Pervežimai iš Vokietijos su lanksčiais maršrutais: Efektyvios logistikos paslaptys

Įvadas

Perpastatęs dvidešimt metų tarptautinės transporto srityje, su gana dideliu pasitikėjimu galiu teigti: Vokietija ne veltui laikoma Europos ekonominės širdies ir logistikos centru. Kasdien šioje šalyje susikerta tūkstančiai kelių, o kiekviena sunkvežimio vairuotojo kabina tampa savotišku mobiliu biuru, kur sprendžiami sudėtingiausi siuntų judėjimo mazgai. Tačiau, nors Vokietija pasižymi išvystyta infrastruktūra – autostradų tinklu, kuris gali būti pavydas daugumai kitų šalių, – pati krovinių gabenimo proceso esmė dažnai slypi ne kelio kokybėje, o organizaciniame lankstume.

Kai kalbame apie „lanksčius maršrutus“, dauguma klientų įsivaizduoja tiesiog tai, kad vairuotojas gali nukrypti nuo kelio, kad nupirktų kavą ar degalų. Tačiau profesionalioje logistikoje šis terminas turi daug gilesnę reikšmę. Lankstumas čia yra gebėjimas adaptuotis prie kliento poreikių, sujungti dalinius krovinius (kitaip vadinamus „partijų“ arba „groupage“ krovinais), efektyviai išnaudoti transporto priemonės tūrį ir, svarbiausia, sutaupyti kliento laiką bei pinigus.

Ilgamečio patirties akimirką galiu pasakyti, kad standartinis maršrutas „taškas A – taškas B“ retai kada būna optimalus visiems šalims. Rinka yra dinamiška. Vieną dieną reikia pervežti vieną didelę partiją mašinų detalių iš Miuncheno į Vilnių, kitą dieną – kelis mažus siuntinius iš skirtingų Vokietijos regionų (Heseno, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Badeno-Viurtembergo), kurie turi būti surinkti ir išvežti vienu reisu. Būtent čia įsivažiuoja lanksčios maršrutų formavimo strategija.

Šiame straipsnyje aš nes vadovausiu jums sausais techniniais terminais, kuriuos galite rasti bet kurioje vadovėlyje. Vietoj to, aš pasidalinsiu tuo, kaip visa tai veikia praktikoje. Paaiškinsiu, kodėl kartais kroviniui užtrunka ilgiau, negu numatyta, kodėl kaina gali keistis priklausomai nuo to, iš kurio Vokietijos miesto jis iškeliauja, ir ką tiksliai reiškia „lankstus maršrutas“ jūsų, kaip kliento, naudai. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų prekės pasiektų paskirties vietą saugiai, laiku ir su maximaliu procesų efektyvumu.

Nepaisant to, ar esate didelės prekybos įmonės logistikos vadovas, ar fizinis asmuo, ketinantis pervežti asmeninius daiktus iš Vokietijos, supratimas apie tai, kaip suformuojami maršrutai, leis jums jaustis ramiau ir geriau planuoti savo veiklą. Sėkmingas pervežimas – tai ne tik vairuotojo įgūdžiai, bet ir kruopštus planavimas, kuris prasideda dar tada, kai krovinys dar tik įkeliamas į sandėlį.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausius klientų klausimus, susijusius su krovinių pervežimu iš Vokietijos naudojant lanksčius maršrutus. Ši informacija parengta remiantis daugiamete praktika ir rinkos realijomis.

1. Kas tiksliai yra „lankstus maršrutas“ ir kaip jis skiriasi nuo tiesioginio pervežimo?

Lankstus maršrutas (angliškai dažnai vartojamas terminas „flexible routing“) logistikoje reiškia transporto schemą, kuri nėra griežtai fiksuota tarp dviejų taškų be jokių sustojimų. Tiesioginis pervežimas („direct transport“) vyksta tada, kai sunkvežimis užpildomas vieno kliento kroviniu arba keliauja iš taško A į tašką B be papildomų užkrovimų išsiuntimo metu. Tai greičiausias, bet dažniausiai ir brangiausias būdas.

