Per kiek laiko vyksta žmonių vežimas į Vokietiją?

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužinojai vią pagrindinę tiesą: laikas – tai tai, kas klientus rūpina daugiausia. Kai žmogus planuoja kelionę į Vokietiją – ar tai verslo reikalais, ar dėl asmeninių aplinkybių – pirmasis klausimas, dažniausiai išgirdamas telefonu ar skaitytas el. laiške, skamba taip: „Per kiek laiko aš atvyksiu?“.

Atsakymas, kurį norėtų girdėti kiekvienas keleivis, yra paprastas: „X valandų“. Tačiau praktikoje, kaip ir bet kurioje sudėtingoje logistikos grandinėje, viskas yra kur kas labiau įvairialypė. Profesionalus transporto organizatorius niekada nesakys „4 valandas“, jei realiai tai gali užtrukti 6, tačiau ir neperspės, įvertindamas visas galimas kliūtis. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, mes išsamiai aptarsime, nuo ko priklauso kelionės trukmė, kokių iššūkių gali tekti susidurti kelyje ir kodėl tikslaus laikymaties į grafiką yra sunkesnis užėmu, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Vokietija yra mūsų pagrindinė prekybos ir migracijos partnerė, o maršrutai į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą ar Frankfurą yra išgražinti iki smulkmenų. Tačiau kelyje nuo Lietuvos iki Vokietijos susiduriama su skirtingų šalių kelių kokybe, aplinkos sąlygomis ir biurokratiniais reikalavimais. Suprasti šiuos veiksnius – ne tik vairuotojo, bet ir keleivio interesas, nes leidžia realiai įsivaizduoti kelionę ir išvengti nereikalingo streso.

Svarbu pabrėžti, kad kalbant apie keleivių pervežimą, mes nevadovaujame tik navigacijos sistemomis, kurios rodo „teorinį“ greitį. Mes vadovaujamės saugumo normomis, vairuotojo darbo ir poilsio režimais bei, svarbiausia, komforto, kurį turi gauti mūsų klientas. Todėl toliau pateikiame išsamią informaciją, padėsiančią suprasti laiko sąnaudas šiame maršrute.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suėlavome dažniausiai užduodamus klausimus apie žmonių pervežimo trukmę į Vokietiją. Atsakymai paremti realia praktika ir daugiamete patirtimi, tad jie padės jums susiformuoti tikslų lūkesčių paveikslą.

1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Vilniaus (ar kitų didžiųjų Lietuvos miestų) iki Berlyno?

Vidutinis važiavimo laikas tiesiogiai priklauso nuo išvykimo vietos, tačiau imant standartinį maršrutą Vilnius – Kaunas – Varšuva – Berlynas, turėtume vadovautis maždaug 14–16 valandų trukme. Tai yra grybas laikas, skirtas nuvažiuoti maršrutą, atsižvelgiant į leistinus greičius ir realią kelių situaciją.

Verta pažymėti, kad jei kelionė prasideda ne iš Vilniaus centro, o iš, pavyzdžiui, Panevėžio, Klaipėdos ar Alytaus, prie šio laiko reikia pridėti dar 1–3 valandas. Taip pat svarbu ir atvykimo vieta Vokietijoje – Berlynas yra artiau, o, tarkime, Miunchenas ar Hamburgas gali reikalauti papildomo 4–6 valandų važiavimo. Taigi, kai užsakote kelionę, visada nurodykite tikslius adresus, kad operatorius galėtų paskaičiuoti ne kilometrus, o realų laiką.

2. Kodėl navigacijos rodo trumpesnį laiką nei įmonės pateikiamas?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Navigacijos (tokios kaip Google Maps ar Waze) dažnai apskaičiuoja laiką remdamosios idealiomis sąlygomis: nėra eismo įgulo, vairuotojas važiuoja maksimaliu leistinu greičiu, nėra stabdymų degalinese, o ir maršrutas pasirinktas trumpiausias, bet ne visada patogiausias keleiviui.

Profesionalus keleivių pervežimas turi kitus prioritetus. Mes nevažiuojame per miestų centrus, kad sutaupytume 5 minutes, nes tai žymiai padidina eismo įvykio riziką. Mes renkamės keliais, kurie yra pritaikyti sunkesniems transporto priemonėms ir užtikrina gerą vaizdą. Be to, navigacijos neįtraukia privalomų sustojimų, kurie būtini ne tik fiziologinėms reikmėms, bet ir vairuotojo bei keleivio saugumui. Skirtumas tarp „teorinio“ navigacijos laiko ir realaus kelionės laiko gali svyruoti nuo 1,5 iki 3 valandų.

