Perkraustymo procesas į Vokietiją: kaip jį padaryti lengvu ir sklandžiu

Įvadas

Perkraustymas į užsienį visada yra sudėtingas gyvenimo etapas, lydimas ne tik emocijų, bet ir daugybės organizacinių klausimų. Vokietija, kaip viena stabiliausių ir ekonomiškai pigiausių kryptų lietuviams, kasmet sulaukia tūkstančių naujų gyventojų. Tačiau, nors atstumas tarp šalių nėra milžiniškas, o keliai puikūs, perkraustymo procesas gali tapti tikru išbandymu, jei jis neplanuojamas atsakingai. Per daugiau kaip dvidešimt metų darbo tarptautinių pervežimų srityje esu matęs viską – nuo idealiai suplanuotų, „prie pusryčių“ įvykusių perkraustymų iki tų, kurie virta tikru košmaru dėl pagrindinių taisyklių nežinojimo.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir parodysiu, kaip perkraustymas į Vokietiją gali būti ne tik lengvas, bet ir visiškai sklandus. Svarbiausia suprasti, kad sėkmė priklauso ne nuo tikimybės, o nuo sistemos. Reikia žinoti, kokie dokumentai būtini, kaip teisingai suskaičiuoti tūrį, kuo skiriasi perkraustymas nuo paprasto krovinio pervežimo ir kaip išvengti paslėptų išlaidų. Vokietija yra šalis, kurioje veikia griežtos taisyklės, tačiau jei viską atliekate pagal protokolą, jokių nepageidaujamų staigmenų nebus. Mes aptarsime visus procesus nuo pirmojo telefono skambučio iki paskutinios dėžės iškrovimo jūsų naujuose namuose Miunchene, Berlyne arba mažame miestelyje Baden-Viurtemberge.

Tegul šis vadovas tampa jūsų žemėlapiu naujam gyvenimui. Sužinosite, kodėl verta pasitikėti profesionalais, kaip užtikrinti savo turto saugumą ir kodėl laisvalaikio planavimas yra taip pat svarbus kaip ir biurokratiniai reikalai. Perkraustymas – tai ne tik baldų pervežimas, tai jūsų ramybės pervežimas į naują vietą, todėl šis procesas turi būti valdomas su maksimalia kompetencija.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus reikia paruošti perkraustant turtą į Vokietiją?

Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir ne be reikalo, nes dokumentacija yra pagrindas. Nors Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės ir muitų nėra, perkraustymas vis tiek yra reglamentuojamas procesas. Pirmiausia, būtinas turto inventorius (inventorinė sąrašas). Tai ne gera norėjimo forma, o privalomas dokumentas. Jis turi būti sudarytas lietuvių, vokių arba anglių kalba. Inventoriuje turi būti išvardyti visi didesni daiktai: baldai, buitinė technika, brangūs daiktai. Rekomenduoju nurodyti apytikrę vertę (pvz., naudota vertė) ir serijinius numerius elektronikai – tai labai padės vėliau jei kiltų draudimo išmokos klausimas.

Be to, jei pervežate transporto priemonę, reikės jos techninio pasiro. Jei perkraustymą atlieka pervežimo kompanija, ji turėtų pateikti tarptautinę krovinių pervežimo sutartį (CMR kvitas). Taip pat verta turėti pasirašytą sandorį su pervežėju, kuriame aiškiai numatytos atsakomybės. Jei perkraustote darbo vietos reikalavimu, pasiruoškite darbo sutartį arba darbdavio pažymą, kadangi tai gali būti reikalaujama įregistruojant gyvenamąją vietą arba gaunant tam tikras lengvatas. Nepamirškite asmens dokumentų – paso arba asmens kodą, kuriuo identifikuojamas siuntos savininkas.

