Perkraustymo procesas į Vokietiją: patarimai ir rekomendacijos

Įvadas

Perkraustymas į užsienio šalį visada yra sudėtingas ir daugialypis procesas, kuris reikalauja ne tik fizinio pasiruošimo, bet ir gilaus žinojamojo proceso supratimo. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir per tą laiką matavau viską – nuo idealiai suplanuotų, lyg pagal laikrodį vykstančių perkraustymų iki tų, kurie virta tikru košmaru dėl nereikalingų klaidų. Vokietija, kaip viena pagrindinių ekonominio ir socialinio gyvenimo sričių Europoje, dažnai tampa naująja namais tūkstančiams lietuvių kasmet. Tačiau vokiškas kietumas, tvarka ir biurokratiniai reikalavimai gali staigiai sukrėti net patį drąsiausią žmogų.

Šiame straipsnyje neapsiribosime paprastais patarimais, kaip supakuoti indus. Mes gilinsimės į logistikos, teisinių ir organizacinių niuansų esmę. Mano tikslas – padaryti taip, kad Jūsų kelionė į Vokietiją būtų ne tik sklandi, bet ir finansiškai apskaičiuojama be staigmenų. Suprasite, kodėl kvadratinių metrų skaičiavimas yra svarbiau už kilogramus, kaip išvengti muitinės problemų net ir judant ES viduje, ir kodėl vokiški parkingo taisyklės gali užtikti brangiau nei patys baldai. Šis žinynas sukurtas tiems, kurie nori jaustis saugiai ir tikrai žinoti, ką tikisi iš profesionalių pervežėjų.

DUK

1. Kada reikia pradėti planuoti perkraustymą į Vokietiją ir kur pradėti?

Profesionaliame pervežime laikas – tai pinigai, bet dar labiau – tai ramybė. Idealus laikas pradėti planuoti perkraustymą į Vokietiją yra mažiausiai 4–6 savaitės iki planuojamos išvykos datos. Jei kalbame apie didelius šeimų namus ar perkraustymą vasaros metu (kai yra aukščiausias paklausos sezonas), šį terminą vertėtų pratęsti iki 8 savaičių.

Pradėkite nuo detalaus inventoriaus sąrašo (inventory list). Nėra nieko blogiau, negu kai vairuotojas atvyksta ir supranta, kad 20 kvadratinių metrų baldų netilps į 10 kubinių metrų automobilį, kuris buvo užsakytas. Inventoriaus sąraše turite nurodyti ne tik baldus, bet ir apytikslį kiekį dėžių. Tai leidžia mums, kaip pervežėjams, pasiūlyti tiksliausią transporto priemonę – ar tai bus 3,5 tonos sunkvežimis (leidžiamas vairuoti su B kategorijos teisėmis, jei reikia), ar 20 tonų vilkikas su tentu. Taip pat iš karto nuspręskite dėl paslaugų apimties: ar mums reikia tik transporto, ar taip pat pakavimo, išpakavimo bei baldų surinkimo Vokietijoje paslaugų. Ankstyvas planavimas taip pat leidžia išvengti staigmenų susijusiuose su dėžių bei pakavimo medžiagų kainomis, kurios šiuo metu gali svyruoti.

2. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo kompaniją ir ką tiksliai reikėtų klausti?

Rinka pilna įvairių siūlymų, nuo „vokiškų kokybiškų“ iki pigių „skrajūnų“. Per savo dvidešimt metų patirtį galiu pasakyti viena: pigiausias pasiūlymas dažniausiai baigiasi brangiausiai. Renkantis kompaniją, nebijokite klausti „ nepatogių“ klausimų. Pirma, paklauskite apie draudimą. Ar jie turi atsakomybės draudimą krovinio pervežimo metu? Kokia yra franchizė (savarankiška atsakomybė) suma? Antra, sužinokite, ar tai yra tiesioginis pervežėjas ar tarpininkas. Tarpininkai dažnai perparduoda užsakymus nežinomiems vairuotojams, todėl kontrolė prarandama.

