Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patogiai ir saugiai: Eksperto vadovas

Vežame kiekvieną dieną

Pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patogiai ir saugiai: Eksperto vadovas,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patogiai ir saugiai: Eksperto vadovas  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patogiai ir saugiai: Eksperto vadovas nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patogiai ir saugiai: Eksperto vadovas, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patogiai ir saugiai: Eksperto vadovas, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patogiai ir saugiai: Eksperto vadovas

    Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybinių partnerių, o kasmet šią šalį aplanko tūkstančiai lietuvių. Nors šiuolaikiniai keliai yra gerai išvystyti, o atstumas tarp šalių atrodo įveikiamas, krovininių pervežimų organizavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik techninių žinių, bet ir strateginio mąstymo. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinėse pervežimų srityse esu matęs beveik viską – nuo idealiai organizuotų didelių kontraktų iki smulkių, bet emociškai svarbių privatekvių siuntų.

    Šiame straipsnyje nepasakosiu tik sausų faktų iš vadovėlių. Siekiu pasidalinti praktine patirtimi, padėsiančia jums suprasti, kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys iš Vokietijos į Lietuvą pasiektų tikslą patogiai, saugiai ir be nereikalingų nervų. Nesvarbu, ar perkate automobilį Miunchene, planuojate perkelti gyvenamąjį namą iš Berlyno ar ieškote partnerio prekių logistikai – pagrindiniai principai išlieka tie patys. Kiekvienas kilometras, kiekviena valanda reikalauja dėmesio, o raktas į sėkmę slepiasi ne greičiuje, o tikslume ir pasiruošime.

    Įvadas

    Kai kalbame apie logistiką tarp Vokietijos ir Lietuvos, turime omenyje ne tik fizinį atstumą, kuris, priklausomai nuo maršruto, svyruoja nuo 800 iki virš 1300 kilometrų. Tai yra sudėtingas tinklas, kuriame susiduria skirtingi teisiniai reikalavimai, kelių kokybės skirtumai ir logistiniai iššūkiai. Vokietija, kaip viena stipriausių Europos ekonomikų, turi itin galingą infrastruktūrą, tačiau tai nereiškia, kad pervežimas yra paprasta "nusipirk ir pavyzk" procedūra. Krovežiai tenka susidoroti su griežtais eismo apribojimais (pavyzdžiui, automobilių stovėjimo draudimais sekmadieniais ir šventinėmis dienomis), intensyviu eismu didmiesčiuose ir griežtais techninėmis apžiūromis.

    Lietuvoje, priešingai, logistika dažnai remiasi greičiu ir lankstumu, tačiau kelyje tarp šalių, ypač lenkų ir vokiškų autobilių tankumai "Via Baltica" maršrute, gali sukelti nemažai pavojų. Mano patirtis rodo, kad sėkmingas pervežimas prasideda ne tada, kai sunkvežimis išvažiuoja iš sandėlio, o daug anksčiau – kai tik susiformuoja krovinio poreikis.

    Svarbiausia kliento užduotis yra pasirinkti ne pigiausią, o patikimiausią variantą. Rinkoje gausu pasiūlymų, tačiau kaina dažnai atspindi ne tik maršruto ilgį, bet ir draudimo pasitikėjimo lygį, techninį transporto priemonių būklę ir vairuotojų kompetenciją. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda klientai, ir pateiksime išsamius atsakymus, padėsiančius jums jaustis saugiai, pasitikint jūsų krovinio likimu.

    DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

    1. Kiek laiko užtrunka krovinio pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

    Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Teoriškai, važiuojant be sustojimų, atstumas nuo, tarkime, Berlyno iki Vilniaus gali būti įveikiamas maždaug per 12–14 valandų. Tačiau tarptautiniame pervežime "be sustojimų" sąvoka neegzistuoja dėl saugumo reikalavimų ir vairuotojų darbo laiko apribojimų.

