Perkraustymas iš Vokietijos: Visapusiškas vadovas dokumentų parengimui

Įvadas

Perkraustymas į užsienio šalį arba grįžtant namo visada yra sudėtingas procesas, susidedantis ne tik iš fizinio daiktų pakavimo ir transportavimo, bet ir iš sudėtingos biurokratinės dalies. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs nemažai situacijų, kai puikiai suplanuotas logistinis procesas buvo sustabdytas dėl nesuderintų dokumentų arba trūkstamų leidimų. Vokietija, kaip šalis, žinoma savo tvarka ir preciziškumu, ypatingai griežtai reikalauja, kad visi formalumai būtų įvykdyti be išimčių.

Kai kalbame apie perkraustymą iš Vokietijos, svarbu suprasti, kad mes nešame ne tik baldus ir buitinę techniką, bet ir savo juridinę bei finansinę istoriją. Neteisingai arba vėlai pateikti dokumentai gali sukelti ne tik nereikalingą stresą pasienio kontrolės punktuose ar paskirstymo sandėliuose, bet ir lemtingai paveikti galimybę naudotis mokesčių atleidimais pervedant turtą. Šiame straipsnyje aš padėsiu jums suprasti, kaip sistemiškai parengti visus būtinus dokumentus, kad jūsų kelionė iš Vokietijos vyktų sklandžiai ir be neplanuotų sustojimų. Mes išnagrinėsime viską nuo išsiregistravimo iš gyvenamosios vietos iki sudėtingų muitinės deklaracijų niuansų, padėdami išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kodėl taip svarbus „Abmeldung“ dokumentas ir kada jį reikia gauti?

Vienas svarbiausių dokumentų, kurį turi gauti kiekvienas asmuo, išsikeliantis gyventi iš Vokietijos, yra oficialus išsiregistravimo pažymėjimas, vokiškai vadinamas „Abmeldebescheinigung“. Be šio dokumento jūsų perkraustymas gali būti apribotas arba sustabdytas, nes jis įrodo, kad jūsų gyvenamosios vietos Vokietijoje statusas pasikeitė.

Procesas paprastas: turite užpildyti formą (Wohnungsabmeldung) ir ją pateikti vietinio registracijos centro (Einwohnermeldeamt), dažniausiai asmeniškai arba paštu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šį dokumentą reikia gauti ne vėliau kaip dvi savaites prieš išvykimą, tačiau ne anksčiau kaip puseš mėnesio iki planuojamo išvykimo datos. Turint šį pažymėjimą, jūs užtikrinate, kad nustosite mokėti susijusius mokesčius (pvz., radijo ir televizijos mokestį – Rundfunkbeitrag) nuo nurodytos datos. Pervežimo kompanijai šis dokumentas taip pat yra signalas, kad krovinys legaliai išvežamas, o klientas nebekelia mokesčių Vokietijos biudžetui, kas yra svarbu muitinės kontekste.

2. Kaip teisingai sudaryti inventorizacinį sąrašą (Packing List), jo tikslas ir reikalavimai?

Inventorinis sąrašas (Packing List / Pfandliste) yra, galima sakyti, „širdis“ viso perkraustymo dokumentacijos. Tai ne paprastas daiktų sąrašas, o detalius specifikaciją, kurią naudoja ne tik pervežėjai, bet ir muitinės pareigūnai. Dažnai klientai klysta įrašydami tik „baldai“ arba „indai“, tačiau to nepakanka. Profesionalus inventorizacinis sąrašas turi būti grupuojamas pagal dėžes arba transportavimo vienetus.

Kiekvienai dėžei turi būti priskirtas unikalus numeris, o sąraše turi būti nurodyta, kas tame numeryje yra: pvz., „Dėžė Nr. 1: Virtuvės indai (porcelianas, šaukštai, šakutės), 3 vnt., maždaug 10 kg“. Taip pat būtina nurodyti apytikrę vertę (dažniausiai naudojama „nulinė“ vertė, jeigu daiktai naudoti ir atitinka Transfer of Residence kriterijus) bei daiktų būklę. Sąrašas turi būti pasirašytas. Jeigu sąrašas ruošiamas Lietuvoje arba kita šnekančia šalyje, jis privalo būti išverstas į vokiečių arba anglų kalbą, kad vokiečių muitinė neturėtų klausimų. Be šio dokumento, turtas gali būti laikomas preke ir apmokestintas muitais bei PVM.

3. Ar reikia mokėti muitus už asmeninius daiktus ir kaip tai įrodyti?

Vienas dažniausiai iškylančių klausimų yra: „Ar turiu mokėti už savo baldus?“. Jeigu perkraustymas atitinka Transfer of Residence (TOR) kriterijus – t. y. jūs gyvenote Vokietijoje ne mažiau kaip 12 mėnesių, daiktai naudoti ir juos ketinate naudoti tolesnėje gyvenamojoje vietoje, o daiktai įvežami ne dėl prekybos tikslų – tuomet jums taikomas mokesčių atleidimas.