2. Ar reikia mokėti mokesčius už pervedamą turtą (muitą ar PVM)?

Tai vienas mitų, su kuriuo dažnai tenka kovoti. Perkeliant turtą iš vienos ES šalies į kitą (Lietuva – Vokietija), mokesčiai (muitas ir PVM) taikomi tik tada, jei tai yra prekybinis siuntimas, t. y. kai tikslas yra parduoti ar išnuomoti prekes. Jei tai yra asmeninis perkraustymas, t. y. perkeliate savo asmeninius daiktus į naują gyvenamąją vietą, PVM ir mokesčiai netaikomi.

Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Tam, kad muitinė neabejotų, kad tai asmeninis turtas, jis turi atitikti tam tikrus kriterijus: daiktai turi būti naudoti, jums jie priklauso ne mažiau kaip 6 mėnesius ir po perkėlimo Vokietijoje juos planuojate naudoti asmeniniam reikalui mažiausiai 12 mėnesių. Jei būsite sustabdyti patikrai, turėsite įrodymų (pvz., senus pirkinių čekius, nuotraukas), kad šie daiktai jums priklauso ir jie nėra nauji, nupirkti perpardavimui. Vengti „naujų“ daiktų su etiketėmes dėjimo tarp senų daiktų, nes tai gali sukelti nereikalingų klausimų.

3. Kaip suskaičiuojamas perkraustymo kainos apimtis ir nuo ko ji priklauso?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose nėra atsitiktinė. Pagrindinis veiksnys, lemiantis kainą, yra krovinio tūris (m³). Mažesniems kroviniams (pvz., iki 10–15 m³) dažnai taikoma dalinio krovinio (part load) sistema, kai jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų klientų kroviniu vienu dideliu sunkvežimiu. Tai ekonomiškiau. Jei turtas užima daugiau vietos (pvz., visas butas ar namas), reikalingas atskiras sunkvežimis (FTL – Full Truck Load).

Be to, kainą įtakoja atstumas (konkretus miestas Vokietijoje), prieigos prie iškrovimosi vietos sąlygos (ar reikia naudoti liftą, ar sunkvežimis gali priartėti prie pat durų, ar reikės nešti per ilgą atstumą), ir aukštai (jei nėra lifto). Taip pat į kainą įeina pakavimo medžiagos (dėžės, burbuliukai, lipniajuostės) ir darbo rankos (krovėjai). Visada prašykite išsamią sąmatą, kurioje būtų nurodyta, ar įskaičiuotos dėžės, ar įskaičiuojamas „paskutinio etapo“ nešimas (pavyzdžiui, jei sunkvežimiui negalima važiuoti į miesto centrą dėl „Umweltzone“ – ekologinės zonos apribojimų).

4. Kiek laiko trunka vidutinis perkraustymas į Vokietiją?

Laiko apimtis priklauso nuo to, ar tai yra „ekspressinis“ pervežimas, ar dalinis krovinys. Jei užsakote atskirą sunkvežimį, procesas gali būti itin greitas. Krovimas Lietuvoje trunka vieną dieną, važiavimas – nuo 12 iki 24 valandų (priklausomai nuo maršruto, pvz., į Berlyną važiuojama greičiau nei į Miuncheną), o iškrovimas – kita diena. Taigi, viskas gali įvykti per 2–3 dienas.

Dalinio krovinio atveju laikas gali trukti ilgiau – nuo 5 iki 14 dienų. Tai susiję su tuo, kad vairuotojas turi surengti maršrutą, surinkti kitus klientų krovinius ir juos išpakuoti. Taip pat reikia atsižvelgti į savaitgalius ir poilsio dienas vairuotojams. Mano patirtis rodo, kad klientams visada verta pasakyti realų terminą su rezervu, kadangi nėra nieko blogiau, nei laukti sunkvežimio, kurio nėra, ir keisti planus paskutinę minutę. Geriau planuoti atvykimą į Vokietiją keliais dienomis vėliau nei numatyta krovinio pristatymo data.

