Pervežimas į Vokietiją: lankstūs išvykimo punktai – efektyvios logistikos pagrindas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik Lietuvos pagrindine prekybos partnerke, bet ir logistikos širdimi visoje Europoje. Kasdien tūkstančiai tonų krovinių keliauja mūsų automagistralėmis link Vokietijos pramonės centrų – nuo Miuncheno iki Hamburgo, nuo Berlyno iki Frankfurto. Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, esu matęs, kaip pasikeitė rinka: anksčiau būdavo svarbiausia tik kaina, šiandien klientą domina daugiau – greitis, patikimumas ir, svarbiausia, patogumas. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių sėkmingą bendradarbiavimą, yra galimybė pasirinkti lankstus išvykimo punktus.

Ką tai reiškia praktiškai? Tai vartotojui (ar verslui) suteikiama galimybė nenukti į standartinį, dažnai užimtą terminalą ar sandėlį, bet organizuoti krovinių paėmimą tiesiai iš patogios vietos – gamyklos kiemo, sandėlio vartų ar net privačios nuomos aikštelės. Toks lankstumas nėra tik papildomas „privalumas“, o dažnai būtina sąlyga išlaikyti tiekimo grandinės sklandumą. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime, kaip veikia tokia sistema, kokią naudą ji atneša ir kodėl verta pasitikėti profesionalia ekspedicijos komanda, kurios vairuotojai sugeba adaptuotis prie bet kokių sąlygų.

Nors Vokietija pasaulyje žinoma kaip tikslumo ir pavyzdžio šalis, ten patenkantys krovinių pervežimai gali būti sudėtingi dėl griežtų grafikų, specifinių kelių ribojimų ir didelio koncentracijos. Todėl, kai kalbame apie lankstus išvykimo punktus Lietuvoje, mes iš tikrųjų kalbame apie logistikos proceso optimizavimą jau pačiame pradžioje. Jei krovinys pasiemamas vėlai ar ne iš tos vietos, kur buvo planuota, vėluojamas visas maršrutas, o tai Vokietijoje gali reikšti nemažas baudas ar net prarastą klientą.

Šiame straipsnyje mes ne tik paaiškinsime techninius niuansus, bet ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kuriuos su manimi dalijasi klientai, renkantys optimalų pervežimo variantą. Mūsų tikslas – padaryti tą procesą kuo aiškesnį ir skaidresnį, nes žinojimas – pusė sėkmės versle.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas tiksliai yra laikomas „lankstiu išvykimo tašku“ ir kaip jis skiriasi nuo įprasto terminalo?

Lankstus išvykimo taškas (arba flexi-pickup) bet kurio logistikos specialisto akimis yra vieta, kuri nėra fiksuota ekspeditoriaos ar kurjerio sutartyje kaip pastovus adresas. Įprastai, pasirenkant standartinį pervežimą, siuntėjas turi pristatyti krovinį į tam tikrą terminalą ar sandėlį iki konkrečios valandos, pavyzdžiui, iki 12:00 valandos. Tačiau lankstus išvykimas leidžia mums patys atvykti pas klientą.

Tai gali būti gamykla Utenoje, statybos aikštelė Klaipėdoje ar net mažas prekybos centras Alytuje. Skirtumas yra tame, kad mes pritaikomės prie jūsų, o ne jūs pritaikomėte prie mūsų. Techniniu požiūriu, tai reiškia, kad vairuotojas turi tikslų koordinates, kontaktinį asmenį, kuris jį priims, ir supratimą apie vietos infrastruktūrą (ar ten gali užvažiuoti sunkvežimis su priekaba, ar reikia mažesnės transporto priemonės). Tai sutaupo laiką, kurį būtų reikėję sugaišti vežant krovinį į terminalą, ir išvengia papildomo krovinio perkrovimo (perkrovimo rizikos).

2. Ar lankstaus išvykimo taško pasirinkimas brangiau nei įprastinis pervežimas?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“. Pirmiausia, reikia skirti papildomus išlaidas nuo bendrosios kainos efektyvumo. Jei pasirinksite lankstų išvykimą, kaina gali šiek tiek padidėti dėl to, kad reikia planuoti maršrutą individualiai, o ne pagal fiksuotą grafiką taškas A → taškas B → taškas C. Taip pat gali būti taikomi mokestis už važiavimą į atokesnius rajonus, kur vairuotojas praleidžia daugiau laiko.

Tačiau, jei įsivaizduosite situaciją iš verslo pusės, lankstus išvykimas dažnai būna pigesnis. Kodėl? Nes jums nereikia samdyti savo transporto, kad nuvežtumėte prekes į terminalą, arba mokėti savo darbuotojams už papildomą laiką. Be to, sumažėja krovinio pažeidimo rizika, kadangi jis nėra kelis kartus kraunomas ir iškraunamas. Taigi, nors tiesioginis sąskaitos faktūros skaičius gali būti didesnis, bendrosios išlaidos (operacinės ir laiko atžvilgiu) dažnai būna žymiai mažesnės. Dirbdamas šioje srityje, visada sakau klientams: vertinkite ne tik EUR sumą, bet ir savo taikomųjų išteklių sutaupymą.

