Pervežimas į Vokietiją – patogus ir greitas būdas: viskas, ką reikia žinoti

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių Europos Sąjungos ekonomikos variklių ir, natūralu, pagrindine prekybos bei logistikos kryptimi. Būnant šalia šios gigantiškos rinkos, lietuviams verslo atstovams, taip pat privatiems asmenims, dažnai kyla poreikis organizuoti krovinių pervežimus į Vokietiją. Esąs šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai pasakyti: logistika tarp šalių niekada nebuvo tokia prieinama, tačiau ir tokia sudėtinga kaip šiandien. Rinka pasikeitė – pasirodė naujų technologijų, kliento reikalavimai augo, o standartai tapo griežtesni. Nepaisant to, pagrindinis tikslas išlieka tas pats – krovinys turi pasiekti paskirties vietą saugiai, laiku ir pageidaujama kaina.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip šiandien veikia krovinių gabenimas į Vokietiją. Mes neapsiribosime sausa teorine informacija, bet panagrinėsime praktinius niuansus, kurie lemia sėkmingą pervežimą. Nesvarbu, ar reikia pervežti vieną sofą į Miuncheną, ar pilną furoą prekių į Hamburgo uostą, principai išlieka panašūs. Suprasdami, kaip veikia ši sistema, galėsite ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti nereikalingo streso bei rūpesčių.

Kodėl pervežimas į Vokietiją dažnai vadinamas „patogiu ir greitu“? Viskas susideda iš infrastruktūros, geografinės padėties ir profesionalių logistikos paslaugų derinio. Lietuva ir Vokietija jungiami gerai išvystyti autostradų tinklai, o Schengeno erdvės nauda leidžia išvengti ilgos laukimo ties sienų perėjimais. Tačiau „greitas“ nereiškia „nerūpestingas“. Tikslus planavimas, dokumentų tvarkymas ir tinkamas transporto pasirinkimas – tai raktas į sėkmę. Toliau pateikiamame išsamų DUK (Dažnai Užduodamų Klausimų) skyriuje atsakysiu į visus rūpimus klausimus, padėsiančius jums jaustis tikrais logistikos proceso žinovais.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie krovinių pervežimą į Vokietiją

Šiame skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai visada man užduoda. Atsakymai į juos paremti ilgamete praktika ir žiniomis apie Vokietijos specifiką.

1. Kiek laiko užtrunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis, nes viskas priklauso nuo krovinio tipo ir pasirinkto transporto. Vidutiniškai, kai kalbame apie standartinį tentinį sunkvežimį (kai kurie vadina juos „fūrais“), važiavimas nuo Lietuvos sandėlio iki Vokietijos paskirties vietos (pvz., Berlynas, Miunchenas, Hamburgas) trunka apie 18–24 valandas, jei vairuotojas vairuoja be pertraukų. Tačiau mes laikomės Europos Sąjungos darbo laiko reglamento, kuris reikalauja po 4,5 valandų vairavimo daryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų – 45 minučių (arba ilgesnį) poilsį. Be to, kasdieninis poilsis turi trukti 11 valandų.

Todėl realus laikas nuo pakrovimo iki iškrovimo, kai kalbame apie tiesioginį važiavimą, yra apie 1–2 dienas. Jei pasirinkote dalyvinių krovinių (kai viename transporto priemonėje vežami kelių klientų kroviniai) paslaugą, terminas gali trukti ilgiau – paprastai nuo 3 iki 5 dienų. Tai susiję su tuo, kad reikia surinkti kitus krovinius, iškrauti juos kelyje ir pataikyti į konkretų laiko langą. Tačiau dėl to kaina žymiai mažesnė. Jei krovinys skubus, visada galima rinktis „Ekspres“ paslaugą, kai transportas skirtas tik jūsų siuntai ir važiuoja be sustojimų (išskyrus privalomus poilsius).