Trečia, prašykite pateikti aiškų sutartį lietuvių ar vokiškai kalbose, kurioje būtų įrašytos visos sąlygos: įkėlimo ir iškėlimo vietos (ar reikia naudotis keltuvu), laiko apribojimai (pvz., ar Vokietijoje leidžiama vykti naktį, jei to reikalauja gatvės) ir galutinė kaina be paslėptų mokesčių. Patikimas ekspertas pats susidomės iškrovimo vieta – ar yra vietos stovėti sunkvežimiui, ar nereikia specialių leidimų. Jei vadybininkas neklausia apie iškrovimo sąlygas Vokietijoje, tai pirmasis signalas, kad kažkas gali nueiti ne taip.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti perkraustymui ir ar reikalingas muitinės deklaravimas?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės ir tarp jų nėra sienų kontrolės, perkraustymas vis dar yra reglamentuojamas procedūrų, ypač jei perkraustote daugiau daiktų nei būtų tinkama asmeniniam naudojimui, arba jei perkraustote transporto priemonę. Jei perkraustote daiktus, kurie priklauso jums daugiau nei 6 mėnesius ir juos planuojate naudoti toliau Vokietijoje, Jums gali prireikti vadinamosios „Atsiskaitymo sąskaitos“ arba „Pervežimo deklaracijos“, tačiau dažniausiai paprastam perkraustymui pakanka sudaryti perkraustymo sutartį ir inventoriaus sąrašą.

Tačiau situacija pasikeičia, jei atvežate transporto priemonę (automobilį, motociklą). Nors ES viduje muitų nėra, Vokietijoje reikės susitvarkyti transporto priemonės registraciją. Tam reikės techninės apžiūros (TÜV) liudijimo, draudimo poliso (Versicherung) ir originalo vairuotojo pažymėjimo. Jei perkraustote daiktus iš ne ES šalių (pvz., Jungtinės Karalystės po „Brexit“ ar Šveicarijos), tada būtina užpildyti TSD deklaraciją (Tarptautinio pervežimo dokumentas) ir gauti SAD formą muitinei, kad būtų taikoma 0 % mokesčio tarifą asmeniniams daiktams (sąlyga – daiktai naudoti ne mažiau 6 mėnesių). Visada patariu dėžes su svarbiausiais dokumentais (pasais, sutartimis) laikyti pas save, o ne pakrovti į sunkvežimį, kad jų neprarastumėte.

4. Kodėl taip svarbu tiksliai apskaičiuoti tūrį (kubinius metrus) o ne svorį?

Tarptautiniuose pervežimuose, ypač kai kalbame apie perkraustymą, tūris (m³) yra daug svarbesnis už svorį (kg). Kodėl? Todėl, kad baldai ir dėžės yra dideli, bet santykinai lenggi. Jei užsakysite pervežimą pagal svorį, gali atsitikti, kad fiziškai daiktai netilps į automobilį, nors svorio limitas dar nebus pasiektas. Vokietijoje ir Lietuvoje veikia skirtingi kelių apribojimai, todėl sunkvežimių talpa yra griežtai ribojama.

Profesionaliai apskaičiuoti tūrį reiškia ne tik padauginti kambario plotą iš aukščio. Turime žinoti, kaip daiktai „dedasi“ vienas į kitą. Pavyzdžiui, sofa užima daug vietos, bet jo viduje tuščia erdvė nebus užpildyta dėžėmis. Patirtis leidžia mums optimizuoti erdvę taip, kad klientas mokėtų tik už užimtą vietą, o ne už vėjų. Jei klientas pats apskaičiuoja ir paduoda per mažą tūrį (sako, kad turi 10 m³, o iš tikrųjų – 15), atvykus vairuotojui gali kilti dilema: ar mokėti už papildomą vietą vietoje (brangiau), ar daryti antrą važiavimą (dar brangiau). Tikslus matavimas sutaupo pinigus ir nervus.

5. Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie neišsižiūrėtų kelionės metu?

Pakavimas – tai pusė sėkmės. Per daugelį metų mačiau, kaip brangūs porceliano rinkiniai sugenda dėl blogai padarytų dėžių pagrindų. Pirmiausia, nenaudokite senų, suplėšytų prekybos centrų dėžių, ypač didelėms knygoms ar indams. Jos tiesiog neišlaiko 1000–1500 km kelionės Vokietijos keliais. Reikalingos specialios perkraustymo dėžės, kurios yra storesnės ir tvirtesnės.