Lankstus maršrutas yra sudėtingesnis. Jis dažniausiai taikomas daliniams kroviniams (LTL – Less than Truckload). Pavyzdžiui, mūsų sunkvežimis turi maršrutą „Vokietija – Lietuva“, tačiau jis nevažiuoja tiesiai. Jis gali užeiti į 3–4 skirtingus Vokietijos miestus (Berlyną, Hamburgą, Frankfurte), pasiimti smulkius krovinius iš skirtingų siuntėjų, susikaupti į centriniame sandėlyje arba tiesiogiai kelyje, ir tik tada keliauti į Lietuvą. Atvykus į Lietuvą, kroviniai iškraunami pagal maršrutą (pavyzdžiui, Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Tokio modelio privalumas – kaina. Kadangi kelių klientų išlaidos (degalai, vairuotojo darbo užmokestis) padalijamos, kiekvienam klientui tai atsiepigia. Lankstumas čia reiškia gebėjimą priderinti jūsų siuntą prie jau egzistuojančio transporto srauto, optimizuojant laiką ir išlaidas.

2. Kodėl verta rinktis pervežimą iš Vokietijos būtent su lanksčiais maršrutais?

Pagrindinis ir akivaizdžiausias reasonsas – kainos efektyvumas. Vokietija yra didelė šalis, ir jei jums reikia pervežti tik keletą paletų ar vieną didelę siuntą, užsakyti pilną sunkvežimį (FTL) ekonomiškai neapsimoka. Lanksčias maršutas leidžia jums mokėti tik už užimtą vietą automobilyje.

Be to, Vokietijoje labai išvystyta pramonė, ir dažnai tenka siuntas gabenti iš labai įvairių regionų. Lankstus maršrutas leidžia sujungti siuntas iš Bavarijos (pietūs) ir Šiaurės Reino-Vestfalijos (vakarai) į vieną reisą. Taip pat šis metodas suteikia didesnį pasirinkimą išvykimo datų atžvilgiu. Kadangi maršrutai suformuojami kasdien arba kelis kartus per savaitę, tikimybė, kad jūsų krovinys bus paimtas greičiau, yra daug didesnė, nei laukiant, kol susiformuos pilna mašyna į konkretų maršrutą. Tai ypač aktualu prekybai „just-in-time“ principu, kai prekės sandėlyje neturižūgėti, bet ir vėluoti negali.

3. Kaip susiformuoja krovinių maršrutai Vokietijoje? Koks procesas vyksta „už scenos“?

Tai yra klausimas, į kurį retas klientas susimąsto, tačiau jis būtent lemia sėkmę. Procesas prasideda nuo logistikos centro arba ekspeditoriaus gautų užsakymų analizės. Tarkime, turime penkis užsakymus: vieną iš Štutgarto, du iš Miuncheno ir vieną iš Leipcigo. Visi šie kroviniai turi važiuoti į Lietuvą.

Logistikos systemos (dažnai vadinamos TMS – Transport Management Systems) automatiškai arba rankiniu būdu sujungia šiuo taškus taip, kad vairuotojas nuvažiuotų kuo mažiau tuščiu kilometru. Svarbiausia taisyklė – „nėra važiavimo atgal“. Tai reiškia, kad maršrutas planuojamas pusrutulio principu: pirmiausia aplankomi toliau esantys siuntėjai, paskui arčiau esantys, taip judant link Lietuvos. Jei vairuotojas pradėtų važiuoti iš Leipcigo (šiaurė) į Miuncheną (pietūs), o paskui vėl atgal į šiaurę pro Štutgartą, tai sukeltų didelių nuostolių. Profesionalus planavimas užtikrina, kad maršrutas būtų loginis, taupomas degalų sąnaudas ir mažinamas CO2 išmetimas. Vairuotojas gauna detalų maršruto lapą (CMR dokumentą su pastabomis), kuriame nurodyta tiksliausia vieta ir laikas, kada turi būti atvykta pasiimti krovinius.

4. Kiek laiko trunka toks pervežimas ir kodėl terminas gali skirtis nuo tiesioginio reiso?

Standartinis tiesioginis reisas iš Vokietijos centro į Lietuvą trunka apie 12–16 valandų vairavimo (priklausomai nuo paskirties vietos Lietuvoje). Tačiau naudojant lanksčius maršrutus, terminas „transito laikas“ keičiasi. Jis apima ne tik vairavimą, bet ir užkrovimo/iškrovimo laiką Vokietijoje bei Lietuvoje.

