Pervežimas į Vokietiją: greitas ir patikimas maršrutas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik pagrindine Lietuvos prekybos partnere, bet ir logistikos širdimi visoje Europoje. Kasdien t šalis vyksta tūkstančiai sunkvežimių, vežančių įvairiausius krovinius – nuo mažų siuntų iki industrinių įrengimų. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, keliai ir klientų lūkesčiai. Vienas dalykas išlieka nepakitęs: norint, kad prekės pasiektų paskirties vietą laiku ir saugiai, reikalinga ne tik techniškai tvarkinga technika, bet ir išsamiai suplanuota strategija.

Straipsnyje aptarsime visas subtilybes, susijusias su krovinių gabenimu į Vokietiją. Mes nekalbėsime tik apie tai, kaip vairuotojas vairuoja automobilį. Mes kalbėsime apie tai, kaip susiformuoja kaina, kodėl reikalingi tam tikri dokumentai, kuo skiriasi dalinis ir pilnas krovinių pervežimas ir, svarbiausia, kaip klientas gali užtikrinti, kad jo krovinys bus pristatytas be nereikalingų nerimų. Šis maršrutas, nutiesęs tarp Vilniaus (ar bet kurio kito Lietuvos miesto) ir Berlyno, Miuncheno ar Hamburgo, gali būti ir greitas, ir patikimas – jei žinai, kaip jį organizuoti.

Šiandieninėje rinkoje „greitas“ reiškia ne tik tai, kad sunkvežimis važiuoja dideliu greičiu (kas ir taip yra reglamentuota), bet ir tai, kad visa logistika nuo užsakymo iki pristatymo yra optimizuota be užstrigimų. „Patikimas“ reiškia, kad krovinys yra apsaugotas ne tik fiziškai, bet ir juridiniais bei draudiminiais aspektais. Gilindamiesi į šias temas, padėsime jums suprasti, kaip pasirinkti tinkamą partnerį ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias daro naujoki logistikos srityje.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje sekcijoje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda per savo ilgą karjerą. Šie atsakymai padės jums sudaryti išsamią vaizdą apie tai, kas vyksta užkulisiuose.

1. Kiek laiko paprastai užtrunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Laikas priklauso nuo konkretaus maršruto ir krovinio tipo, tačiau esant standartinioms sąlygoms, tranzitas iš Lietuvos į Vokietiją trunka nuo 1 iki 3 dienų. Jei krovinys yra skubus, dažnai galima organizuoti tiesioginį važiavimą (be tarpinių sustojjimų), kai vairuotojas nuvažiuoja į paskirties vietą be pernakvojimo (jei tai leidžia vairavimo poilsio režimas) arba su viena pernakvOTE. Tačiau dažniausiai kalbame apie 24–48 valandas nuo to momento, kai sunkvežimis užkraunamas, iki momento, kai jis iškraunamas pirkėjo sandėlyje.

Svarbu prisiminti, kad jei tai yra dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload), reikėtų skirti papildomo laiko krovinio konsolidacijai terminaluose. Tokiu atveju terminas gali išsitęsti iki 3–4 dienų, nes reikia surinkti kelis užsakymus į vieną sunkvežimį, kad maršrutas būtų ekonomiškai naudingas. Be to, dideliuose Vokietijos miestuose, tokiuose kaip Berlynas ar Miunchenas, dėl intensyvaus eismo ar ribojimų (pvz., pristatymas naktį), pristatymas gali būti šiek tiek atidėliojamas. Mano patirtis rodo, kad geriausia visada aptarti realų terminą su logistikos vadovu pateikiant užsakymą, o ne remtis tik abstrakčiais standartais.

2. Kokius dokumentus reikia parengti sėkmingam pervežimui?

Pagrindinis ir neatsiejamas dokumentas yra prekių transportavimo sutartis (CMR sąvadas). Jis yra pagrindinis įrodymas, kad krovinys buvo perduotas pervežimui ir nustato atsakomybę. Be CMR, būtina turėti tinkamai užpildytą komercinęinvoice (PVM sąskaitą-faktūrą) ir pakavimo sąrašą (packing list), ypač jei krovinys sudėtingas arba jame yra daug skirtingų prekių. Šie dokumentai turi atitikti realią krovinio būklę ir kiekį, kad išvengtume nesusipratimų muitinėje ar pirkėjo sandėlyje.

