Pervežimas iš Vokietijos – patikimi grįžimo reisai: Viskas, ką reikia žinoti klientui

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečius išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerė, o kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai krovinių pervežimų. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistika – nuo chaotiškų 90-ųjų siuntų iki šiandienos, kur kiekviena minutė ir kiekvienas užsakymas yra tiksliai planuojami. Vienas iš efektyviausių būdų sutaupyti pinigų ir užtikrinti greitą pristatymą šioje maršrute yra „grįžimo reisų“ (arba vokiškai – *Rückladungen) pasinaudojimas.

Dažnai klientai, išgirdę šį terminą, kyla klausimų: ar tai nereiškia, kad jų krovinys bus antraeiliu? Ar tai saugu? Kodėl kaina yra tokia patraukli? Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia praktika, aiškinu, kaip veikia ši sistema, kodėl ji naudinga ir kaip pasirinkti patikimą partnerį, kad prekės iš Vokietijos pasiektų Jūsų sandėlį laiku ir be nereikalingų rūpesčių. Grįžtamasis reisas – tai ne tiesiog „tuščias vaziavimas atgal“, o sudėtingas logistinis procesas, leidžiantis optimizuoti išlaidas ir tausoti gamtą.

Svarbiausia suprasti, kad šiuolaikinėje logistikoje nėra vietos atsitiktinims. Patikimas grįžimo reisas yra tiekiamas tik tada, kai vairuotojas jau turi užtikrintą krovinią viena kryptimi (pavyzdžiui, Lietuva – Vokietija) ir ieško užpildo kelionės atgal. Tai sukuria „Win-Win“ situaciją: pervežėjas padengia degalų ir kitas išlaidas, o klientas gauna kokybišką paslaugą už žymiai mažesnę kainą nei pirkiant pilną mašinos vietą (FTL). Žemiau išsamiai atsakau į dažniausiai pasitaikančius klausimus, padėsiančius Jums susidaryti pilną paveiksllą apie šią paslaugą.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kas tiksliai yra „grįžimo reisas“ ir kaip jis skiriasi nuo įprasto pervežimo?

Profesionalioje logistikoje „grįžimo reisas“ (return load) reiškia krovinių pervežimą atgal į šalį, iš kurios atvyko sunkvežimis, kai jis yra tuščias arba dalinai užpildytas. Pavizdžiui, jei mūsų sunkvežimis iš Vilniaus vežė gamybos įrangą į Miuncheną ir ją iškrovė, jis negali važiuoti atgal tuščias – tai būtų grynos nuostoliais. Todėl ieškome krovinio, kurį reikia vežti iš Vokietijos atgal į Lietuvą.

Skirtumas nuo įprasto, tiesioginio užsakymo (direct shipment) yra daugiausia ekonominis ir planavimo. Įprastas užsakymas gali būti vykdomas bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo kitų maršrutų, o grįžimo reisas yra glaudžiai susijęs su ankstesne kelione. Klientui tai reiškia, kad dažnai reikia būti šiek tiek lankstesniu dėl įkrovos laiko, tačiau mainais gaunama žymiai pigesnė kaina, nes mašina juri sumokėjo už kelią į Vokietiją. Tai nekokybės nuokrypis, o oportunistinis išteklių panaudojimas, kurį mums leidžia didelis klientų tinklas ir nuolatiniai maršrutai.

2. Kodėl grįžimo reisų kaina yra žemesnė už standartinę?

Tai vienas paprasčiausių, tačiau ir svarbiausių klausimų. Kaina formuojasi remiantis transporto išlaidų ekonomika. Sunkvežimio kelionės kaina susideda iš degalų, vairuotojo atlyginimo, amortizacijos, mokesčių keliuose ir techninės priežiūros. Kai mašina važiuoja į Vokietiją su kroviniu, šias išlaidas apmoka pirmasis klientas. Grįžtant atgal, maždaug 50–60 proc. fikviųjų išlaidų jau yra padengta.