3. Kaip susitvarkoma su dokumentais, jei krovinys pasimamas iš neįprastos vietos, pvz., statybos aikštelės?

Dokumentacija yra logistikos kraujas, ir tai viena sričių, kurioje negalima būti lankstų neteisėtai. Neatsižvelgiant į tai, ar krovinys pasimamas iš modernaus sandėlio su konvejeriais, ar iš durų lauko statybvietėje, reikalavimai lieka tie patys. Mūsų patirtis rodo, kad statybos aikštelėse dažnai kyla problemų dėl to, kad ten nėra gero interneto ryšio ar spausdintuvo.

Todėl procesas yra toks: visi pagrindiniai dokumentai (CMR važtaraštis, prekių sąrašas, eksporto deklaracijos, jei reikia) paruošiami elektroniniu būdu iš anksto. Vairuotojas atvyksta su planšete ar telefonu, kuriame gali parodyti duomenis arba pasirašyti elektroniniu būdu. Jei klientas reikalauja popierinio CMR, jis atspausdinamas iš anksto, o vienintelis dalykas, kurį reikia padaryti vietoje, yra patikrinti fizinį krovinių būklę ir užpildyti priėmimo-priėmimo aktą (jei yra trūkumų). Profesionalus vairuotojas visuomet su savimi turi „defektų aktą“ formą, kurioje galima užfiksuuoti netgi smulkias dėmes, kad vėliau nekilštų ginčų dėl kilmės būklės.

4. Kokios rūšies krovinius dažniausiai pervežame į Vokietiją pasinaudodami lankstaus išvykimo galimybe?

Vokietijos rinka labai įvairi, todėl ir krovinių spektras milžiniškas. Tačiau, remiantis mano daugiau nei 20 metų patirtimi, lankstaus išvykimo paslauga labiausiai aktuali trims kategorijoms: statybinės medžiagos ir įranga, mašinos dalys bei komponentai gamybai, ir mažmeninės prekybos siuntos (e-commerce).

Statybinėms medžiagoms (plokštėms, cementui, mūro blokams) lankstumas būtinas, nes jos dažnai būna didelių matmenų ir sunkiai pervežamos į terminalą. Gamybiniams komponentams svarbus laikas – jei gamykloje trūksta vienos detalės, visas cechas stovi, todėl reikia skubiai atvykti ir paimti ją tiesiai iš tiekėjo sandėlio. O mažmeninės prekybos siuntoms (kai klientas parduoda per „Amazon“ ar savo el. parduotuvę) lankstumas reiškia galimybį susigrąžinti prekes iš pirkėjų arba susivienodinti siuntas iš skirtingų vienetinių pardavėjų vienoje vietoje prieš išvykstant. Vokietijos klientai labai mėgsta, kai procesas vyksta „be pertraukų“, todėl šie krovinių tipai sudaro didžiąją dalį mūsų suvestinių (groupage) siuntų.

5. Kaip lankstūs išvykimo taškai veikia su „suvestinėmis“ (groupage) siuntomis?

Tai yra vienas įdomiausių ir sudėtingiausių logistikos elementų. Suvestinės siuntos reiškia, kad viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Tradiciškai, ekspeditoriai renka visus krovinius viename dideliame sandėlyje (hub’as), ten juos suruošia ir tik tada veža.

Lankstus išvykimas šiuo atvejui reiškia, kad sunkvežimis arba jo „pėsčiasis“ (krovininis mikroautobusas) atlieka maršrutą pagal konkretų sąrašą adresų. Pavyzdžiui, ryte vairuotojas važiuoja į Panevėžį pasimti vieną kietąjį diską, tada į Vilnių pasimti dėžę su tekstilėmis, o paskui į Kauną papildomai pasiimti elektronikos. Visi šie kroviniai sujungiami vienoje transporto priemonėje, kurią vėliau galima perkrauti į didelį vilkiką, važiuojantį į Vokietiją, arba, jei kiekis leidžia, tiesiog važiuooti mažesniu sunkvežimiu. Čia svarbiausia yra tikslus laiko planavimas – negalima leisti, kad vieno kliento laukimas trukdytų kitiems. Mūsų komanda naudoja specialią programinę įrangą, kuri realiu laiku skaičiuoja optimalų maršrutą, atsižvelgdama į eismo situaciją ir krovimo laiką.

6. Kokius iššūkius sukelia Vokietijos specifika (pvz., „Umweltplakette“ ar kelių mokesčiai) planuojant išvykimo taškus Lietuvoje?

Nors tai gali pasirodyti keista, bet Vokietijos specifika pradedama svarstyti dar Lietuvoje, kai tik žinomas galutinis tikslas. Vokietijoje griežtai reglamentuojami transporto priemonių išmetamųjų dujų standartai, todėl įsome miestus (pvz., „žaliai zonai“) negali važiuoti senesni sunkvežimiai. Jei jūsų išvykimo taškas Lietuvoje reikalauja specifinės technikos, o galutinis tikslas Vokietijoje – „žaliaji“ miesto centras, mes privalome pasirinkti tinkamą automobilį iš karto.