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES narės ir sankcijų zonoje nebeegzistuoja vidinės muitinės kontrolės, vis tiek gali būti atliekami pavieniai patikrinimai. Todėl labai svarbu, kad visi dokumentai būtų tikslūs. Jei pervežamos specialios prekės, pavyzdžiui, alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai arba pavojingos medžiagos (ADR), reikalingi papildomi leidimai ir licencijos. Esu matęs atvejų, kai netinkamai užpildyta sąskaita-faktūra (pvz., nenurodytas prekių kodas – HS kodas) sukeldavo valandų trukmės delay’us pasienio punktuose arba prekybos centre. Tikslumas dokumentuose – tai pusė sėkmės greitam pervežimui.

3. Nuo ko priklauso krovinių pervežimo kaina ir kaip ji formuojama?

Kaina niekada nėra atsitiktinis skaičius – ji yra sudėtinės finansinės analizės rezultatas. Pagrindiniai komponentai, formuojantys kainą, yra kuras, vairuotojo darbo užmokestis, technikos amortizacija ir, labai svarbu Vokietijos atveju, kelių mokesčiai (Maut). Vokietijoje tai vieni brangiausių kelių mokesčių Europoje, juos moka beveik už visus sunkvežimius, viršijančius 7,5 tonas. Taip pat į kainą įeina draudimas (CMR draudimas), kuris apsaugo krovinį nuo pavojų kelyje.

Taip pat kainą veikia rytas ir sezoniškumas. Pavasarį ir rudenį, kai padidėja statybų medžiagų pervežimai, kainos gali šokti. Be to, jei reikalingas ypatingas pristatymas (pvz., su keltuvu, įrengimų įkėlimu aukštai, arba „tail-lift“ paslauga), tai taip pat pridedamas prie galutinės sumos. Dažnai klientai klaustą, kodėl viena diena kaina skiriasi nuo kitos. Atsakymas paprastas: tai pasiūlos ir paklausos dėsnis. Jei turguje yra daug laisvų sunkvežimių grįžtančių iš Vokietijos (tuščia eiga), kaina gali būti žymiai žemesnė. Todėl lankstumas dėl pristatymo datos gali padėti sutaupyti nemažai lėšų.

4. Ar reikalinga muitinės deklaracija ar ES vidinio prekybos procedūros?

Kadangi abi šalys yra Europos Sąjungos narės, standartinis prekių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos laikomas ES vidine prekyba ir oficialios muitinės deklaracijos (eksporto/importo) nereikia. Tai labai pagreitina procesą, nes nereikia stovėti pasienio punktuose. Tačiau tai nereiškia, kad prekių judėjimas visiškai nereguliuojamas. Įmonės turi užtikrinti PVM mokėjimo tinkamumą.

Vokietijoje yra griežta PVM kontrolė. Jei įmonė perveža prekes į Vokietijos rinką ir yra užsienio (Lietuvos) PVM mokėtojas, dažnai reikia užregistruoti Vokietijos PVM mokėtojo numerį arba taikyti „Intrastat“ sistemą dideliems apyvartams (viršijantems tam tikrą threshold’ą). Jeigu prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., atvyksta iš Kinijos į Lietuvą ir yra tik tranzitu į Vokietiją arba yra įvežamos į Vokietiją per Lietuvos sandėlį), tuomet reikalingas papildomas muitinės išregistravimas. Mano patarimas: visada pasitarkite su buhalteriu dėl PVM procedūrų, kad išvengtumėte baudų Vokietijos finansų inspekcijoje (Finanzamt).