Todėl, siūlydami grįžimo reisą, mes taikome kainą, kuri padengia tik papildomas išlaidas: degalus į atgalinę kelionę, vairuotojo darbo valandas grįžtant ir galbūt nedidelį pelną. Klientui tai suteikia galimybę pervežti krovinius už kainas, kurios gali būti net 30–40 proc. žemesnės nei rinkoje esančios „spot“ (momentinių) kainos. Tai ypač aktualu smulkiems ir vidutiniams verslams, kurie kruopščiai planuoja savo biudžetus.

3. Ar mano krovinys bus saugus, jei jis važiuoja grįžtamajame reise?

Saugumas yra aukščiausio prioritetas, nepriklausomai nuo to, ar tai pilnas krovinys, ar dalinis grįžimo reisas. Eksperimentuoti su saugumu logistikoje negalima. Kai krovinys patikimas mums, jis yra įtraukiamas į standartinę apkrovos procedūrą. Vairuotojas yra įpareigotas užfiksuoti krovinio būklę prieš įkrovą (nuotraukos, krovininio važtaraščio (CMR) užrašai), užtikrinti, kad krovinius užtikrinti fiksavimo juostomis („remeliais“), o tarp krovinių, jei jie daliniai, įrengti skirsnius, kad jie nepraslystų ir nežeistų vienas kito.

Daugelis klientų bijo, kad grįžtamajame reise krovinys gali būti „mėtytas“ po keletą kartų. Tai mitas, jei dirbate su profesionalia kompanija. Grįžimo reisai dažnai būna „konsoliduoti“ (groupage), tai yra, vienoje mašinoje suvenkame keletą smulkesnių krovinių iš skirtingų Vokietijos regionų. Šiuo atveju krovinys yra įkeltas į mūsų terminalą arba tiesiogiai į mašiną ir iškraunamas tik paskirtyje. Visa procesą kontroliuoje eksperimentai logistikos vadovai, o vairuotojai turi ilgametę patirtį. Taigi, saugumas nenukrypsta nuo standartinių reikalavimų.

4. Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Vokietijos grįžtamuoju reisu?

Laiko tarpas priklauso nuo konkretaus Vokietijos regiono, iš kurio keliamas krovinys. Vokietija – didelė šalis, todėl atstumai skiriasi. Jei krovinys įkeliamas iš vakarinės dalies (pvz., Reino kraštas-Pfalcas, Šiaurės Reinas-Vestfalija), kelionė į Lietuvą gali trukti apie 18–24 valandas. Jei krovinys imamas iš pietinės (Bavarija) arba šiaurinės (Šlėzvigas-Holšteinas) dalies, pridėkite dar 4–6 valandas.

Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad tai yra dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload). Prieš pristatant Jūsų siuntą, vairuotojas gali tekti užeiti paimti kitą krovinį arba iškrauti kitą klientą Vokietijoje arba Lietuvoje. Profesionaliai suplanuotuose grįžimo reisuose šie sustojimai yra minimi, tačiau visada rekomenduojama planuoti pristatymą su 1–2 dienų laiko atsarga, lyginant su tiesioginiu pilnos mašinos pervežimu. Paprastai, įkrovus krovinį (pvz., antradienį), jis Lietuvoje pasirodo vidury savaitės arba pirmosiomis kitos savaitės dienomis.

5. Kokio tipo krovinius galima pervežti grįžtamaisiais reisais?

Beveik visus tipus, kuriuos galima pervežti standartiniu tentuotu sunkvežimiu (tent trailer). Tai gali būti: * Palečių kroviniai: (Paletized cargo) – populiariausias variantas. Nuo 1 iki 33 europalečių (EPAL). * Industrialės ir statybinės medžiagos: (Plytos, blokeliai, izoliacija) – svarbu tiksliai nurodyti svorį, kad jis neviršytų techninių galimybių. * Furniture ir interjero detalės: (Baldai, durys) – dažniausiai reikalaujama ypatingo dėmesio įkrovant ir fiksuojant. * Maisto produktai: (Food grade) – tik jei mašina atitinka sanitarius reikalavimus (tai turi būti nurodyta užsakyme). * Dalys ir autochemija: (Automobilių dalys, alyvos) – svarbu, kad būtų pateikti reikiami sertifikatai (pavyzdžiui, ADR, jei tai yra pavojingos medžiagos, nors įprastai grįžimo reisai vyksta be pavojingų krovinių).