Taip pat svarbu vokiškas mokesčiai už kelių naudojimą (MAUT). Jis priklauso nuo automobilio svorio ir išmetamųjų dujų klasės. Planuodami lankstų išvykimą, mes jau iš anksto apskaičiuojame šias išlaidas, kad kaina klientui netektų keisti maršruto metu. Be to, Vokietijoje labai griežtai tikrinama poilsio laika. Jei lankstus išvykimas Lietuvoje užtrunka ilgiau nei planuota (dėl lėto krovimo), vairuotojas gali neturėti pakankamai laiko legaliai atvykti į Vokietiją be pažeidimų. Todėl visada įtraukiame laiko rezervą į grafiką.

7. Kas nutinka, jei krovinys pasiruoštas vėlai, o vairuotojas jau atvykęs į lankstų išvykimo tašką?

Tai klasikinis logistikos neramumas. Vairuotojo laikas – tai pinigai, o Vokietijoje laikas – dar ir griežtai reglamentuojamas taisyklėmis. Jei klientas nepasiruošęs vėluoja (pavyzdžiui, dar nepakrovė prekių), mūsų procedūra tokia: vairuotojas nedelsdamas praneša dispečeriui.

Dispečieris susisiekia su klientu ir aiškinasi, kiek laiko užtruks. Jei tai trukdo tik 15–30 minučių, dažniausiai tai įskaičiuojama kaip nemokamas laukimo langas (kuris yra apskaičiuojamas kainoje). Jei vėlavimas ilgesnis nei 1 valanda, pradedama skaičiuoti stovėjimo valanda. Jos tarifas paprastai nustatomas iš anksto sutartyje. Svarbiausia čia yra komunikacija. Jei klientas iš karto praneša „mes vėluosime valandą“, mes galime iš karto pakeisti vairuotojo grafiką – jam gali būti leista paimti poilsio arba iš anksto pakeisti kito užsakymo laiką. Problemas kelia tik tyla, kai vairuotojas laukia ir nežino, kiek laiko tai truks. Mūsų 20 metų patirtis moko, kad nuoširdus ir greitas pranešimas išsaugo nervus ir pinigus abiems pusėms.

8. Ar galima pervežti krovinius, kuriems reikalingas temperatūrinis režimas (šaldytuvai), naudojant lankstus išvykimus?

Žinoma, ir tai yra labai populiari paslauga, ypač pervežant maisto produktus, vaistus ar netgi kai kurias chemines medžiagas. Lankstus išvykimas šiuo atveju reiškia, kad atvykstame su šaldytuvu prie jūsų sandėlio ar parduotuvės.

Čia yra vienas kritiškai svarbus niuansas: „šaltės grandinės“ taisyklės. Negalima tiesiog atidaryti šaldytuvo durų lauke ir palikti jų atvirų ilgam, jei lauke +30 laipsnių šilumos. Todėl, planuodami tokius išvykimus, visada tikriname infrastruktūros pasirengimą. Ar yra pakankamai erdvės manešruoti sunkvežimiui? Ar yra rampa? Jei krovinys pasimamas iš prekybos salės, kur nėra rampų, reikia planuoti papildomą įrangą (pavyzdžiui, hidraulinę „ranką“ arba autokraną, jei tai paletės). Taip pat svarbu, kad krovinys jau būtų atšaldytas iki reikiamos temperatūros prieš įkėlimą – neįkelsime šiltos mėsos į vėsų sunkvežimį ir tikimės, kad jis atvės greitai; tai sugadins produktus. Vokietijoje šių reikalavimų kontrolė (HACCP standartai) yra itin griežta, todėl viskas pradedama dar nuo Lietuvos išvykimo taško.

9. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas, kai jis pasimamas iš neapsaugotos vietos?

Saugumas yra mūsų prioritetas nr. 1, ypač kai kalbame apie lankstus išvykimus, kur vietos gali būti mažiau kontroliuojamos nei dideliuose terminaluose. Prieš atvykstant į vietą, vairuotojas įvertina aplinką. Jei tai atvira aikštelė be apsaugos, vairuotojas ne palieka automobilio be priežiūros, nebent sutarta su klientu, kad bus suteikta apsauga.

Techninės priemonės taip pat svarbios: visi mūsų sunkvežimiai yra apginkluoti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia mums matyti automobilio vietą realiu laiku. Jei krovinys ypač vertingas, galime pasiūlyti palydovą (antrą vairuotoją) arba net fizinę apsaugą, jei to reikalauja rizika. Taip pat naudojame užraktus ant priekabos durų, kurie sužeidžia apsaugos plombas. Kraunant krovinį, vairuotojas visuomet fotografuoja jo būklę ir užrakinimo procesą – tai yra mūsų ir jūsų draudimas prieš galimus ginčus dėl vagysčių ar pažeidimų kelyje. Vokietijoje vagysčių statistika yra nemaža, todėl prevencija prasideda jai įkėlimo metu Lietuvoje.

**10.