2. Kaip susiformuoja krovinių pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainodara logistikoje yra kompleksinis procesas, kurį dažnai supranta tik profesionalai. Nebėra tiesioginio kainyno, kur viskas fiksuota, rinka yra dinamiška. Pagrindiniai komponentai, formuojantys kainą, yra: kuro kaina, vairuotojo atlyginimas, transporto priemonės amžius ir techninė būklė, taip pat Vokietijoje galiojantys mokesčiai.

Svarbu paminėti, kad Vokietijoje mokesčiai už kelių naudojimą (vadinamieji „Maut“ mokesčiai) yra vieni aukščiausių Europoje. Jie skaičiuojami pagrindant sunkvežimio emisijų klasę ir nuvažiuotų kilometrų skaičių. Taigi, atstumas tiesiogiai įtakoja galutinę sumą. Taip pat kainą įtakoja sezoniškumas – prieš šventes (Kalėdas, Velykas) arba statybų sezono metu kainos gali šokteli dėl transporto trūkumo.

Kainą taip pat lemia krovinio „sudėtingumas“. Jei tai standartinis paletėmis padėtas krovinys, kurį galima perkelti su šakėmis ar keltuvu, kaina bus standartinė. Jei reikia kelti įrenginius, kuriuos reikia įtvirtinti specialiais dirželiais, arba jei krovinys yra nestandartinio dydžio (pvz., ilgos lentos, statybinės konstrukcijos), reikalingas specialus įranga, kas padidina kainą. Galiausiai, vietos sandėlyje bei iškrovimo vietos sąlygos (ar reikia naudoti manipuliatorių „Heftruck“, ar yra pakraunimo aikštelė) taip pat gali turėti įtakos galutiniam sąskaitos dydžiui.

3. Kokius dokumentus reikia parengti kroviniui sėkmingai pervežti į Vokietiją?

Dokumentų tvarkymas yra pusė sėkmės tarptautiniuose pervežimuose. Nors Lietuva ir Vokietija yra ES narės, tai nereiškia, kad galima važiuoti „tuščiomis“. Pagrindinis dokumentas yra CMR sąskaita-faktūra (tarptautinė krovinių pervežimo sutartis). Ji turi būti užpildyta tiksliai: nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio svoris, vietų skaičius ir prekių pavadinimas. Neteisingai užpildyta CMR sąskaita gali sukelti problemų muitinėje arba baudų policijai sustabdžius transportą.

Be to, būtinos prekių sąskaitos-faktūros (kometinis) arba pasiuntimo kvitai. Juose turi būti aiškiai nurodyta, kas yra vežama, prekių vertė ir jų kilmė. Jei vežamos naudotos prekės (pvz., perkeltas baldas iš buto), rekomenduojama turėti deklaraciją, kad tai yra asmeninis turtas, ne skirtas prekybai, nors ES viduje tai dažniau formalumas. Jei pervežami ypatingi kroviniai (pvz., chemikos, maisto produktai, gyvūnai), gali reikėti papildomų sertifikatų ar leidimų. Visada patariu klientams prieš pradedant pervežimą pasikonsultuoti dėl dokumentų, nes trūkstamas popierius gali sustabdyti fūrą sienoje arba paskirties vietoje ir neleisti ją iškrauti.

4. Ar reikia eiti per muitinę pervežiant krovinius į Vokietiją?

Kadangi abi šalys yra Europos Sąjungos narių, prekių judėjimas tarp jų laisvas, tai yra nėra muitų. Tačiau tai nereiškia, kad muitinės kontrolės nėra. Vokietijos muitinė (Zoll) yra labai aktyvi ir tikrina ne tik muitus, bet ir mokesčių (PVM) mokėjimą bei prekių legalumą.

Jei vežate prekes skirtas prekybai (B2B), PVM mokėjimas vyksta pagal atitinkamas PVM apskaitos schemas (dažniausiai atsiskaitoma savo šalies valstybinei mokesčių inspekcijai, jei abu subjektai yra PVM mokėtojai). Čia svarbu, kad gavėjas Vokietijoje būtų užregistruotas ir pateiktų savo PVM mokėtojo kodą. Jei vežate prekes asmeniniam naudojimui (B2C), PVM mokėjimas gali būti taikomas Vokietijoje, jei vertė viršija tam tikrą slenkstį (nors dažniausiai mažos vertės siuntos nėra apmokestinamos).