3. Kaip Lenkijos keliai ir „Ostróda“ sankryžos įtakoja kelionės trukmę?

Kelias per Lenkiją yra neišvengiamas ruožas vykstant į Vokietiją. Nors pastaraisiais metais Lenkija ženkliai patobulino savo autostradų infrastruktūrą (pvz., A2 autostrada), vis dar yra ruožų, kuriuose teka važiuoti greitkeliais, kuriuose didžiausias leistinas greitis yra 90–100 km/h, o prieš miestus jis dar labiau mažėja.

Vienas iš „legendinių“ vietų vairuotojų tarpe yra Ostróda apylinkės ir sankryžos priešais Varšuvą, kurios istoriškai sukurdavo didžiulius spūstis. Nors dabar situacija pagerėjo, bet bet koks avarinis ar remonto darbas Lenkijos autostradose gali sustabdyti eismą valandoms. Mano patirtis rodo, kad pro Lenkiją reikia skirti daugiau laiko nei numatyta, nes šios šalies keliai yra kaip „butelio kaklelis“ – jei čia užstringa, vėluosime į Vokietiją nepriklausomai nuo to, kaip greitai važiavome Lietuvoje.

4. Kokios yra privalomos pertraukos ir kodėl jos būtinos?

Remiantis Europos Sąjungos reglamentais (EC 561/2006), kurie reglamentuoja vairuotojų darbo laiką, vairuotojas privalo laikytis griežtų poilsio režimų. Tai nėra mūsų įmonės kaprizas, o įstatymas. Po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (arba ją padalinti į 15 min. ir 30 min.).

Be to, po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad jei kelionė trunka ilgiau nei 9–10 valandas, tikėtina, kad teks įsiterpti ilgesniam poilsiui ar net nakvynei kelyje. Šios taisyklės yra sukurios siekiant užtikrinti, kad prie vairo sėdėtų atsargesnis ir nuovokus vairuotojas. Klientui tai reiškia, kad kelionė negali būti „nuo ryto iki vakaro“ be stabdymų, kai kalbame apie tolimus nuotolius.

5. Ar eismo įkrovos Vokietijoje ir Lenkijoje gali stipriai prailginti kelionę?

Absoliučiai taip. Vokietija, turėdama vieną tankiausių autostradų tinklų pasaulyje, patiria milžiniškas eismo spūstis, ypač prie didžiųjų miestų (Berlyno, Miuncheno, Kelno, Frankfurto) ir sankryžų (pvz., „Kreuz“ tipo sankryžos). Rytinės ir vakarinės piko valandos (nuo 7:00 iki 9:00 ir nuo 16:00 iki 18:00) gali prailginti kelionę net 1–2 valandas.

Lenkijoje situacija panaši, tačiau čia dažniau spūstys sukelia ne tik pikas, bet ir vienos eismo juostos ruožai arba avarijos. Savaitgaliais, ypač vasarą, didelę įtaką turi turistų srautai, kurie taip pat keliauja į Vokietiją ar toliau į vakarus. Patyręs vairuotojas moka išvengti kai kurių spūsčių renkantis alternatius maršrutus, tačiau visiškai išvengti eigoje neįmanoma.

6. Kaip veikia sienos kirtimas (Lietuva-Lenkija, Lenkija-Vokietija) ir ar tai užtrunka ilgai?

Kadangi abi šalys yra Šengeno erdvėje, fizinės patikros sienose dažniausiai nėra. Tačiau tai nereiškia, kad važiuojame be stabdymo. Pasienio zonose dažnai vyksta mobiliosios policijos patikros, kios gali sustabdyti transporto priemonę trumpam dokumentų patikrai.

Situacija pasikeičia, jei pervežame keleivius, kurie yra trečiosios šalies piliečiai ir neturi tinkamų vizų ar leidimų. Tokiu atveju sienos kirtimas gali užtrukti ilgiau dėl dokumentų tikrinimo duomenų bazėse. Tačiau vidutiniškai sienos kirtimas (t. y. pravažiavimas pro pasienio punktą) trunka nuo 5 iki 30 minučių, priklausomai nuo eilės. Svarbu prisiminti, kad naktimis sienos kontrolė gali būti griežtesnė.

7. Ar galima užsisakyti „ekspresinį“ pervežimą be sustojimų?

Techniškai – ne, jei kalbame apie ilgas keliones (virš 1000 km). Negalima ignoruoti vairuotojo poilsio režimų – tai baudžiamama ir pavojinga. Tačiau galima pasirinkti „greitojo“ pervežimo variantą, kuris skiriasi nuo standartinio autobuso maršruto.

