Perkraustymo procesas į Vokietiją: paprastas ir greitas

Perkraustymas į užsienį, ypač į tokią struktūruotą ir tvarkingą šalį kaip Vokietija, daugeliu atvejų sukelia nerimą. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje virš dvidešimties metų ir per tą laiką matavau viską – nuo idealiai suplanuotų, be "bug�"" sekusių logistikos operacijų iki tų, kurias pavertė košmaru neįvertinti smulkmenų. Tiesą sakant, patirtis moko vieno: perkraustymas nėra būtinai sudėtingas procesas. Jis tampa sudėtingas tik tada, kai trūksta informacijos.

Vokietija yra viena populiariausių destinacijų tarp lietuvių, ieškančių geriau apmokamo darbo ar aukštesnio gyvenimo lygio. Ši šalis pasižymi puikiu kelių tinklu, tačiau ir griežtais reikalavimais transporto srityje. Norint, kad jūsų daiktai sėkmingai ir saugiai pasiektų naująjį namą Miunchene, Berlyne, Hamburge ar mažame miestelyje, reikia suprasti pagrindinius šio proceso etapus.

Šiame straipsnyje aš padalysiu savo žinias su jumis, kad perkraustymas tųtų ne kaip nemalonus įvykis, o kaip natūralus gyvenimo etapas. Visas procesas gali būti labai paprastas ir net greitas, jei tik žinome, ką tiksliai reikia daryti ir ką tikėtis iš profesionalių pervežėjų. Mes aptarsime dokumentus, kainas, laiko tikslo numatymus ir daugelį kitų svarbių niuansų, kurie padės išvengti nereikalingo streso.

Svarbiausia yra pasitikėjimas. Kai klientas suprama, kas vyksta su jo turiniu nuo to momento, kai jis užsidaro sandėlyliu Vilniuje, iki to momento, kai atidaroma duris Frankfurte, sumažėja įtampa. Tad, kviečiu panagrinėti išsamų perkraustymo procesą į Vokietiją ir atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus, kurie rūpina jus, mano klientus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi legaliam daiktų pervežimui į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes be teisingai paruoštų dokumentų, net ir geriausias vairuotojas gali užstrigti sienoje arba patirti nesklandumų paskirstymo centre. Jei pervežimas vyksta iš Lietuvos (ES valstybės) į Vokietiją (taip pat ES), formalumų yra žymiai mažiau nei vykstant iš trečiųjų šalių. Tačiau tai nereiškia, kad jų nėra visai.

Pirmiausia, būtinas kruopštus inventorizacinis sąrašas (inventorius). Tai ne tiesiog sąrašas "kėdės, stalas, lova". Vokiškame logistikos pasaulyje reikalaujama, kiekvienas daiktas būtų aprašytas bent trumpai, o svarbiausia – nurodyta jo apytikrė vertė ir, jei įmanoma, serijinis numeris (elektros priemonėms). inventorius turi būti surašytas vokiškai arba angliškai. Be šio dokumento draudimo kompanijos gali atsisakyti mokėti kompensaciją dėl dingusių ar sugadintų daiktų.

Antroji svarbi detalė – asmens tapatybės dokumentai. Jei pervežimą atlieka įmonė, reikalingi sutarties su įmone (pavaldumo raštas) bei vairuotojo tapatybės dokumentai. Jei pervežate transporto priemonę (automobilį, motociklą), būtina techninės priežiūros kortelė ir draudimo polisas ("Zulassungsbescheinigung" ir "Versicherungskarte").

Nors muitinės kontrolė tarp ES šalių paprastai nevykdoma, vokiečių pareigūnai gali sustabdyti krovininį automobilį patikrinimui. Tokiu atveju, jei transportuojate daugiau daiktų nei būtų įprasta asmeniniam naudojimui (pavyzdžiui, pilną butą baldų be aiškaus perkraustymo konteksto), gali kilti klausimų dėl galimo prekybinių tikslų transportavimo. Todėl inventorius su pastaba "Umzugsgut" (perkraustymo turtas) yra jūsų geriausias draugas.

2. Kaip apskaičiuojama perkraustymo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Dauguma klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačiau mano patirtis rodo, kad atstumas yra tik vienas iš komponentų, ir dažnai ne didžiausias. Vokietijos perkraustymo kainodarą formuoja keturi pagrindiniai veiksniai: krovinio tūris (m³), svoris, prieiga prie kraunamos ir iškraunamos vietos bei papildomos paslaugos.

Tūris yra pagrindas. Standartinis 1,5 tonų sunkvežimis ("Sprinter" tipo) telpa apie 15–20 m³. Jei turite dviejų kambarių butą, tai dažnai būna maždaug 25–30 m³. Kuo didesnis tūris, tuo didesnis reikalingas automobilis arba daugiau reisų. Taip pat svarbu svorio pasiskirstymas – sunkūs seifai ar knygų spintos reikalauja specialaus užkrovimo, o tai gali įtakoti darbo valandų kiekį.