5. Kas yra FTL ir LTL pervežimai ir kuris labiau tinkamas man?

FTL (Full Truck Load) – tai pilnas sunkvežimio krovinys. Jis naudingas, kai turite pakankamai daug prekių (paprastai virš 10–15 tonų arba 22 europaletės), kad užpildytumėte visą autovežį. Tokiu atveju jūsų krovinys važiuoja tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo be sustojimų tarpinėse vietose. Tai yra greičiausias ir saugesnis būdas, nes krovinys neperkraunamas ir nėra kontaktuojamas su svetimais krovinių.

LTL (Less than Truckload) – tai dalinis krovinys. Jis naudojamas, kai prekių yra mažiau (pvz., 1–5 europaletės). Tokiu atveju pervežėjas surinko kelis tokius mažus užsakymus iš skirtingų klientų ir veža vienu sunkvežimiu. Tai yra pigiau, nes kaina padalijama tarp visų užsakovų, tačiau trunka ilgiau dėl konsolidacijos ir iškrovimo-krovimo kituose taškuose. Jei jums svarbi kaina o ne greitis, LTL yra puikus pasirinkimas. Tačiau jei prekės ypač jautrios ar brangios, visada rekomenduoju FTL, norint išvengti pažeidimų rūšiavimo ar perkrovimo metu.

6. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas kelyje ir kas nutinka, jei įvyksta avarija?

Saugumas yra mūsų prioritetas Nr. 1. Visi kroviniai turi būti tvirtai prifixuoti – užsegami diržais, užtvarais arba kitomis fiksavimo priemonėmis, kad jie nejudėtų važiuojant posūkiuose ar staigiai stabdant. Be to, kiekvienas pervežimas yra apdraudžiamas. Pagal CMR konvenciją, pervežėjas yra atsakingas už krovinį nuo to momento, kai jį priima, iki jo pristatymo.

Draudimo suma (draudimo limitas) gali skirtis, tačiau standartiškai siekia 330 000 SDR (specialių traukiamųjų teisių), kas yra apie 400–500 tūkstančių eurų, priklausomai nuo kurso. Jei krovinio vertė viršija šią sumą, būtina susitarti dėl papildomo draudimo. Jei įvyksta avarija, vairuotojas nedelsdamas praneša dispečeriui, o mes inicijuojame draudimo įmonės tyrimą. Svarbu, kad siuntėjas ar gavėjas tiksliai užfiksuotu krovinio būklę pristatymo metu – jei matote pažeidimus, reikia užfiksuoti juos CMR sąvado pastabose ir, jei įmanoma, nu fotografuoti prieš pasirašant dokumentus. Be šio žingsnio, gali būti sudėtinga gauti kompensaciją.

7. Ar galima pervežti neįprastus ar didelius krovinius (projektinę logistiką)?

Taip, bet tai reikalauja visiškai kito požiūrio ir planavimo. Neįprasti kroviniai (Out of Gauge / OOG) – tai tokie, kurie viršija standartinius dydžius ar svorį (pvz., dideli industriniai katilai, vėjo jėgainių sparnai, statybinės konstrukcijos). Tokiu atveju negalima naudoti standartinio tentinio sunkvežimio. Reikia specialių platformų (low-loaders), o kai kuriais atvejais ir lydymo automobilių.

Procesas prasideda nuo išsamios maršruto analizės. Reikia tiksliai išmatuoti krovinį (ilgis, plotis, aukštis, svoris) ir patikrinti, ar maršrute nėra žemų tiltų, siaurų ar labai apkrautų tiltų, kurie neatlaikytų tokios apkrovos. Be to, reikalingi specialūs leidimai (kelionės leidimai) iš kelių tarnybų Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Kartais reikia organizuoti kelio uždarymą trumpam laikui arba lydėti policijos eskortą. Mano patirtis rodo, kad projektinė logistika reikalauja planavimo mėnesiais iš anksto, o ne dienomis.

