Perkraustymas į Vokietiją: Visas vadovas kaip perkelti turtą greitai, saugiai ir be streso

Perkraustymas į užsienį, ypač į tokią šalį kaip Vokietija, yra vienas reikšmingiausių gyvenimo sprendimų, kurį priima daugelis lietuvių. Nesvarbu, ar tai susijęs su darbo pasiūlymu Berlyne, verslo plėtra Miunchene ar gyvenimo pokyčiais Hamburge, vienas dalykas išlieka pastovus – reikia perkelti savo turtą. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, esu matęs viską: nuo idealiai suplanuotų logistikos operacijų iki tų atvejų, kai klientai, siekdami sutaupyti, pasiduoda abejotinos kokybės „meistrams“. Pastarųjų pasekmės dažnai būna apgailėtinos – sulaužyti baldai, prarasti daiktai ir nervingi telefonai vėlai vakare.

Šiame straipsnyje neapsiribošime bendrais patarimais. Mes giliaisime į tarptautinių pervežimų mechanizmą, kad jūsų perkraustymas į Vokietiją ne tik vyktų greitai, bet ir būtų užtikrintas maksimalus saugumas. Vokietijos rinka yra specifinį savo reikalavimais, o nuo to, kaip pasiruošsite pervežimui Lietuvoje, priklausys tai, kaip lengvai įsivažiuosite į naująjį būstą. Suprasdami procesą nuo A iki Ž, galėsite išvengti dažniausių klaidų, kurias daro naujokai, ir mėgautis sklandžiu persikėlimu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie, mano patirties duomenimis, labiausiai rūpina klientus planuojantiems perkraustymą į Vokietiją. Atsakymai parengti taip, kad suteiktų ne tik teorinę, bet ir praktinę naudą.

1. Kiek laiko trunka vidutinis perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Vieno iš dažniausiai užduodamų klausimų esmė – laikas. Klientai visada nori žinoti, kada galės atsiimti savus daiktus. Atsakymas nėra vienareikšmis, nes priklauso nuo kelionių tipo ir krovinio apimties. Jeigu kalbame apie tiesioginį pervežimą (taip vadinamą „ekspresinį“), kai sunkvežimis keliauja tiesiai iš jūsų namų Lietuvoje iki jūsų naujojo namo Vokietijoje, kelionė paprastai trunka nuo 1 iki 3 dienų. Čia įskaičiuojamas krovimo darbas, pats kelionės laikas (priklausomai nuo atstumo, pvz., iki Berlyno arba Miuncheno) bei iškrovimas.

Tačiau dažniausiai, siekiant optimizuoti išlaidas, klientai pasirenka dalinį pervežimą (grupinę siuntą). Tokiu atveju jūsų daiktai yra gabenami kartu su kitų klientų kroviniu viename sunkvežimyje. Tai leidžia sumažinti kainą, tačiau prailgina terminus. Tokio tipo perkraustymas gali trukti nuo 5 iki 14 dienų, kartais ir ilgiau, priklausomai nuo maršruto sudėtingumo – kiek kitų siuntų reikia iškrauti ar paimti kelyje. Mano patarimas: jeigu skubate ir turite nustatytą įsirašymo datą į naują butą, rinkites tiesioginį pervežimą. Jeigu laiko lankstumas didesnis, grupinis pervežimas padės sutaupyti nemažai pinigų.

2. Kaip teisingai suskaičiuojamas perkraustymo tūris (kubatura) ir kodėl tai svarbu?

Dauguma klientų mano, kad pakanka nurodyti „kelių kambarių baldus“ arba „apie 20 dėžių“. Tokia informacija logistikos specialistui yra visiškai nepakankama. Tarptautiniame pervežime viskas remiasi kubatūra (m³). Kiekvienas sunkvežimis turi konkretų talpos limitą, ir net nedidelis klaidingas įvertinimas gali lemti tai, kad daiktai tiesiog nebesutilps vienoje kelionėje.