Prieiga – tai tas dalykas, kurį klientai dažnai pamiršta. Vokietijos miestuose senamiesčiuose gatvės yra siauros, o parkavimas brangus ir ribotas. Jei sunkvežimis negali privažiuoti tiesiai prie namų durų ir reikia daiktus nešti per 50 ar 100 metrų, arba reikia naudoti kėlimo platformą ("Ladebordwand"), kaina didėja. Taip pat svarbu, ar yra liftas, ar reikia nešti laiptais.

Taip pat į kainą įeina pakavimo medžiagos (kartonai, burbuliukai, lipdukai, tepalas baldams) bei draudimas. Visada rekomenduoju pasirūpinti "Allgefahren" (visų rizikų) draudimu, kuris apsaugo jūsų turtą nuo bet kokio nenumatyto įvykio kelyje. Nors tai brangiau, tai suteikia ramybės.

3. Kiek laiko užtrunka perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Esu girdėjęs, kad žmonėms skamba keistasai, bet atsakymas yra: nuo 1 iki 5 dienų. Visiems norisi, kad būtų "rytoj", tačiau logistika turi savo dėsnius.

Greičiausias variantas yra "dedikuotas" reisas. Tai reiškia, kad sunkvežimis atvyksta pas jus, užkrauna jūsų daiktus ir važiuoja tiesiai į Vokietiją, be jokių sustojimų kituose miestuose. Tokie atvejai, kai vairuotojas nėra įsipareigojęs paimti kitų klientų krovinių, yra brangesni, tačiau daiktai gali pasiekti tikslą per 24–48 valandas (priklausomai nuo atstumo, pvz., iš Vilniaus į Berlyną tai gali būti net viena diena).

Tačiau dažniau klientai renkasi ekonomiškesnį variantą – dalinį krovinį (part load). Tada jūsų daiktai pakraunami į automobilį, kuris taip pat veža kitų klientų daiktus į tą pačią kryptį. Tokiu atveju reikia laukti, kol užsipildo automobilis arba sudaromas optimalus maršrutas. Tai gali užtrukti nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Taip pat verta atsižvelgti į savaitės dienas. Vokietijoje naktinio poilsio laikas vairuotojams yra griežtai reglamentuotas, o savaitgaliais (sekmadieniais) sunkvežimiai draudžiami važiuoti keliais su kroviniais. Todėl jei krovinys išvykta penktadienį, jis gali atvykti tik antradienį. Planuokite savo atvykimą ar daiktų gavimą atsižvelgdami į šiuos grafikus.

4. Ar reikia mokėti muito ar PVM pervežiant daiktus į Vokietiją?

Šis klausimas labai dažnai kelia nerimą, tačiau geros naujienos yra: jei perkeliate savo asmeninius daiktus gyvenimo vietai keičiant (t. y. perkraustote), daugeliu atvejų mokesčių nėra.

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės, tai vidinė prekyba. Muitas netaikomas. PVM (Pridėtinės vertės mokestis) taip pat netaikomas parduodamoms prekėms, jei jos nėra parduodamos, o yra asmeninio naudojimo daiktai, kurie buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius.

Čia yra svarbus niuansas. Jeigu perkraustote visiškai naujas, su etiketėmis baldų komplektus ar techniką, kurias nupirkote tik prieš savaitę ir kurios atrodo kaip prekybinis krovinys, vokiečių muitinė (Zoll) gali įtarti prekybą. Tuomet gali būti taikomas VVM (Vokietijos PVM), kuris šiuo metu yra 19%.

Todėl, jei perkate naujus daiktus perkraustymui, būtinai nuplėškite etiketes, panaudokite juos (pvz., įjunkite viryklę vieną kartą) arba pasilikite pirkimo kvitus, galinčius įrodyti, kad tai asmeninis pirkimas, ne didmeninė prekyba. Jei keliaujate iš ne ES šalies (pvz., iš Jungtinės Karalystės po "Brexit"), tada reikia pildyti specialias formas (0700), kad išvengtumėte muito, bet tai kitas scenarijus.

5. Kaip turi būti paruošiami daiktai pervežimui? Ar įmonė tai daro pati?

Tai vienas iš "mūsų dalykų", kuriuos mūsų komanda atlieka kasdien, tačiau kliento pasiruošimas gali labai pagreitinti procesą. Profesionalios perkraustymo kompanijos siūlo "raktų į rankas" paslaugą, kai mes atvykstame, viską supakuojame, išnešame ir iškrauname. Tai yra geriausias būdas išvengti sužalojimų ir sutrumpinti laiką.

Tačiau jei norite sutaupyti ir pakuotis patys, turite laikytis kelių taisyklių. Pirmiausia – kokybiškos medžiagos. Nenaudokite senų, drėgnų ar suplyšusių prekybos centrų dėžių. Jos neatsilaikys prieš svorį, kai viena ant kitos bus sukrautos 5 aukštų bokšte sunkvežimyje. Reikalingi specialūs dvigubo sienelių storio kartonai, burbuliukų plėvelė (plaščia) ir pakavimo lipdukas.