5. Kokius daiktus draudžiama arba nerekomenduojama pervežti?

Tai kritiškai svarbus klausimas, apie kurį dažnai užmirštama. Yra daiktų, kurių negalima pervežti jokiu būdu: sprogiosios medžiagos, akmens anglis, skysčiai, kurie gali užšalti ir sprogti, arba pavojingos chemikos. Taip pat yra sąrašas daiktų, kuriuos pervežti galima, bet tai reikalauja specialių leidimų: ginklai ir amunicija (reikalingas Europos ginklų pasas), alkoholiniai gėrimai dideliais kiekiais (gali būti taikomi akcizai), augalai (reikalingas fitosanitarinis pasas, kad neperneštų kenkėjų).

Asmeniškai nerekomenduoju pervežti labai senų, apleistų baldų, kurių transportavimo kaina Vokietijoje gali viršyti jų vertę. Vokiškoje rinkoje naudoti baldai parduodami labai pigiai, o pervežti „sovietinę“ spintą, kurią vėliau teks išmesti, yra neekonomiška. Taip pat atsargiai su vaistais – jei tai receptiniai vaistai, turėkite gydytojo išrašą, o jei tai paprasti vaistai, tikrinkite galiojimo datas.

6. Ar verta rūpintis draudimu, ir ką jis apima?

Absoliučiai taip. Tai yra vienas svarbiausių dalykų, kurį, mano nuomone, negalima ignoruoti. Pagal nutarimus, kuriuos reglamentuoja tarptautinės konvencijos (pvz., CMR), pervežėjo atsakomybė už dingstį ar pažeidimą yra labai ribota – paprastai apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už vieną kilogramą krovinio. Jei dingsta 100 kg sveriantis sofa, kompensacija gali užtekti tik paprastai kėdei pirkti.

Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą („All risk“). Jis apima visą krovinio vertę nuo „durų iki durų“. Svarbu tiksliai užpildyti deklaracinę vertę draudimo polise. Jei turtas vertinamas 10 000 eurų, draudimo suma turi būti tokia pat. Žinoma, draudimas neapima daiktų, kuriuos pakavote patys (jei dėžės nepažeistos, o viduje daiktai sužalooti dėl blogo pakavimo), todėl aš visada patariu pasirinkti „pakavimo paslaugą“ iš profesionalų. Taip užtikrinate, kad ir dėžės viduje esantys daiktai būtų apdrausti.

7. Kaip reikia ruošti daiktus pervežimui (pakavimas)?

Pakavimas – tai pusė sėkmės. Neteisingai supakuotas daiktas gali nukentėti net jei sunkvežimis važiuos lygiu keliu. Pagrindinė taisyklė: sunkūs daiktai į mažas dėžes, lengvi – į didelias. Knygoms naudokite mažas dėžes, kad jos nevirtų per sunkios, o indams – specialias dėžes su skyrieliais. Visada naudokite kokybišką pakavimo popierių (ne laikraščius, kadangi spalva gali nutepti į indus) ir burbuliukų plėvelę.

Labai svarbu uždaryti dėžes taip, kad jos nesugriūtų. Viršuje ir apačioje uždėkite sustiprinimą. Stiklo drobžių, paveikslų ir veidrodžių pervežimui naudokite specialias dėžes arba medines rėmus. Baldus, kurie gali būti išardomi, verta išardyti – tai taupo vietą sunkvežimyje ir sumažina pažeidimo riziką. Visus kištukus, varžtus ir smulkius detales surinkite į pažymėtas maišelius ir priklijuokite prie atitinkamo baldo. Nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės – nurodykite kambario pavadinimą (pvz., „Virtuvė“) ir trumpą turto aprašymą. Tai labai palengvins iškrovimą ir išdėliojimą naujame bute.