Kadangi aš esu praktikas, visada patariu klientams atlikti paprastą, bet efektyvų matavimą. Paimkite metrą ir išmatuokite didžiausius baldus: spintas, lovas, sofas, stalus. Ilgį padauginkite iš pločio ir iš aukščio – gausite kubinius metrus. Dėžėms standartiškai galima taikyti vidutinį dydį, pvz., viena standartinė perkraustymo dėžė (maždaug 50x40x40 cm) sudaro apie 0,08 m³. Jeigu jų yra 30, tai jau apie 2,4 m³.

Kodėl tai svarbu kainos ir saugumo atžvilgiu? Jeigu apskaičiuosite per mažai tūrio, vairuotojas gali atvykti su per mažu automobiliu. Tai reiškia, kad reikės skubiai ieškoti papildomo transporto, kas brangiai kainuoja ir prailgina procesą. Tikslus kubatūros nustatymas iš karto leidžia pasiūlyti tinkamą sunkvežimį – ar tai bus 3,5 tonos „būstas“ (maždaug 10–12 m³), 7,5 tonos sunkvežimis (apie 20–25 m³), ar didelis 40 pėdų tentas (apie 80 m³). Tikslumas čia taupo pinigus ir nervus.

3. Ar reikalingas specialus draudimas pervežiant turtą į Vokietiją, ką jis apima?

Tai vienas svarbiausių klausimų, apie kurį dažnai pamirštama kol būna per vėlu. Pagal tarptautinių vežimų konvenciją (CMR), vežėjas atsako už krovinį tik ribotai. Standartinė atsakomybė dažnai siekia tik kelias eurus už kilogramą (pvz., apie 8,33 SDR/kg). Jeigu jūsų sofa kainuoja 1000 eurų, o sveria 50 kg, pagal standartinę atsakomybę už ją sugadinimą gautumėte tik simbolinę sumą. Todėl būtina sudaryti papildomą draudimą.

Profesionalus perkraustymo bendrovė visada pasiūlys „All Risk“ (visų rizikų) draudimą. Jis apima visus įmanomus incidentus: eismo įvykius, krovinio paslydimo metu padarytus pažeidimus, netgi vandens pratekėjimą. Svarbu suprasti, kad draudimo kaina priklauso nuo krovinio vertės, todėl prieš pradedant procesą reikia tiksliai įvertinti, kiek verti jūsų daiktai.

Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai peržiūri šią išląidą kaip nereikalingą. Tačiau prisimenu vieną atvejį, kai vairuotojas staigiai stabdydamas išmetė brangų vintage pianiną. Klientas, atsisakęs papildomo draudimo, prarado didžiulę sumą. Nepabandykite taupyti ant draudimo – tai jūsų ramybės garantas. Be to, įsitikinkite, ar draudimas galioja ir krovimo bei iškrovimo metu, ne tik važiuojant keliu.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti perkraustymui ir ar reikia muitinės deklaracijos?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės, perkraustymas tarp šių šalių laikomas vidinės prekybos operacija. Tai reiškia, kad paprastai nėra reikalinga jokių sudėtingų muitinės deklaracijų ar importo mokesčių mokėjimo. Jūsų daiktai gali keliauti laisvai. Tačiau tai nereiškia, kad dokumentų visai nereikia.

Svarbiausias dokumentas yra krovinio inventorinė sąrašas (packing list). Jis turi būti sudarytas dviejomis kalbomis (lietuvių ir vokiečių arba anglių) ir detaliai išvardyti visus pervežamus daiktus. Nerašykite tiesiog „baldai“ – nurodykite „medinė spinta su 2 durelėmis“, „minkštas sofa 3 vietų“ ir t.t. Jeigu pervežate techniką, nurodykite serijinius numerius (ypač kompiuteriams, televizoriams), nes tai gali būti reikalaujama vokiškų draudimo kompanijų nukentėjus atveju.