Tokiu atveju mes skiriamas papildomas vairuotojų komandą (jei kelionė labai ilga) arba derinamė grafiką taip, kad ilgosios pertraukos būtų trumpesnės (leidžiamos maksimalios trukmės), o mažosios pertraukos (degalinėse) būtų vykdomos maksimaliai greitai. Taip pat, jei tai yra individualus pervežimas (vip transportas), maršrutas gali būti trumpesnis, nes važiuojame tiesiai iš punto A į punktą be nukrypimų paimti kitus keleivius. Tačiau net ir tokiu atveju 1000 km atstumas neįmanomas įveikti greičiau nei per 11–12 valandų.

8. Kokį įtakos kelionės trukmei turi metų laikas ir oro sąlygos?

Žiemos sezonas (nuo lapkričio iki kovo) visada prideda „nežinomojo“ koeficientą. Lietuvoje ir Lenkijoje, esant sniegui ar ledui, greičiai ribojami iki 70 km/h net ir autostradose. Vokietijoje situacija gali būti panaši, ypač šiaurėje arba kalnuotose vietovėse (prie Bavarijos).

Be to, blogi oro sąlygos didina eismo įvykių riziką, o viena avarija autostradoje sukuria spūstį, kurią išvažiuoti gali tekti valandomis. Vasarą kelionės gali būti trumpesnės, tačiau tenka susidurti su kaitros poveikiu transporto priemonei (gali reikėti papildomų stabdymų kondicionieriaus ar variklio temperatūros patikrai). Pavasario ir rudenio liūtys taip pat mažina matomumą ir važiavimo greitį.

9. Kas vyksta, jei vėluojame dėl techninių gedimų?

Techniniai gedimai – tai kiekvieno transporto kompanijos košmaras, nors ir retas. 20 metų patirtis mokė vieno: reikia ruoštis geriausiai, bet tikėtis blogiausio. Jei kelyje sugenda autobusas ar automobilis, veiksmai yra šie: pirmiausia užtikrinamas keleivių saugumas ir komfortas.

Jeigu gedimas nėra didelis (pavyzdžiui, padanga ir pan.), jis sutvarkomas vietoje per 30–60 minučių. Jei gedimas rimtas, neleidžiantis tęsti kelionės, kompanija privalo organizuoti keleivių pervežimą kita transporto priemone. Tai gali prailginti kelionę nuo 1 valandos iki kelių valandų, priklausomai nuo to, kaip greitai galime atsiųsti rezervinį automobilį. Profesionalios įmonės turi techninį pagalbą pasirašytą su partneriais visame maršrute, todėl pagalba atvyksta greičiau.

10. Kaip užtikrinamas, kad keleivys nenuvysis iš savo skrydžio ar traukinio?

Dauguma mūsų klientų keliauja suderintais grafikais – turi skrydžius iš Kauno, Vilniaus ar Rygos oro uostų arba traukinius iš Varšuvos. Tokiu atveju laiko planavimas tampa kritiškas. Mes visada rekomenduojame keleiviams palikti laiko rezervą.

Pavyzdžiui, jei skrydis yra 10:00 ryto, rekomenduojama išvykti iš Lietuvos ne vėliau kaip 14:00 prieš tai (kitą dieną), atsižvelgiant į 14–16 valandų važiavimo laiką. Mes niekada negarantuojame 100 %, kad nebus spūsčių, todėl rizikuoti tiesiog prieš skrydžius nėra protinga. Jeigu kelionė vyksta mūsų transporto priemone ir mes žinome, kad keleivis turi skrydį, vairuotojas gali šiek tiek prileisti greičio (jei saugu) arba sutrumpinti pertraukas, tačiau mes niekada pažeidžiame saugumo normų dėl laiko.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „per kiek laiko vyksta žmonių vežimas į Vokietiją?“ neturi vieno skaičiaus atsakymo. Vidutiniškai tai užtrunka nuo 14 iki 18 valandų, priklausomai nuo konkretaus maršruto (Vokietijos regiono), išvykimo vietos Lietuvoje ir, svarbiausia, kelyje susiduriančių sąlygų.

Mūsų ilgametė patirtis tarptautiniuose pervežimuose leidžia užtikrinti ne tik tai, kad atvyksite į vietą, bet ir tai, kad atvyksite saugiai. Greitis visada yra antrinis po saugumo. Pasitikėkite profesionalais, kurie žino ne tik trumpiausius kelius, bet ir tokius, kurie užtikrina sklandžią kelionę be nereikalingo streso. Planuodami kelionę, visada atsižvelgite į aukščiau išvardytus veiksnius ir skirkite pakankamai laiko rezervo – taip jūsų kelionė į Vokietiją taps maloni patirtis, o ne bėda su laiku.