik „nuo...“ arba be jokių komentarų, tai ne skaidrus pasiūlymas.

Išvada

Pervežimo kaina iš Vokietijos nėra stebuklas arba „juodoji dėžė“, kurioje slepiami paslaptys. Tai sudėtingas, tačiau visiškai logiškas procesas, susidedantis iš kuro, žmogiškųjų išteklių, technikos, mokesčių ir rizikos valdymo. Kaip ekspertas su dvidešimtmete patirtimi, galiu teigti, kad sėkmingiausias bendradarbiavimas kyla tada, kai abi šalys – klientas ir eksponentas – kalba ta pačia kalba ir supranta kiekvieno euro paskirtį.

Nesijaudinkite klausti detalių. Kodėl kaina tokia? Kas įeina į šią sumą? Kas nutiks, jei vairuotojas teks laukti? Koks yra draudimo limitas? Šie klausimai leidžia išvengti nesusipratimų ir nereikalingų išlaidų. Rinkitės patikimus partnerius, kurie nesislėpia už bendrų frazių, o pateikia aiškius, skaidrus ir pagrįstus pasiūlymus. Tada krovinių pervežimas tampa ne problema, o sklandžios Jūsų verslo veiklos dalis.