8. Ką daryti, jei vairuotojas užstringa arba atsiranda vėlavimą?

Vėlavimai, deja, yra neatsiejama logistikos dalis, nors ir stengiamės jų išvengti. Dažniausios priežastys – eismo įvykiai, blogi oro sąlygos (žiemos metu Vokietijoje Autostradose dažnai įvyksta didelių spūsčių), arba techniniai gedimai. Jei įvyksta vėlavimas, atsakingas pervežėjas turi nedelsiant informuoti klientą. Esu įsitikinęs, kad blogžiausia, kas gali nutikti – tai ne vėlavimas savaime, o informacijos stoka.

Jei vairuotojas užstringa dėl techninio gedimo, jis nedelsiant praneša dispečeriui. Dispečeris turi paruoštą veiksmų planą: arba siunčia pagalbinę techniką (mechaniką), arba, jei sunkvežimis neįmanomas remontuoti vietose, organizuoja krovinio perkrovimą į kitą automobilį (transhipment). Klientui šiuo metu svarbiausia yra sužinoti naują, realų pristatymo terminą. Pasirašiusiems sutartis su patikimu partneriu, rizika, kad krovinys dingis arba bus pamirštas, yra minimali – mes visada stebiame transporto priemonių padėtį realiu laiku naudodami GPS sistemas.

9. Kokias papildomas paslaugas galima gauti užsakant pervežimą (pvz., sandėliavimas, customizavimas)?

Šiuolaikinė logistika nėra tik apie važiavimą iš taško A į tašką B. Dažnai klientams reikalingos „Door to Door“ paslaugos, kurios apima ir sandėliavimą. Pavyzdžiui, jei gavėjo Vokietijoje sandėlis yra pilnas arba dar neatsidaręs, mes galime laikinai išsaugoti krovinį mūsų partnerio sandėlyje Vokietijoje ir pristatyti jį vėliau, kai bus įmanoma.

Taip pat siūlome papildomas paslaugas, kaip antai: prekių etikečių klijavimas (relabeling) pagal Vokietijos rinkos reikalavimus, pakavimo keitimas, prekių kontrolė (quality check) prieš išsiuntimą arba priėmimo metu. Kai kurios įmonės taip pat siūlo „konsolidacijos“ paslaugas – kai keletas skirtingų siuntėjų siunčia prekes į vieną sandėlį Vokietijoje, mes jas sujungiame ir siunčiam kaip vieną didelį siuntą (tai sumažina krovinių gavėjo administracinę naštą). Šios paslaugos leidžia klientams sutelkti dėmesį į savo verslą, o logistiką palikti mums.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir ką patikrinti prieš pasirašant sutartį?

Rinkdamiesi partnerį, nepasitikėkite tik mažiausia kaina. Mano 20 metų patirtis sako, kad pernelyg pigi kaina dažnai slepia blogą techniką, neapmokamus vairuotojus arba nepakankamą draudimą. Pirmiausia patikrinkite, ar įmonė turi licenciją tarptautiniams pervežimams vykdyti. Antroji ir labai svarbi detalė – įmonės reputacija. Ieškokite atsiliepimų, jei galima, paklauskite verslo partnerių patarimo.

Labai svarbu susipažinti su bendrosiomis sąlygomis (General Terms and Conditions). Ką daryti, jei krovinys dingsta? Kokia yra atsakomybės riba? Ar įmonė naudoja savo techniką, ar dirba per subrangovus (pirmasis variantas yra saugesnis, nes galima tiksliau kontroliuoti kokybę). Taip pat verta paklausti apie jų draudimo polisus – ar jie apima ir vėlavimo žalą? Pasirašydami sutartį su patikimu, ilgamečiu logistikos partneriu, jūs ne tik perkate pervežimą, bet ir įsigyjate ramybę.

Išvada

Pervežimas į Vokietiją yra procesas, kuris atrodo paprastas tik paviršiumi. Po to slepiasi sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalinga žinojimas, patirtis ir nuolatinis stebėjimas. Nuo to, kaip bus užpildyti dokumentai, kaip bus užfiksuotas krovinys ir kaip bus pasirinktas maršrutas, priklauso jūsų verslo sėkmės ir klientų pasitikėjimas.