Kad tai įrodyti, reikia pateikti ne tik inventorinį sąrašą, bet ir dokumentus, patvirtinančius jūsų gyvenamąją vietą Vokietijoje (pvz., paskutinių mėnesių sąskaitas už komunalines paslaugas, darbo sutartį arba „Anmeldung“ dokumentą) bei dokumentus, įrodančius gyvenamąją vietą naujoje šalyje (nuomos sutartis, deklaracija apie gyvenamąją vietą). Svarbiausia yra parodyti, kad daiktai yra asmeninio naudojimo, o ne parduodami. Jeigu tarp daiktų yra naujų, neišpakuotų daiktų (pvz., dovanų), juos gali būti sunkiau įvežti be mokesčių, todėl rekomenduojama juos pažymėti atskirai arba išsiųsti kurjeriu, kad neatitrauktų abejonių.

4. Kokius dokumentus reikia parengti transportuojant automobilį iš Vokietijos?

Automobilių perkraustymas iš Vokietijos yra vienas sudėtingiausių procesų, nes čia susikerta transporto ir registracijos teisės. Jeigu automobilis yra jūsų nuosavybė daugiau nei 6 mėnesius ir jis buvo naudojamas Vokietijoje, jį įvežti į kitą ES šalį (pvz., Lietuvą) be PVM ir muitų galima tuo pačiu Transfer of Residence principu.

Reikalingi šie pagrindiniai dokumentai: 1. Fahrzeugbrief (Techninis pasas) – originalas. 2. Fahrzeugschein (Registracijos pažymėjimas) – originalas. 3. Pirkimo-pardavimo sutartis (jeigu nupirkta neseniai) arba senos sutarties kopija, įrodanti nuosavybės teisę. 4. Deklaracija (T2L forma arba eksporto deklaracija) – jeigu automobilis dar neregistruotas kitur, jį reikia „eksportuoti“ iš Vokietijos muitinės sistemos. 5. Draudimo polisas – galiojantis transportavimo metu (dažniausiai naudojami trumpalaikiai „tranzitiniai“ draudimai su žaliais numeriais, vadinamais „Kurzzeitkennzeichen“ arba „Exportkennzeichen“).

Be to, būtina įsitikinti, kad automobilis nėra areštuotas arba įkeistas (kredituotas), nes kreditų įstaigos dažnai neleidžia išvežti automobilio už šalių ribų be jų raštiško sutikimo.

5. Ką daryti su draudimu ir atsakomybe pervežimo metu?

Dauguma klientų mano, kad pervežimo kompanija automatiškai atsako už viską, tačiau tai nėra tiesa. Tarptautiniuose pervežimuose egzistuoja standartinės atsakomybės ribos, reglamentuojamos CMR konvencijos. Jos dažnai būna žemos (pvz., apie 8,33 SDR už kilogramą), todėl vertinant brangų turtą, tos sumos gali nepakakti.

Todėl būtina susitarti dėl draudimo. Prieš pasirašant sutartį, reikia gauti draudimo sąlygas (Allgemeine Versicherungsbedingungen). Svarbu sužinoti: * Ar draudžiami ne tik transportavimo, bet ir pakavimo/ikrovimo metu įvykę įvykiai? * Kokia yra „franchizė“ (savarankiška dalis) – suma, kurią mokate patys esant įvykiui? * Ar yra draudžiami brangūs daiktai (menas, juvelyriniai dirbiniai, elektronika)?

Dokumentų požiūriu, turite gauti draudimo polisą, kuriame būtų nurodyta konkreti krovinio vertė (priklausomai nuo inventorinio sąrašo vertės) bei draudimo laikotarpis. Jeigu turtas ypač vertingas, gali prireikti nepriklausomo vertintojo ataskaitos, kurioje nurodyta kiekvieno brangaus daikto rinkos vertė. Be to, prieš išvežimą būtina sudaryti „protokolinį įvykio aprašymą“ (būklės aktą), kuriame fiksuojama daiktų būklė prieš kraunant į sunkvežimį – tai pagrindinis įrodymas draudimo atveju.

6. Ar reikia specialių dokumentų gyvūnams (šunims, katėms) perkeliant juos iš Vokietijos?

Gyvūnų perkėlimas reikalauja ypatingo dėmesio, nes klaidos gali lemti tai, kad jūsų augintinis nebus įleistas į šalį arba bus priverstas eiti karantiną. Nors Vokietija ir Lietuva yra ES narės, reikalavimai yra griežti.