Jeigu jūsų krovinys yra pirmas maršrute, jis gali būti išvežtas jau po 1–2 dienų nuo užsakymo patvirtinimo. Tačiau jei jis yra paskutinis arba reikia laukti, kol susirinks kitos dalinės siuntos, terminas gali pratęsti iki 3–5 darbo dienų. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimus. Vairuotojai turi griežtai laikytis darbo ir poilsio laiko normų (pvz., 4,5 valandos vairavimo – 45 min. poilsio). Jei maršrutas Vokietijoje ilgas ir daug sustojimų, tai gali „suvalgyti“ vieną dieną. Todėl, kai sakome „terminas 3–5 dienos“, mes įtraukiame ir šias technines pauzes, bei galimas eismo spūstis, kurios Vokietijoje, ypač prie didžiųjų miestų ar statybų objektų, yra neišvengiamos.

5. Ar mano krovinys bus saugus, jei jis važiuos su kitais kroviniais vienoje mašinoje?

Tai vienas dažniausiai rūpinančių klientų klausimų. Atsakymas yra teigiamas, tačiau su sąlyga, kad krovinys yra tinkamai supakuotas. Profesionalioje transporto kompanijoje kiekviena siunta yra fiksuojama. Paprastai naudojamos „fiksavimo juostos“ (krepšiai), užbariamos narvų sienelės arba specialūs pritraukimo diržai (ratchet straps).

Svarbu suprasti, kad dalinių krovinių (LTL) transporte yra taip vadinama „atsakomybės riba“. Jeigu krovinys nėra įpakluotas ant paletės arba yra nestabilus (pvz., maišai su smėliu be padėklų), gali kilti rizika, kad posūkiuose jis pasislinks arba sugadins kitą siuntą. Todėl visada rekomenduojame krovinius padėti ant standartinių EUR paletų (120x80 cm) ir užfiksuoti juos. Jeigu krovinys yra brangus ar trapus, reikia tai nurodyti užsakymo metu – tuomet jis gali būti pastatytas atskiroje vietoje (priešakinėje arba galinėje mašinos dalyje), kad būtų išvengta smūgių iškrovimo metu. Beje, visi mūsų reisai yra apdrausti transporto draudimu, tačiau geriausia draudimas – tai kruopštus parengimas.

6. Kaip apskaičiuojama kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas lanksčiuose maršrutuose yra sudėtingesnis nei tiesioginiuose reisuose. Čia nėra fiksuotos kainos už kilometrą, padalintos iš dviejų. Kainą lemia keli pagrindiniai veiksniai: užimamas tūris (kubatura) arba svoris, bei atstumas nuo pagrindinio maršruto.

Pavyzdžiui, jeigu pagrindinis mūsų maršrutas eina per Miuncheną, o jūsų krovinys yra netoli jo, kaina bus žemesnė. Jeigu jūsų siunta yra mažame miestelyje toli nuo autostrados (pvz., Alpėse arba Rytų Vokietijos kaimiškoje vietovėje), pridedamas „užkrovimo mokestis“ arba priderinimo mokestis, nes vairuotojui tenka nuvažiuoti atskirą kelą, kuris neįeina į pagrindinį maršrutą. Taip pat kainą įtakoja krovinio charakteristika: ar jis lengvas, bet didelis (pvz., putų plastikas), ar sunkus, bet mažas (metalo laužas). Logistikoje taikomas LDM (Loading Meter) – užkrovimo metro principas. Kuo daugiau vietos krovinys užima grindyse, tuo brangiau. Lankstus maršrutas leidžia mums pigiau parduoti tą vietą, kuri liktų tuščia, tačiau vis tiek turi padengti transportavimo išlaidas.

7. Kokius dokumentus reikia parengti pervežimui iš Vokietijos?

Dokumentų tvarka yra šios srities „kraujas“. Net ir judant ES viduje, be dokumentų niekas nevyksta. Pagrindinis dokumentas yra prekių vekselis – CMR (Convention relative au contrat de transport international de Marchandises par Route). Jis patvirtina sutartį tarp siuntėjo, vežėjo ir gavėjo. CMR turi būti pasirašytas aiškiai, su nurodytu adreso ir gavėjo duomenimis.