Baldai turi būti išmontuoti (jei įmanoma), o jų kampai apsaugoti specialiomis putasėmis arba storu kartonu. Veidrodžiai ir stiklai turi būti įpakuoti į specialias dėžes su medinio rėmo elementais.

Labai svarbu: nepakuokite degiųjų medžiagų, aerozolių, skalbimo priemonių ar maisto produktų kartu su baldais. Vokietijos transporto reglamentai draudžia transportuoti tam tikras chemines medžiagas kartu su buitiniais daiktais be specialios licencijos. Tokios dėžės gali būti atmestos arba sukelti problemų patikrinimo metu.

6. Kas nutinka, jei sugenda baldai ar daiktai kelyje?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau kaip ekspertas turiu pasakyti: įvykiai įvyksta. Nors mūsų vairuotojai yra patyrę ir vairavimo stiliaus yra labai atsargūs, staigus stabdymas arba blogas kelio paviršius gali padaryti savo. Taip pat yra rizika, kad pavyzdžiui, kaimynas po jumis nuspręs statyti tvorą ir pataikyti į vairuotojo aklą (žinoma, šiek tiek pereinu prie humoro, bet rizika visada yra).

Visiems šiems atvejams yra draudimas. Profesionali perkraustymo įmonė visuomet turi galiojantį atsakomybės draudimą (CMR draudimas). Jis apima žalą, kurią patiria krovinys pervežimo metu. Tačiau standartinis CMR draudimas dažnai apmoka labai mažą sumą pagal krovinio svorį (pvz., apie 8-10 SDR vienetų už kilogramą), kas dažnai neužtenka padengti brangių baldų vertės.

Todėl aš visada rekomenduoju papildomą draudimą. Jei įvykia žala, procesas yra toks: tą pačią dieną arba iš karto po iškrovimo turime užpildyti žalos protokolą (schadensprotokoll). Jame nurodoma, kas sugedo, kaip ir kada. Be šio protokolo, pareikalauti kompensacijos vėliau beveik neįmanoma. Tada nuotraukos siunčiamos draudikliui, ir po svarstymo mokama kompensacija. Jei pasirūpinote "visų rizikų" draudimu, gausite pilną vertę, o ne tik simbolinę sumą.

7. Ar galima pervežti transporto priemonę (automobilį) kartu su baldais?

Žinoma, tai labai dažna praktika. Dauguma persikeliančiųjų į Vokietiją nori nusipirkti automobilį Lietuvoje (paprastai pigiau arba su geresne konfigūracija) ir nuvežti jį su savimi.

Automobilis gali būti pervežamas keliais būdais. Jei jis turi techninę būklę (galima vairuoti ir yra priregistruotas), jis gali būti nuvežtas savo eiga (vairuojamas) arba įkeltas ant autovežio. Tačiau dažnai klientai nori automobilį įkrauti į tą patį sunkvežimį, kuriuo vežami baldai. Tai įmanoma tik naudojant "tarpinę aukštą" (pakraustuvą su aukštu) arba didelę "puspriekabę", kurioje yra pakankamai aukščio.

Čia yra svarbi taisyklė: automobilis turi būti tuščias. Negalima jo bagažinėje vežti dėžių su daiktais, nes tai keičia svorio centrą ir gali būti pavojinga. Taip pat reikia nurodyti degalų kiekį (dažniausiaileidžiama ne daugiau kaip 1/4 arba 1/5 bako, kad sumažėtų gaisro rizika).

Atvykus į Vokietiją, automobilį reikia užregistruoti vietinės registracijos skyriuje (Straßenverkehrsamt). Tam reikės "Ausfuhrkennzeichen" (laikinojo eksporto numerio), jei jį gavote Lietuvoje, arba tiesiog techninės paso duomenų. Nepamirškite, kad Vokietijoje reikės įsigyti vietinę draudimo polisą ("Versicherungskennzeichen").

8. Kaip elgtis su parkavimu Vokietijos miestuose? Ar reikia leidimo?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų šaltinių. Lietuvoje mes esame pripratę, kad jei reikia, užsistojame šalia namų, įjungiam "avarines" ir keliamas laikas. Vokietijoje tai veikia visiškai kitaip. Vokiškas tvarka yra griežta.

Jei gyvenate miesto centre arba siauroje gatvėje, kurioje yra parkavimo apribojimai, Jūs privalote gauti specialų leidimą stovėjimui (Halteverbot / Haltegenehmigung). Šį dokumentą reikia paruošti iš anksto (paprastai vietos savivaldybės arba "Ordnungsamt" puslapyje). Jame nurodoma adresas, data ir laikas, kada sunkvežimis gali stovėti.

Be šio leidimo, sunkvežimį gali pastumti (nuvežti į aikštelę), o baudos gali siekti šimtus eurų. Be to, jei sunkvežimis užstoja dviračių taką arba autobusų stotelę, baudos dar didesnės.

Profesionali perkraustymo kompanija gali padėti susirasti šią informaciją, tačiau dažniausiai klientas turi pats užpildyti paraišką, nes jis yra naujojo buto savininkas ar nuomininkas.