    Praktiškai standartinis pervežimo laikas svyruoja nuo 1 iki 3 dienų. Jei krovinys yra iš Vokietijos vakarinės dalies (pvz., Reino kraštas) iki Lietuvos rytų sienų, tai gali užtrukti net iki trijų dienų, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio laiką. Taip pat būtina atsižvelgti į užsakymo sudarymo laiką – jei krovinys surenkamas pietų metu arba vėlai vakare, vairuotojas gali pradėti važiuoti tik kitą dieną dėl vairavimo poilsio režimo.

    Svarbu ir tai, ar tai yra "door-to-door" (nuo durų iki durų) pervežimas. Jei reikia apsilankyti kelete vietų Vokietijoje surinkti prekes (konsolidacija), tai prailgina procesą. Be to, Lenkijoje ir Vokietijoje esantys dideli statybos objektai ar eismo įvykiai gali sukelti neplanuotas uždelstis, kurių nepavyksta išvengti net patyrusiems logistikos specialistams. Todėl visuomet verta planuoti šiek tiek laiko atsargos.

    2. Kaip susiformuoja pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

    Pervežimo kainos formavimas yra sudėtinga lygtis, kurioje susideda keli pagrindiniai veiksniai. Pirmasis ir akivaizdziausias – atstumas. Kuo toliau reikia vežti, tuo brangiau. Tačiau ne mažiau svarbus yra krovinio svoris ir tūris (m³). Logistikoje veikia principas: kai svoris ar tūris užima daugiau vietos ar viršija standartines normas, kaina auga. Pavyzdžiui, vienas kubinis metras plunksnų kainuos taip pat kaip vienas kubinis metras plytų, nes užima tą patį vietą sunkvežimyje, tačiau svorio ribos nebus pasiekiamos, o vietos užims daugiau.

    Taip pat kainą įtakoja kuro kaina, kuri, žinoma, nuolat svyruoja rinkoje. Dauguma profesionalių pervežėjų taiko kuro priedą, kuris gali keistis kas mėnesį, kad padengtų šuolius degalų rinkoje. Negalime pamiršti ir lenkų bei vokiškų kelių mokesčių (vignetės ir nuomos mokestis už automagistrales), kurie yra priskaičiuojami prie savikainos.

    Specialūs reikalavimai, tokie kaip krovinių įkėlimas aukščiau nei pirmame aukšte, reikalingas specialios technikos (kranas su hidraulika) arba ypatingas atsargumo lygis (brangios prekės, taurus metalas, farmacijos produktai), taip pat didina galutinę sumą. Mano patarimas: visada klauskite, ar kaina yra fiksuota, ar gali keistis atsižvelgiant į papildomas aplinkybes.

    3. Ar reikia mokėti muito ar mokesčius, vežant prekes iš Vokietijos?

    Kadangi ir Vokietija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės bei Šengeno erdvės dalis, dauguma krovinių pervežimų vyksta be muita procedūros. Tai reiškia, kad standartinėms prekėms ar asmeniniams daiktams sienos kirtimo metu nėra taikomi muitiniai tarifai, o krovinys nėra fiziškai tikrinamas muitinėje.

    Tačiau yra svarbi išlyga. Jei pervežate akcizinę prekę (pvz., automobilių, alkoholio, tabako gaminių) arba krovinio vertė viršija tam tikrą ribą (priklausomai nuo siuntos tipo – privatus ar komercinis), gali tekti deklaruoti šį krovinių muitinėje ir sumokėti PVM bei akcizą Lietuvoje. Komercinėms siuntoms, kai vežama įmonėms, visada reikia pateikti sąskaitą-faktūrą, pagal kurią apskaičiuojamas PVM.

    Esu matęs atvejų, kai klientai, nupirkę naudotą automobilį Vokietijoje, tikėjosi, kad tiesiog užvež jį be jokų rūpesčių. Jei automobilis yra senesnis nei 30 metų (ne veteranas), jo įvežimas reikalauja PVM mokėjimo pagal nustatytą vertę. Todėl labai svarbu iš anksto pasikonsultuoti su muitinės brokeriu arba pervežėju, kad išvengtumėte nemalonumų sienos kirtimo metu. Profesionali transporto kompanija visada padės suorganizuoti tinkamus dokumentus.