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į draudžiamų ar apribotų prekių sąrašą. Jei būsite sustabdyti ir rasta prekių, kurių negalima vežti (pvz., alkoholis be akcizo ženklo, neteisėti vaistai, netikros prekės), baudos gali būti milžiniškos, o krovinys konfiskuotas. Taigi, formaliai „per muitinę“ eiti nereikia (nėra fizinių punktų sienoje), tačiau krovinys turi būti „muistinei“ tinkamas.

5. Kaip reikia supakuoti krovinius, kad jie saugiai pasiektų Vokietiją?

Supakavimas yra vienas svarbiausių dalykų, kurį dažnai nepaisome. Esąs šioje srityje, galiu pasakyti: 90% krovinio sugadinimų atsitinka ne dėl blogo vairavimo, o dėl blogo pakavimo ir įtvirtinimo. Vokietijos keliai ir autostrados (Autobahn) yra aukštos kokybės, tačiau važiavimas 90 km/h greičiu (sunkvežimiams daug kur ribojamas greitis) su staigiais stabdymais posūkiuose sukelia didžiulę inerciją.

Krovinys turi būti supakuotas taip, kad išlaikytų vibraciją, smūgius ir posūnius. Paletės turi būti apvyniotos stipria stretch plėvele, o prekės ant jų – užfiksuotos, kad nenušoktų. Jei vežate baldus ar brangų techniką, rekomenduojama naudoti dėžes su putomis, burbuliukų plėvelę ir kartoną. Labai svarbu užtikrinti, kad krovinio centre svorio balansas būtų tolygus.

Transporto priemonėje krovinys turi būti tvirtai įtvirtintas dirbeliais (tarpinėmis) ir diržais. Vairuotojas prieš išvykdamas visada tikrina įtvirtinimą, tačiau jei paletės sugedusios ar blogai supakuotos, net geriausi diržai neleis išvengti incidento. Pervežimo įmonės dažnai siūlo pakavimo paslaugas – verta jomis naudotis, dėl jūsų ramybės.

6. Kokius prekes draudžiama arba neleistina vežti į Vokietiją?

Kiekviena šalis turi savo reglamentus, tačiau Vokietija yra ypatingai griežta dėl saugos ir aplinkos apsaugos. Absoliučiai draudžiama vežti sprogmenis, ginklus (be specialių leidimų), narkotikus ir pavojingas chemines medžiagas (be specialios ADR licencijos ir transporto). Taip pat griežtai reguliuojami maisto produktai ir gyvūnai. Vežant maistą, reikia turėti sanitarinius pažymėjimus ir laikytis šalto grandinės režimo.

Dėmesio reikalauja ir intelektinės nuosavybės pažeidimai – netikros drabužių arba elektronikos prekės. Vokietijos muitinė ir muitinės policija (Finanzkontrolle Schwarzarbeit) dažnai tikrina šias siuntas, ypač jei jos keliauja iš Azia per Lietuvą. Jei bus rasta piratijos prekių, jos bus konfiskuotos, o siuntėjas baudžiamas.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į alkoholio ir tabako gaminius. Asmeninis importas yra ribojamas (pvz., 10 litrų stipraus alkoholio, 90 litrų vyno), o didesni kiekiai laikomi prekybiniais ir reikalauja akcizo mokesčio mokėjimo Vokietijoje. Prieš veždami tokius krovinius, visada patikrinkite aktualius limitus.

7. Kas yra dalyviniai kroviniai (part loads) ir kada juos verta rinktis?

Dalyviniai kroviniai yra vienas iš efektyviausių būdų sutaupyti. Tai tokių pervežimų tipas, kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Pavyzdžiui, vienam klientui reikia vežti 3 paletes į Berlyną, kitam – 5 paletes į Frankfurtą, o trečiam – 2 paletes į Miuncheną. Logistikos kompanija sukuria maršrutą, kuriuo aplankoma visos šios vietos.