Jei pervežate transporto priemonę, reikės jos techninio paso. Jeigu daiktai priklauso ne tik jums, bet ir šeimos nariams, verta turėti pasų ar asmens dokumentų kopijas, patvirtinančias tapatybę. Nors dažnai neprašoma, bet pasiruošimas šių dokumentų užtikrina, kad sienos kirtimo punkte neatsiriktų nereikalingų uždelčių.

5. Kaip pasiruošti daiktams, kad jie neatėjo sugadinti vėliau?

Svarbiausia taisyklė, kurią per 20 metų įsisąmoninau: daiktai sugadinami ne nuo to, kaip vairuotojas vairuoja, o nuo to, kaip jie buvo supakuoti. Vibracija kelyje yra neišvengiama, todėl tuščios tarpys tarp daiktų turi būti užpildytos.

Nenaudokite senų, pažeistų prekybos centrų dėžių, kurios anksčiau buvo skirtos vaisiams ar daržovėms. Jos neturi pakankamos standumo. Perkraustymui reikalingos specialios, dvigubos sienelės dėžės. Stikliniai indai, porcelianas turi būti įvynioti į burbuliukų plėvelę (popierius čia nepadės) ir sudėti į skydelius su dėklais. Labai svarbu, kad dėžė nebūtų per sunki – idealus svoris vienai dėžei yra 15–20 kg. Jeigu įdėsite per daug knygų į vieną didelę dėžę, ji tiesiog suglebs po jos esančios dėžės svorio.

Baldai turi būti išmontuoti (jei įmanoma) ir kruopščiai apvynioti storomis, akytosios struktūros plėvėmis (stretch film) bei apsaugoti kampais. Minkšti baldai (sofos, foteliai) turi būti supakuoti į specialias minkštų baldų dangas arba storą plėvelę, kad neapsitrintų ar nešaltų drėgmės. Nepamirškite pažymėti dėžių viršaus ir šonų – nurodykite, kuriame kambaryje jos turi būti padėtos (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“) ir ar yra trapių daiktų („FRAGILE“). Tai greitins iškrovimą Vokietijoje.

6. Ar galiu pervežti ir transporto priemonę (automobilį, motociklą) kartu su baldais?

Taip, tai labai dažna praktika. Dauguma perkraustymų į Vokietiją įtraukia ir asmeninio transporto pervežimą, nes vairuoti automobilį 1000–1500 km vienas, o tada grįžti traukiniu ar lėktuvu yra brangu ir nuobodu. Yra du pagrindiniai būdai tai padaryti.

Pirmasis – automobilis įkeliamas į tą patį sunkvežimį kartu su baldais. Tai įmanoma tik tada, jeigu naudojamas didelis tentinis sunkvežimis (pvz., 90 m³), kuriame yra pakankamai vietos viršuje arba gale. Automobilis turi būti tvirtai užfiksuotas specialiais diržais, kad nejudėtų kelionės metu, o jo akumuliatorius – atjungtas (kad nenukristų elektros). Taip pat reikia įvertinti, kad automobilio svoris didžiausią įtaką bendram krovinio svoriui.

Antrasis būdas – automobilis vežamas automobilių transporteriu (autovežiu), o baldai atskirai. Tai gali būti šiek tiek brangiau, tačiau saugniau tiek automobiliui (nebus rizikos, kad ant jo užkris dėžė), tiek baldams (lieka daugiau vietos). Jeigu automobilis yra brangus ar retro modelis, visada rekomenduoju atskirą pervežimą. Be to, svarbu prisiminti, kad automobilio pervežimui reikia pateikti techninį pasą ir draudimo polisą, galiojantį Vokietijoje („Zulassungsbescheinigung“).

7. Kokie yra Vokietijos specifiniai ypatumai susiję su iškrovimu (pvz., parkingo leidimai)?

Vokietija yra žinoma savo griežta tvarka ir biurokratija, ir tai labai pasireiškia perkraustymo metu. Vienas didžiausių rizikų šaltinių – nepakankamas vietos paruošimas sunkvežimiui. Lietuvoje mes esame pripratę, kad sunkvežimis gali užstoti kelias arba šaligatvį trumpam, o niekas neprieštaraus. Vokietijoje, ypač dideliuose miestuose (Berlynas, Miunchenas, Stutgartas, Frankfurtas), tai gali baigtis dideliais baudais arba netgi sunkvežimio stovėjimo uždraudimu.