8. Kaip vyksta perkraustymas su automobiliu? Ar galima jį įtraukti į sunkvežimį?

Automobilių pervežimas į Vokietiją yra labai populiari paslauga. Yra du pagrindiniai būdai: automobilis gali būti užvežtas sunkvežimių platformoje (vadinamasis „autovežis“) arba įstatytas į benzininį krovinių sunkvežimį kartu su baldais (jei telpa). Jei automobilis vežiamas kartu su baldais, jis turi būti paruoštas: išleistas kuras (kad nevirštų 1/4 bakelio dėl pavojaus), akumuliatorius atjungtas (kad neišsikrautų), o automobilis užfiksuotas (užraktas ratais, užtrauktas rankinis stabdis).

Svarbu prisimti, kad įvežant automobilį į Vokietiją iš ES šalies, jį reikia užregistruoti (Ummeldung) per 1 mėnesį. Jei automobilis yra jūsų nuosavybėje mažiau kaip 6 mėnesius, jis gali būti laikomas importu (nors iš ES), todėl reikėtų įsitikinti dėl mokesčių, tačiau dažniausiai asmeninio naudojimo automobilių atveju mokesčių nėra, jei jis buvo registruotas Lietuvoje ir naudojamas. Jei vežate automobilį ne savo vardu, būtina notarinė įgaliojimo arba pirkimo-pardavimo sutarties kopija.

9. Kas nutinka, jei sunkvežimis negali priartėti prie iškrovimosi vietos Vokietijoje?

Tai labai dažna problema, ypač senamiestyje (pvz., Heidelbergas, Rothenburg ob der Tauber) arba siauruose miesteliuose. Vokietija turi griežtus taisykles dėl sunkvežimių masės ir matmenų miestuose. Daugelis gatvių yra uždraustos 7,5 tonų ir sunkesniems sunkvežimiams, arba yra statomi „Baulaste“ apkrovos limito ženklai.

Jeigu mūsų ekspertas iš anksto apžiūrės vietą (arba klientas pateiks nuotraukas), mes galime pasiruošti. Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų, taikomas „mikroautobuso“ arba mažesnio sunkvežimo perkrovimas (šnekamasis terminas – „shuttle“). Tai reiškia, kad krovinys iškraunamas pagrindiniame sunkvežimyje artimiausioje leidžiamoje vietoje (pvz., didelioje parkavimo aikštelėje) ir perkeliamas į mažesnę transporto priemonę, kuri jau važiuoja į kiemą ar prie pat įėjimo. Ši papildoma paslauga kiek brangina procesą, bet yra būtina, kadangi vairuotojas neįsileis į gatvę, kur yra rizika užstrigti arba gauti didelį baudą. Visada aptarkite šį klausimą su pervežėju iš anksto.

10. Ką daryti iškrovimo metu, jei pastebiu pažeidimą?

Jei pastebite pažeidimą iškrovimo metu, nesijaudinkite, bet veikkite greitai ir tvarkingai. Pirmiausia, nedėkite pažeistos dėžės ar baldo į šalį – palikite ją ten, kur ji pastatyta, kad būtų galima užfiksuoti padėtį. Skubiai praneškite vairuotojui arba pervežimo vadovui. Būtina sudaryti „protokolą dėl pažeidimo“ (angliškai – damage report, vokiškai – Schadensprotokoll). Jame turi būti aprašytas pažeidimas, nurodyta data, vieta ir, jei įmanoma, padarytos nuotraukos.

Nesirašykite priėmimo-pagrąžinimo akse (CMR arba krovinių sąraše), kad viskas tvarkoje, jei taip nėra. Jei pasirašysite dokumentą be pastabų, vėliau bus labai sunku įrodyti, kad daiktas sugadintas pervežimo metu. Po to, kai protokolas sudarytas, susisiekite su draudimo kompanija (jei draudimą tvarkote jūs) arba su pervežimu užsiimančia kompanija, kad prasidėtų žalos vertinimo procesas. Mano patirtis rodo, kad 90% atvejų sprendžiami taikiai, jei viskas užfiksuota operatyviai ir be konfliktų.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją gali būti lengvas ir sklandus procesas, jei jis yra pasitikėtas profesionalų ir atliekamas pagal aiškiai nustatytą planą.