Be CMR, būtina turėti prekių sąrašą (packing list) ir PVM sąskaitą-faktūrą (invoice). Nors tai yra vidaus ES rinka, muitinės kontrolė gali būti atliekama mobiliųjų punktų arba atsitiktinių patikrinimų metu, todėl dokumentai turi būti tvarkingi. Jeigu pervežame asmeninius daiktus (ne prekes), reikalingas deklaracijos formos dokumentas, kad vairuotojas galėtų įrodyti muitinės pareigūnams, kad tai ne komercinė siunta. Dokumentų trūkumas ar klaidos juose (pvz., neteisingas svoris ar prekės kodas – HS kodas) gali sustabdyti mašiną valandinėms, o tai lanksčiame maršrute reiškia didžiulius nuostolius ir vėlavimus visiems kitiems klientams mašinoje.

8. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiandien tai yra standartas, ne prabanga. Naudodami lanksčius maršrutus, klientai visada nori žinoti, kur jų siunta. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio vietą realiu laiku.

Tačiau čia yra vienas niuansas, kurį reikia paaiškinti. GPS rodo mašinos vietą, bet ne visada gali parodyti tikslų krovinio statusą. Pavyzdžiui, mašina gali stovėti sandėlyje 4 valandas užkraunama – sistemoje tai matysis kaip „stovėjimas“. Klientas gali susirūpinti, kodėl nevažiuoja. Tokiu atveju geriausia veikia tiesioginis ryšys su dispečeriu. Profesionalios kompanijos atnaujina statusus sistemoje (pvz., „Krovinys pasimtas“, „Kelionėje“, „Iškraunama“), o dispečeriai visada gali sužinoti iš vairuotojo tikrąją situaciją. Lankstūs maršrutai reiškia, kad maršrutas gali šiek tiek pasikeisti (pvz., dėl eismo ar techninių priežasčių), todėl aktyvus stebėjimas ir komunikacija yra raktas į ramybę.

9. Kas atsitinka, jei paskirties vietoje nėra kas priimti krovinį?

Tai klasikinis problemų šaltinis logistikoje. Vairuotojo laikas yra brangus resursas. Jei atvykstame į paskirties vietą (pavyzdžiui, į jūsų sandėlį Vilniuje), o ten nėra atsakingo asmens, užrakinti vartai arba tiesiog niekas neatsiliepia į skambutį, prasideda „laukimo laikas“.

Standartinėje praktikoje yra numatyta nemokama iškrovimo laiko apimtis – paprastai 1 arba 2 valandos. Jeigu šis laikas viršijamas dėl gavėjo kaltės, gali būti taikomas mokestis už laukimą (demurrage charge). Lanksčiuose maršrutuose tai ypač kritiška, nes vairuotojas turi dar kitus iškrovimus tame pačiame mieste ar regione. Vėlavimas vienoje vietoje gali sujuodinti visą dienos grafiką. Todėl visada primename klientams: užtikrinkite, kad sandėlyje bus kas nors, kas gali priimti krovinį, o jei atvykimo laikas keičiasi – nedelsdami praneškite mums. Taip mes galime pakeisti eilę ir išvengti baudų.

10. Kokius tipų krovinius galima pervežti šiais maršrutais? Ar yra apribojimų?

Lanksčiuose maršrutuose dažniausiai pervežami standartiniai krovinių tipai: paletės su prekėmis (maisto produktai, chemija, statybinės medžiagos), įvairios mašinos dalys, baldai, taip pat asmeniniai daiktai. Tačiau yra ir apribojimų.

Kadangi tai yra dalinių krovinių transportas, negalima pervežti pernelyg ilgių ar pernelyg sunkių siuntų, kurias reikia įrengti specialią techniką (pvz., 20 tonų sunkios preslės arba 10 metrų ilgio sijos), nebent jos užima visą mašinos grindų plotą (tai tampa tiesioginiu reisu). Taip pat yra apribojimų dėl pavojingų krovinių (ADR). Kai kurios kompanijos priima nedidelius ADR krovinius (pvz., mažus kiekius dažų ar baterijų), tačiau tai visada turi būti aptarta iš anksto, nes tokių krovinių reikalaujama speciali ženklinimas ir vairuotojo kvalifikacija.