Jūsų atsakomybė (arba pervežėjo, jeigu tai numatyta sutartyje) iš anksto gauti specialų stovėjimo leidimą vokiškai vadinamą „Verkehrsrechtliche Genehmigung“ arba „Parkgenehmigung“. Jį reikia pareikalauti iš vietinio „Ordnungsamt“ (tvarkos biuro). Šis dokumentas leidžia užimti vietą gatvėje iškrovimui tam tikru laiku. Jeigu tokio leidimo nėra, o sunkvežimis užstoja dviračių taką ar autobusų stotelę, gali atvykti policija ir priversti nutraukti iškrovimą.

Be to, dauguma senųjų namų Vokietijoje turi labai siaurus koridorius ir nedideles lifto duris. Prieš atvykstant reikia išmatuoti ne tik kambarius, bet ir liftus bei laiptines. Jeigu baldai netilps į liftą, reikės juos kelti per langą su kranu, kas yra papildoma ir brangi paslauga. Šiuos dalykus reikia išsiaiškinti iš anksto, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi prie namų.

8. Kaip elgtis su pavojingais krovinais (dažai, degalai, chemija)?

Tai dažna problema. Klientai dažnai bando pasiimti viską, kas liko namuose, įskaitant garaže likusius dažų balus, skalbimo priemones ar sodo trąšas. Tarptautiniais pervežimais tai yra griežtai reglamentuota. Pavojingi kroviniai (ADR) negali būti vežami kartu su baldais viename be specialių leidimų.

Degalai (benzinas, dyzelinas) automobiliuose turi būti likę minimaliai (idealus variantas – ne daugiau kaip 1/4 ar net mažiau baką, kad išvengtų garų susikaupimo ir ugnies pavojų). Dažų balai turi būti hermetiškai uždaryti, bet geriau juos palikti arba atiduoti kaimynams, nes nė vienas pervežėjas nenori rizikuoti, kad dėžė su dažais nukris ant sofos. Cheminės valymo priemonės taip pat gali išsilieti arba reaguoti su temperatūros pokyčiais.

Jei turite butilo dujas (griliui ar viryklei), jos turi būti išjungtos ir uždarytos. Tačiau dauguma pervežėjų vis tiek nusprendžia nevežti dujų balionų dėl sprogimo pavojų. Mano patarimas: nepabandykite paslėpti tokių daiktų dėžių viduje. Jeigu įvykus avarijai policija ar draudimo ekspertas rastu neleistinų medžiagų, draudimas gali neveikti. Geriau atsisakyti kelių eurų vertės chemijos negu prarasti draudimo išmoką.

9. Ką daryti, jeigu naujasis butas Vokietijoje dar nebaigtas remontu ir negaliu įsirašyti?

Tai labai dažna situacija. Darbo grafikai Vokietijoje gali skirtis nuo jūsų lūkesčių, o remonto darbai užtrunka ilgiau nei planuota. Jeigu sunkvežimis atvyksta, o jums nėra kur padėti daiktų, tai sukuria didžiulį stresą ir papildomų išlaidų (vairuotojo laukimo mokestis).

Sprendimas – sandėliavimas. Profesionalios perkraustymo kompanijos siūlo galimybę laikinai padėti daiktus į sandėlį Lietuvoje arba Vokietijoje. Jeigu žinote, kad iškrovimas bus neįmanomas, reikia apie tai pranešti iš anksto. Daiktai gali būti iškrauti į sandėlį Vokietijoje, o tada, kai butas bus paruoštas, atvežti mažesniu transportu (pvz., 3,5 tonne sunkvežimiu arba furgonu).

Taip pat verta pasidomėti „Möbellager“ (baldų sandėlių) paslaugomis Vokietijoje.