Antra, kiekvienas trapus daiktas turi būti apvyniotas burbuliukine plėvele (angliškai – bubble wrap) ir padėtas į dėžę taip, kad jaustumės „užstrigęs“. Jei daiktas dėžėje plasnoja, jis susidurs su kaimynu ir lūžta. Baldams reikalinga storos (3–5 mm) gobeleno plėvelės apsauga, kad neįbrėžtų siūlės. Labai svarbu uždaryti dėžių dugnus – naudokite kelių sluoksnių juostas. Ir svarbiausia: žymėkite kiekvieną dėžę. Nurodykite, kame ji yra (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“) ir, jei turite, specialų kodą. Tai išvengs maišymosi iškraunant naujuose namuose Vokietijoje.

6. Kokios yra specifinės problemos susijusios su iškrovimu Vokietijos miestuose (pvz., „Verkehrsberuhigter Bereich“)?

Vokietija garsėja savo griežtais eismo taisyklėmis, o tai labai pasireiškia perkraustymo metu. Vienas dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame, yra iškrovimas gyvenamuosiuose kvartaluose, pažymėtuose kaip „Verkehrsberuhigter Bereich“ (eismą ribojanti zona) arba „Spielstraße“ (vaikų gatvė). Į tas zonas sunkvežimiams dažnai įvažiuoti draudžiama, arba leidžiama tik gyventojams ir tam tikrais laikais.

Jei Jūsų naujieji namai yra tokiame kvartale, negalima tiesiog sustoti ir pradėti krauti. Reikia iš anksto (paprastai 2–3 savaites iki atvykimo) kreiptis į vietinę policiją (Ordnungsamt) arba gatvių priežiūros tarnybą ir gauti leidimą laikinai uždrausti eismui (Halteverbotsschilder) iškrovimo vietoje. Be šių specialių ženklų, pastatyti sunkvežimį griežtai draudžiama, ir Jums gali būti išrašytas didelis baudas lapas, kurį teks mokėti klientui. Be to, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti iškrauti, bijodamas baudos. Todėl visada patikrinkite iškrovimo vietą iš anksto ir susitarkite su pervežėju dėl leidimų gavimo – dauguma profesionalių kompanijų gali padėti suformuoti tokias paraiškas vokiškai.

7. Kaip vyksta perkraustymo draudimas ir ką daryti, jei daiktas sugenda?

Draudimas yra tas dalykas, kurį dažniausiai taupome, tačiau labiausiai apgailestaujame, kai įvyksta nelaimė. Yra du pagrindiniai draudimo tipai: privalomasis transporto draudimas (CMR draudimas) ir visapusiškas (All-Risk) draudimas. CMR draudimas yra labai ribotas – jis dažniausiai apmoka tik apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vieną kilogramą sugedusio krovinio. Tai reiškia, kad jei sugenda 100 kg sveriantis sofė, kompensacija bus labai menka, nepaisant to, kad sofa kainuoja tūkstančius eurų.

Todėl visada rekomenduoju pasirinkti papildomą „All-Risk“ draudimą. Jis apima visą krovinio vertę nuo įkėlimo iki iškėlimo. Jei dėžė nukrenta vairuotojui kraunant, arba automobilis patiria avariją, draudikis kompensuos realią vertę. Jei daiktas sugenda, svarbiausia yra nedelsiant (dar vietoje) tai užfiksuoti. Reikia padaryti nuotraukas, pažymėti defektus inventoriaus sąraše ir, jei įmanoma, pasirašysi su vairuotoju pažymą apie sugadinimą. Vėliau reikia pateikti pretenziją raštu. Niekada nepasirašykite galutinio atsisakymo nuo pretenzijų (protokolo), jei dar nepatikrinote visų dėžių – tai dažna klaida, kuriuo naudojasi nepatikimi pervežėjai.

8. Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus Vokietijoje?

Tai klausimas, su kuriuo kovoja kiekvienas perkraustantis. Ekonomiškai vertinant, vežti senus, jau nenaudojamus baldus dažnai nesikainuoja. Tūris kainuoja, o jei baldas neturi vertės (jį nusipirkote prieš 15 metų, jis jau sugedęs), Jums tiesiog mokate už orą. Vokietijoje naudotų baldų rinka (pvz., „eBay Kleinanzeigen“) yra labai aktyvi, ir ten galima rasti geros būklės baldų už simbolines kainas, kartais net nemokamai („zu verschenken“).