Tai patogu tiems, kurie neturi pakankamai krovinio pilnam furai užpildyti (mažiau nei 10–12 europaletės vietų). Kaina šiuo atveju skaičiuojama už užimtą vietą (pvz., už 1 metro ilgio vietą arba už paletę). Nors trukmė gali būti šiek tiek ilgesnė dėl iškrovimo-krovimo tarpinių taškų, tačiau ekonomija yra akivaizdi. Jei jums nereikia, kad krovinys atvyktų būtent „rytoj“, tai geriausias pasirinkimas. Be to, dalyviniai kroviniai yra draugiškesni aplinkai, nes mažiau važiuoja tuščių fūrų keliais.

8. Ar galima pervežti asmeninį automobilį į Vokietiją ir kaip tai vyksta?

Taip, automobilių pervežimas yra labai populiari paslauga, ypač tarp tų, kurie persikelia gyventi arba parduoda/įsigyja automobilį iš kitos šalies. Yra du pagrindiniai būdai: automobilis gali būti vežamas autovežyje (specialioje platformoje) arba gali būti užkabintas priekaboje už sunkvežimio (jei tai nėra didelis sunkvežimis, o vilkikas su priekaba, kurioje yra vietos automobiliams).

Autovežiai yra saugesni ir patogesni, nes automobilis tiesiog užvažiuoja aukštyn ir užfiksuojamas. Jis nevežia savo jėgomis, taigi nenukaupia ridos. Dokumentu reikia nedaug – techninis pasas, vairuotojo pažymėjimas (jei automobilis važiuoja savo eiga, kas retai daroma su autovežiais) ir sutartis.

Svarbu prisiminti, kad jei automobilis nėra užregistruotas (neturi valstybinių numerių), jo važiavimas gali būti apribotas. Taip pat, jei pervežate naują automobilį iš ne ES šalies per Lietuvą į Vokietiją, reikės susitvarkyti Muitinės Sąjungos deklaraciją (EXS) ir sumokėti PVM bei mokesčius Vokietijoje. Tai sudėtingesnis procesas, reikalaujantis gero supratimo apie ES muitinės taisykles.

9. Kas nutinka, jei krovinys sugenda arba dingsta kelyje? Kaip veikia draudimas?

Tai klausimas, kurį visada užduodu pats, prieš pradedant bendradarbiauti, nes nelaimingi atsitikimai įvyksta. Profesionalios pervežimo įmonės visada turi CRMO draudimą (Carrier’s Liability Insurance). Tai atsakomybės draudimas, kuris draudžia patikėtą krovinių vertę. Esant CRMO draudimui, jei krovinys pasigeria dėl avarijos, gaisro ar pavogiamas, įmonė atsiskaito pagal sutartyje nurodytą atsakomybės ribą (pagal CMR konvenciją, paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą).

Tačiau verta žinoti, kad standartinis CRMO draudimas visada apmoka tik tikrąją krovinio vertę, o ne rinkos kainą. Jei pervežate brangų meno kūrinį ar unikalią techniką, rekomenduojama papildomai apdrausti krovinį (All Risk draudimas). Tokiu atveju, įvykus incidentui, gausite visą sumą.

Jei pastebite, kad krovinis pažeistas jį priimant, būtina nedelsiant suformuoti CMR pastabą (protokolą) vairuotojo buvimo vietoje. Nufotografuokite pažeidimus. Jei pasirašysite dokumentus be pastabų, o vėliau sandėlyje rasti sugedimų, įmonė gali atsisakyti atlyginti, teigdama, kad žala įvyko jums prižiūrint. Visada tikrinkite krovinių būklę prieš pasirašant dokumentus.

10. Kaip pasiruošti pervežimui, kad processas vyktų sklandžiai?

Galiausiai, praktiniai patarimai, kurie padės išvengti nesusipratimų. Pirmiausia, tiksliai apibrėžkite, ką norite pervežti. Nurodykite tikslius svorius ir matmenis. Dažnai klientai sako „apie toną“, o realiai būna 1,5 tonos – tai gali lemti tai, kad krovinis netilps į pasirinktą transportą arba bus viršyta leistina masė.

Antra, pasirūpinkite prieiga.