    4. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

    Saugumas yra mūsų verslo širdis. Per dvidešimt metų mačiau, kaip technika ir metodai pasikeitė, tačiau pagrindinis principas išlieka tas pats – krovinys negali judėti. Užtikrinti tai padeda kelios priemonės. Pirma, tai yra tvirtinimo elementai: aštriosios juostos (rinkos), įtempimo grandinės, guminiai kilimėliai ir apsauginiai kampai. Kiekvienas krovinys, net jei tai tik kelios dėžės su baldais, turi būti užtvirtintas taip, kad išlaikytų staigų stabdymą ar posūkį.

    Antra, transporto priemonės patikimumas. Mūsų flotėje naudojami sunkvežimiai yra reguliariai techniškai tikrinami ne tik pagal įstatymus, bet ir pagal griežtesnes vidaus normas. Modernios transporto priemonės yra aprūpintos stabdžių sistemų (ABS, EBS), kurių užduotis – užkirsti kelią krovinio pasislinkimui stabdant.

    Trečia, yra draudimas. Nors visi stengiamės išvengti incidentų, eismą visada lydi rizika. Kiekvienas krovinys turi būti apdraustas pagal CMR konvenciją. Standartinis draudimas dažnai dengia tik ribotą sumą (pvz., 8,33 SDR už kilogramą), todėl brangesniems daiktams (automobiliams, verslo įrangai) būtina sudaryti papildomą draudimą. Visada patariu klientams patikrinti draudimo sąlygas ir, jei reikia, padidinti apdraudimo sumą, kad būtumėte ramūs.

    5. Ar galima pervežti asmeninius daiktus ir baldus (kilnojimas iš Vokietijos)?

    Žinoma, tai viena populiariausių paslaugų. Daugelis lietuvių, grįžtant iš Vokietijos ar persikraustant į Lietuvą, nori parsivežti daugiau nei telpa į asmeninį automobilį. Tokiu atveju kalbame apie dalinį krovinio pervežimą (LTL – Less than Truckload) arba mažesnių sunkvežimių (3,5–7 tonų) nuomą.

    Kilnojimo procese reikia ypatingo dėmesio pakavimui. Baldai, ypač tai, kadangi Vokietijoje dažnai perkama aukštos kokybės furnitūra, turi būti uždengti stambiomis burbulinėmis plėvėmis, aptraukti kartonu ir užtvirtinti. Verta paminėti, kad dauguma pervežėjų siūlo ne tik transportą, bet ir "krovėjų" paslaugas – tai yra vyrų, kurie padės pakrauti ir iškrauti krovinį į/iš buto.

    Jei planuojate pervežti didelį kiekį daiktų, reikia apgalvoti prieigos sąlygas. Vokiški miestai dažnai turi siauras gatves, kuriose sunkvežimis negali užvažiuoti tiesiai prie namo. Tokiu atveju gali tekti perkrauti krovinį į mažesnę transporto priemonę "paskutiniajame mylios etape". Tai brangiau, bet užtikrina, kad jūsų baldai neišlūžta nešant juos per ketvirtį miesto.

    6. Kaip vyksta automobilių pervežimas iš Vokietijos?

    Automobilių pervežimas yra atskira logistikos sritis, reikalaujanti specializuotos technikos. Naudotų ar naujų automobilių parsiuntimas iš Vokietijos Lietuvoje yra labai populiarus dėl geresnės kainos ir būklės. Yra du pagrindiniai būdai: atvira platforma (autovežis) su kitais automobiliais arba uždara priestaba.

    Atvira platforma yra pigesnė, tačiau automobilis yra pažeidžiamas – galimas apšalimas, dulkių patekimas ar akmenukų išmėtymas kelyje (nors aštrūs akmenys yra retenas reiškinys tokiuose maršrutuose). Uždara priestaba yra brangesnė, tačiau ji užtikrina visišką apsaugą nuo oro sąlygų ir vagystės. Tai pasirinkimas tiems, kurie perveža retro automobilius, brangius sportinius modelius ar tiesiog nori maksimalaus saugumo.