Verta paminėti, kad jei Jums reikia pervežti labai jautrius temperatūrai produktus (šaldytuvas), reikės ieškoti specifinio grįžimo reiso su šaldymo įranga, o tai yra rečiau. Standartiniai grįžimo reisai dažniausiai vyksta su sausu tentu (dry van).

6. Kaip apskaičiuojama kaina: pagal svorį ar tūrį?

Logistikoje egzistuoja sąvoka „maksimalios naudos“ principas. Kaina apskaičiuojama remiantis tuo, kas užima daugiau vietos arba sveria daugiau. Vokietijos-Lietuvos maršrute dažnai taikomas tarifas už 1 metrą tūrio (m3) arba už vieną palečią.

Pavyzdžiui, jei vežate plienines konstrukcijas, jos gali būti labai sunkios, bet užimti mažai vietos – tuomet kaina nustatoma pagal tūrį. Jei vežate plunksnas arba putplasčio gaminius, jie lengvi, bet užima daug vietos – vėlgi, kaina pagal tūrį. Tačiau jei krovinys yra labai tankus (pvz., akmenys), kaina gali būti nustatyta pagal svorį, kadangi neviršytume 22–24 tonų mašinos leidžiamo svorio.

Bendruomenėje dažnai kalbama, kad 1 europaletė (EPAL) svorio riba yra apie 500–800 kg. Jei Jūsų krovinis svorio per vieną paleę viršija 1000 kg, tai laikoma „sunkiuoju kroviniu“, ir dėl to gali būti taikomas papildomas mokestis, nes tokiu atveju mašina gali pasiimti mažiau kitų krovinių. Visada rekomenduojama kuo tiksliau nurodyti krovinio matmenis (ilgis, plotis, aukštis) ir svorį užsakymo metu.

7. Kokius dokumentus reikia parengti pervežimui iš Vokietijos?

Dokumentų tvarkymas yra pusė sėkmės tarptautiniuose pervežimuose. Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje ir vidinės sienos nebėra, formalumų išliko. Būtini dokumentai yra: 1. Prekybinis dokumentas (PVM sąskaita-faktūra arba pristatymas lapas): Jis turi būti išduotas vokiškai arba angliškai. Jame turi būti nurodytas prekių pavadinimas, svoris, kiekis, prekės kodas (HS kodas – tai labai svarbu muitinės kontrolės tikslais), siuntėjo ir gavėjo duomenys. 2. CMR važtaraštis: Tai pagrindinis transporto dokumentas, patvirtinantis sandorį tarp siuntėjo, pervežėjo ir gavėjo. Jis užtikrina, kad krovinys buvo priimtas ir pristatytas. 3. Papildomi sertifikatai: Jei pervežate maisto produktus, reikės veterinarijos sertifikatų; jei chemines medžiagas – MSDS lapų; jei alkoholį ar tabaką – akcizo ženklų dokumentų.

Dėl didelio kiekio prekių srauto, Vokietijos muitinė (Bundeszoll) dažnai atlieka rizikos kontrolę. Jei dokumentai bus neteisingi arba trūksta HS kodų, mašina gali būti sulaikyta patikrai. Mūsų komanda, turinti 20 metų patirties, visada padeda patikrinti dokumentus prieš įkrovą, kad išvengtume tokių nepageidaujamų stabdymų.