Tačiau yra išimčių. Jei turite brangų, antikvarinio ar labai aukštos kokybės (pvz., „Massive“ medžio) baldų komplektą, kurį pakeisti kainuotų tūkstančius eurų, tuomet verta vežti. Taip pat verta pagalvoti apie emocinę vertę. Jei tai yra šeimos paveldėtas seifas ar senelių komoda, kurių nepavyks rasti Vokietijoje, pervežimas yra būtinas. Patariu daryti sąrašą: „Nešti“, „Parduoti“, „Atiduoti“. Jei daikto vertė mažesnė už jo pervežimo kainą (tūris * kaina už m³), palikkite jį Lietuvoje. Nauji namai Vokietijoje – tai puiki proga pradėti gyvenimą „nuo nulio“ be nereikalingo senumo.

9. Kokios yra specifikos su elektros prietaisais ir technika vežant į Vokietiją?

Technika yra vienas jautriausių dalykų perkraustymo metu. Pirmiausia, Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, naudojama 230V įtampa, todėl įtampa nesudarys problemų. Tačiau problemos gali kilti su elektros kištukais. Nors dauguma šiuolaikinių įrenginių turi „Euro“ kištukus (du strypai), kai kurie senesni ar specifiniai prietaisai (pvz., britiški ar šveicariški) gali netikti, o kai kurie Vokietijoje gaminti prietaisai gali turėti šiek tiek kitokius (Schuko) kištukus, kurie turi žemėjimą.

Bet tikrasis iššūkis yra didžiųjų buitinių prietaisų (šaldytuvai, skalbimo mašinos) transportavimas. Jie turi būti išjungti bent 24 valandas prieš pakrovimą, kad susiformuotų tepalai kompresoriuje. Be to, šaldytuvai turi būti transportuojami vertikaliai. Jei juos gulsčiai pervežite, yra didelė rizika, kad kompresoriaus alyva nuteks į sistemą, ir prietaisas sugers. Atvykus į Vokietiją, šaldytuvą reikia pastatyti ir palaukti mažiausiai 4–6 valandas (geriau visą parą) prieš įjungiant. Taip pat nebijokite klausti dėl techninės priežiūros – Vokietijoje technikos remonto paslaugos gana brangios, todėl geriau pasirūpinti, kad atvyktų veikiantis daiktas.

10. Kas yra „Anmeldung“ ir kodėl tai svarbiausia po atvykimo procedūra?

„Anmeldung“ (registracija) tai ne tiesiog biurokratinis žodis, tai Jūsų raktas į gyvenimą Vokietijoje. Pagal vokiškus įstatymus, kiekvienas asmuo, atvykęs gyventi į Vokietiją ir čia planuojantis likti ilgiau nei 3 mėnesius, privalo užsiregistruoti savo gyvenamosios vietos vietinėje registratūroje („Bürgeramt“ arba „Einwohnermeldeamt“) per 14 dienų nuo atvykimo.

Kodėl tai taip svarbu perkraustymo kontekste? Be „Anmeldung“ patvirtinimo („Anmeldebestätigung“), Jūs negalėsite atidaryti banko sąskaitos, gauti mokesčių numerio (Steuer-ID), užsiregistruoti vaiko į mokyklą ar darbo biržoje. Netgi interneto ryšio tiekėjas dažnai reikalauja šio dokumento. Norint užsiregistruoti, Jums reikės nuomos ar nuosavybės sutarties bei asmens dokumento. Dažnai reikalingas ir savininko patvirtinimas („Wohnungsgeberbestätigung“). Todėl, kai planuojate perkraustymo datą, nedelskite ir susitarkite dėl šio dokumento gavimo iš savininko iš karto, kai pasirašote nuomos sutartį. Be to, atlikdami „Anmeldung“, Jūs oficialiai pradedate mokėti transliavimo mokestį („Rundfunkbeitrag“), kuris Vokietijoje yra privalomas kiekvienam būstui.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją nėra tiesiog fizinis daiktų perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis ir organizacinis projektas, kuris reikalauja strateginio mąstymo.