    Prieš perduodant automobilį vairuotojui, būtina sudaryti "priėmimo-perdavimo aktą". Jame fiksuojamas automobilio būklė: esamos įbrėžimai, dužų buvimas, kilometražas, degalų kiekis. Mano patirtis rodo, kad šio akto detališkumas išgelbėja nuo ginčų vėliau. Fotografuokite automobilį iš visų pusių prieš uždėdami raktus į vairuotojo rankas.

    7. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kada jis naudingas?

    LTL (Less Than Truckload) reiškia, kad viename sunkvežimyje vežamas ne vieno, o kelių klientų kroviniai. Tai labai populiaru maršrutuose tarp Vokietijos ir Lietuvos, nes tai leidžia klientams sumokėti tik už užimamą vietą, o ne už visą sunkvežimį.

    Šis metodas idealus tada, kai turite kelių palečių prekių, kelias dėžes su baldais ar mažą įrangos partiją. Procesas vyksta taip: sunkvežimis apvažiuoja Vokietijoje pas kelius siuntėjus, surenka krovinius, vėliau juos konsoliduoja sandėlyje (jei reikia) ir važiuoja į Lietuvą. Lietuvoje atvirkščiai – krovinys iškraunomas kiekvienam klientui.

    Trūkumas gali būti laikas – reikia laukti, kol surenkamas visas krovinys, o taip pat galimas krovinių perkrovimas (tranzitinis sandėlis), kas, nors ir atliekamas atsargiai, visada kelia nežymų pažeidimo riziką. Tačiau dėl kainos ir efektyvumo tai dažniausiai geriausias pasirinkimas smulkiems ir vidutiniams siuntoms.

    8. Kokius dokumentus turi pateikti siuntėjas ir ką gaus gavėjas?

    Dokumentų tvarka yra būtina sąlyga sėkmingam pervežimui. Pagrindinis dokumentas yra CMR sąvada (tarptautinis vežimo raštas). Jis yra pagrindas, kuris fiksuoja sutartį tarp siuntėjo, pervežėjo ir gavėjo. Jame nurodomi siuntėjo ir gavėjo duomenys, krovinio aprašymas, svoris, vienetų skaičius ir pasirašymai.

    Be to, būtina pateikti prekių sąskaitą-faktūrą (invoice). Ji reikalinga ne tik apmokestinimui, bet ir krovinio identifikavimai muitinėje arba patikrinimo metu. Jei pervežami specialūs daiktai (pvz., chemikaliai, maisto produktai), gali prireikti papildomų sertifikatų ar leidimų.

    Gavėjas Lietuvoje turi atidžiai patikrinti, ar krovinys atvyko nepažeistas, ar dėžės neuždūžtos, ir tik tada pasirašyti CMR sąvadą. Jei pastebite pažeidimus – užfiksuokite juos dokumente (parašykite pastabą "su nuomone"). Pasirašius be pastabų, vėliau bus labai sunku įrodyti pervežėjo kaltę dėl sugadinimo.

    9. Ar galiu sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

    Šiuolaikinėje logistikoje "juodosios dėžės" nebėra. Profesionalios transporto kompanijos savo transporto priemones aprūpina GPS stebėjimo sistemomis. Tai leidžia ne tik mums, dispečeriams, kontroliuoti vairuotojo darbo laiką ir maršrutą, bet ir klientams suteikti ramybę.

    Dažniausiai klientui siunčiamas nuoroda (linkas), kurioje jis gali pamatyti, kur yra jo krovinis. Galite matyti ne tik vietą žemėlapyje, bet ir numatomą atvykimo laiką (ETA). Tai labai svarbu planuojant savo darbus – žinoti, ar reikia laukti iki vakaro, ar krovinys atvyks ryte.

    Mano nuomone, skaidrumas yra vienas iš patikimumo požymių. Jei pervežėjas negali pasakyti, kur yra krovinis, arba sako "važiuoja kažkur", tai raudonas vėliavėlė. Visada pasirinkite tiekėją, kuris siūlo stebėjimo galimybę.

    10.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.