Pagrindiniai dokumentai: 1. Gyvūno pasas – jame turi būti įrašyta augintinio tapatybė (mikročipo numeris) ir nuotrauka. 2. Pasparvėjimo (ragebiškės) skiepai – turi būti atlikti ne anksčiau kaip 21 diena ir ne vėliau kaip nurodyta skiepo galiojimo laikas prieš išvykimą. Skiepo numeris privalo sutapti su mikročipu. 3. Nuoroda apie antiparazitinių vaistų (prieškirmėlių) panaudojimą – šis reikalavimas gali keistis priklausomai nuo tikslo šalies, bet dažnai reikalaujama, kad gydymas būtų atliktas 24–48 valandos prieš išvykimą (jei keliaujama į šalis, kuriose egzistuoja echinokoko grėsmė, nors tarp ES šalių ši taisyklė šiuo metu nėra tokia griežta, tačiau verta patikrinti). 4. Sveikatos pažymėjimas – nors tarp ES šalių jis nebeprivalomas (jei skiepai galioja), tačiau kai kurios avia linijos ar keltų kompanijos gali jo reikalauti.

Visi šie dokumentai turi būti originalai. Be to, rekomenduojama turėti veterinarijos gydytojo kontaktą Vokietijoje, kuris galėtų patvirtinti informaciją, jei kiltų abejonių.

7. Kaip tvarkyti dokumentus, jeigu perkraustymą atlieka darbdavys (korporacinis perkraustymas)?

Jei perkraustymą organizuoja ir finansuoja jūsų darbdavys, dokumentacija gali skirtis nuo privaus perkraustymo. Tokiu atveju, be standartinių dokumentų (Abmeldung, Packing List), reikalingi papildomi juridiniai dokumentai.

Svarbiausias yra Perkraustymo užsakymas (Order of Service), kuriame aiškiai nurodyta, kas yra mokėtojas (darbdavys), kas yra gavėjas (darbuotojas), ir kokiomis sąlygomis vykdomas pervežimas. Dažnai darbdaviai reikalauja, kad būtų pasirašyta GMG (German Move Guarantee) forma arba jos analogas. Tai yra garantinis raštas, kuriuo darbdavys garantuoja apmokėti visus galimus mokesčius muitinei, jeigu darbuotojas nepateiks reikiamų Transfer of Residence dokumentų. Tai labai svarbu įmonėms, nes tai apsaugo jas nuo nepageidaujamų išlaidų. Darbuotojui svarbu pasitikrinti, ar darbdavio sutartyje su pervežėju nėra klauzulų, apribojančių atsakomybę už brangų asmeninių daiktų (pvz., juvelyrinių) pažeidimą, nes korporacinės sutartys dažnai turi mažesnes draudimo sumas.

8. Kokius dokumentus reikia turėti paties išvykimo iš Vokietijos momentu (sienos kirtimas)?

Nors Šengeno erdvėje vidinės sienos netikrinamos, tačiau perkraustant turtą sunkvežimiu, tikimybė būti sustabdytam muitinės kontrolėje yra didelė. Vairuotojas ir (jei keliaujate kartu) jūs turite turėti prie savęs visą dokumentų rinkinį.

Pagrindiniai dokumentai sienos kirtimo momentu: 1. Asmens tapatybės dokumentas (pasas arba ID kortelė). 2. CMR kvitas – tarptautinis vežimo dokumentas, patvirtinantis, kad krovinys yra legaliai vežamas. 3. Inventorinis sąrašas (Packing List) – geriausia turėti kelias kopijas (vairuotojui, sau, muitinei). 4. Draudimo polisas (jeigu yra). 5. Dokumentai, įrodantys Transfer of Residence statusą (jeigu muitinė pareikalauja įrodyti, kodėl nemokate muitų). Tai gali būti sutartis su nauju darbuotoju Lietuvoje, išsiregistravimas iš Vokietijos ir kt.

Jeigu krovinys yra ypatingai didelis arba vertingas, verta iš anksto susisiekti su muitine ir pateikti išankstinės deklaracijos (pre-notification) duomenis, kad sienos kirtimas neuztruktų valandų.

9. Kaip elgtis su paveldėtais arba dovanotais daiktais – ar jie reikalauja specialių dokumentų?

Dažnai perkraustant iš Vokietijos, žmonės nori paimti dalį turtą, kurią jiems padovanojo šeimos nariai arba paveldėjo iš artimųjų. Čia susiduriame su dovanojimo ar paveldėjimo teisės klausimu. Muitinės požiūriu, jeigu daiktai yra naudoti ir jie atitinka Transfer of Residence sąlygas (jie buvo jūsų naudojami Vokietijoje), tai gali būti įvežami kaip asmeninis turtas.

Tačiau jeigu paveldėjote daiktą, kuris stovi Vokietijoje ir kurio neperkėlėte į savo būstą anksčiau (pvz.,