8. Ar galiu sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Žinoma, šiandien tai yra standartas, o ne privalumas. Anksčiau, prieš 15–20 metų, tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo degalinėje, kad sužinotume, kur jis yra. Dabar visi mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti modernia GPS stebėjimo sistema.

Kai užsakote pervežimą, Jums suteikiame prieigą prie klientų portalo arba siunčiame nuorodą, kurioje galite matyti mašinos vietą realiu laiku. Be to, atsakingas vadybininkas visuomet laiko ryšį ir gali Jums pranešti apie planuojamus atvykimo laikus. Tai leidžia Jums geriau planuoti savo sandėlio darbuotojus ar klientų aptarnavimą, nes tiksliai žinosite, kada reikės laisvinti vietą prie rampoje.

9. Kas nutinka, jei krovinys yra pažeistas arba dingsta?

Nors tai nutinka retai (statistika rodo, kad tik mažiau nei 1 proc. krovinių patiria žalą), būtina žinoti savo teises ir atsakomybę. Tarptautinių krovinių pervežimų srityje galioja CMR konvencija. Ji reglamentuoja atsakomybę.

Jei krovinys nukentėjo, būtina: 1. Iš karto pranešti vairuotojui ir pervežėjui. 2. Užfiksuoti žalą nuotraukomis prieš iškraunant mašiną. 3. CMR važtaraštyje vairuotojas privalo įrašyti pastabas apie pažeidimus (pvz., „dėžės suplėšytos“, „drėgmės požymiai“). Jei vairuotojas pasirašo „be pastabų“, o vėliau randama žala, įrodymų rinkimas yra kur kas sudėtingesnis.

Profesionalios pervežimo kompanijos turi transporto draudimą (Cargo Insurance), kuris dengia žalą iki tam tikros sumos (paprastai pagal CMR ribas – apie 8,33 SDR už kg, tačiau daugelis mūsų klientų pasirenka padidintą draudimą). Mūsų patirtis rodo, kad greitas ir profesionalus reakcijas į incidentus leidžia išspręsti problemas be ilgo teismo proceso.

10. Kaip pasiruošti krovinio įkėlimui, kad procesas vyktų sklandžiai?

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip ekspertas – pagalvokite apie vairuotoją. Vokietijoje vairuotojai turi griežtas darbo laiko apribojimų taisykles. Jei vairuotojas atvyksta į įkrovos vietą ir turi laukti valandą, kol Jūs surandate keltuvą arba suruošiate dokumentus, tai ne tik prailgina jo darbo dieną, bet ir gali sukelti pavojų vėlesniam maršrutui (dėl poilsio laiko).

Kaip pasiruošti: * Užtikrinkite prieigą: Sunkvežimiui reikalinga vieta (aplink 18 metrų ilgio). Jei Jūsų įmonė yra miesto centre arba siaurame kieme, iš anksto susitarkite dėl įkrovos kitur arba praneškite apie ribojimus. * Paruoškite krovinį: Krovinius ant palečių reikia tvarkingai sudėti ir užfikuoti (apvynioti plėvele arba surišti). Tai apsaugo Jūsų prekes nuo sugadinimo. * Dokumentai iš anksto: Atsiųskite kopiją sąskaitos-faktūros ir CMR duomenis vadybininkui iš anksto (elektroniškai), kad vairuotojas turėtų juos pasiruošęs. * Keltuvas: Jei neturite savo keltuvojo, pasirūpinkite iš anksto. Vokietijoje vairuotojai retai turi savo keltuvų, dažniausiai tik rankines suoliukines arba elektrines „žirkles“ (jei krovinys leidžia).

Gerai suplanuotas įkėlimas Vokietijoje užtrunka 30–60 minutes. Blogai suplanuotas gali trukti pusę dienos, o tai gali užkirsti kelią mums pasiimti Jūsų krovinį.

Išvada

Pervežimas iš Vokietijos naudojant patikimus grįžimo reisus yra protingas ir ekonominis sprendimas bet kuriai įmonei, norinčiai optimizuoti savo logistikos išlaidas.